Metinis regionų ir vietos barometras 

27 Europos Sąjungos valstybėse narėse subnacionaliniu lygmeniu išrinkta daugiau kaip milijonas politikų. Šie vietos politikai atstovauja labai įvairioms rinkėjų grupėms įvairiuose valdžios lygmenyse, įskaitant federalines žemes, regionus, provincijas, grafystes, apskritis ar savivaldybes. Greitoji „Eurobarometro“ apklausa yra svarbi platforma, kurioje ES vietos politikai gali pasidalyti savo nuomonėmis apie Europos iššūkius ir prioritetus.

Iš atsakymų matyti, kam vietos politikai teiktų pirmenybę ES lygmeniu, kiek jie žino apie ES masto iniciatyvas ir ES finansavimo galimybes, ką jie mano apie Europos ateitį ir kaip reaguoja į nepaprastąją padėtį, susidariusią dėl karo Ukrainoje. 

Turinys

Pagrindinės išvados 

  • 76 proc. vietos politikų teigė, kad jų regiono ar vietos valdžios institucija priima pabėgėlius iš Ukrainos, ir bent pusė respondentų nurodė, kad jų regiono ar vietos valdžios institucija siunčia Ukrainai materialinę pagalbą.
  • Pusė respondentų pažymėjo, kad veiksmingiausias būdas Ukrainai atstatyti – įtraukti ES regionus į atstatymo planą.
  • 88 proc. apklaustų vietos politikų visiškai pritarė arba buvo linkę pritarti tam, kad sanglauda turėtų būti viena iš pagrindinių Europos Sąjungos vertybių; šis skaičius svyravo nuo 68 proc. apklaustųjų Suomijoje iki 100 proc. Portugalijoje.
  • Paklausti apie sanglaudos politikos pridėtinę vertę, palyginti su kitais finansavimo srautais (nacionaliniais ar regioniniais), daugiau kaip šeši iš dešimties respondentų nurodė, kad sanglaudos fondai buvo naudojami konkrečių rūšių projektams remti (62 proc.). Maždaug trečdalis (31 proc.) vietos politikų teigė, kad sanglaudos finansavimas buvo naudojamas ES politikai integruoti į regionų lygmeniu parengtas strategijas, o penktadalis (20 proc.) jų pažymėjo, kad juo remiama visų institucinių lygmenų subjektų partnerystė ir finansavimo stabilumas ilguoju laikotarpiu (16 proc.).
  • Kalbant apie informuotumą apie bet kokį ES finansavimą (pagal sanglaudos politiką arba priemonę „NextGenerationEU“), kurį jų miestas ar regionas gavo per pastaruosius dvejus metus, 35 proc. vietos politikų nurodė, kad žino apie ES finansavimą.
  • Vienas iš dešimties respondentų teigė, kad jie visapusiškai (1 proc.) arba iš dalies (9 proc.) dalyvavo rengiant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.
  • 51 proc. respondentų nurodė, kad pagrindiniai ES finansavimo tikslai turėtų būti parama perėjimui prie žaliosios ekonomikos.
  • 77 proc. respondentų pažymėjo, kad dėl socialinio ir ekonominio karo poveikio reikia pritaikyti ES politiką ir finansavimą.
  • 89 proc. respondentų pritaria, kad regionai ir miestai turėtų daryti didesnę įtaką Europos Sąjungos ateičiai.
  • Daugiau kaip šeši iš dešimties respondentų (65 proc.) teigė, kad regionai ir miestai gali veiksmingiausiai dalyvauti debatuose dėl Europos ateities užtikrinant nuolatines diskusijas šia tema regionų ir vietos lygmeniu.

Apklausą „Vietos politikų nuomonė apie Europos ateitį“ surengė IPSOS. 2022 m. liepos 25 d.–rugsėjo 11 d. buvo atlikti 2698 interviu su ES vietos ir regionų politikais.Surinkti duomenys papildo Europos regionų komiteto paskelbtos 2022 m. ES metinės ataskaitos dėl regionų ir miestų padėties išvadas.

Dokumentai

National Factsheets

  1. Austria

  2. Belgium

  3. Bulgaria

  4. Croatia

  5. Cyprus

  6. Czech Republic

  7. Denmark

  8. Estonia

  9. Finland

  10. France

  11. Germany

  12. Greece

  13. Hungary

  14. Ireland

  15. Italy

  16. Latvia

  17. Lithuania

  18. Luxembourg

  19. Malta

  20. Netherlands

  21. Poland

  22. Portugal

  23. Romania

  24. Slovakia

  25. Slovenia

  26. Spain

  27. Sweden

Pasidalyti :
 
Back to top