Jei norite automatinio toliau pateikiamo teksto vertimo, spauskite čia.
Esame pasirengę pereiti prie žiedinės ekonomikos  

Šiame interviu Drentės provincijos ministras Tjisse Stelpstra (NL / ECR) atsako į šešis klausimus dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano – ES pasiūlymų, kaip atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo gaminant ilgalaikio ir daugkartinio naudojimo produktus, kuriuos galima pataisyti. Po to, kai 2020 m. kovo 11 d. Europos Komisija paskelbė naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą, Tjisse Stelpstra vadovavo Europos regionų komiteto pozicijos formulavimui šiuo klausimu – ji bus išdėstyta nuomonėje , kurią ketinama priimti 2020 m. spalio 12–14 d. plenarinėje sesijoje. Žiedinė ekonomika yra vienas svarbiausių Europos žaliojo kurso – ES ekonomikos augimo strategijos, kuria siekiama iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui – ramsčių.

Gerbiamas Tjisse Stelpstra, Jūs esate Europos regionų komiteto nuomonės dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano pranešėjas. Ar galėtumėte mums paaiškinti, kodėl ši tema yra svarbi?

Žiediškumas yra ne tik pagrindinis būdas taupyti ribotus planetos išteklius, bet ir viena svarbiausių priemonių mažinti išmetamą CO2 kiekį ir mūsų ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Todėl žiedinė ekonomika yra labai svarbi kovojant su visuotiniu atšilimu. Be jokios abejonės, dėl šios priežasties žiedinė ekonomika yra vienas svarbiausių Europos žaliojo kurso, kurį pristatė Europos Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Frans Timmermans, skyrius. Be to, su žiedine ekonomika susiduriame jau savo namuose. Ji svarbi tuo, kad sprendžia pagrindines problemas – nuo išteklių naudojimo iki atliekų ir taršos – tiek Europos, tiek individualiu lygmeniu. Žiediškumas susijęs ne tik su ekonomika, pramone ir poreikiu gaminti atsakingai. Jis susijęs ir su tuo, kaip gyvename ir vartojame, nuo perkamų drabužių iki namų statybos, susidarančių atliekų apimties ir suvartojamo vandens kiekio. Tai kasdieniai sprendimai, todėl turime keisti savo įpročius, kad vartotume sąmoningiau ir tvariau, siekdami kartu pereiti prie žiedinės visuomenės. Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas yra viena pagrindinių priemonių, padėsiančių mums siekti šio plataus masto ir itin svarbaus tikslo.

Naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą Europos Komisija paskelbė COVID-19 krizės pradžioje. Ar manote, kad žiedinei ekonomikai tenka ypatingas vaidmuo naujomis sveikatos ir ekonomikos krizės aplinkybėmis?

Be abejonės! Turime dėti daug pastangų, kad ištaisytume COVID-19 suvaržymų ekonominį ir socialinį poveikį. Tačiau turime pripažinti, kad likvidavę COVID-19 pandemiją (tikiuosi, netrukus pavyks tai padaryti), vis dar turėsime spręsti su kritine padėtimi klimato srityje susijusias problemas. COVID-19 protrūkis parodė mūsų pažeidžiamumą ir didžiulę mūsų priklausomybę nuo žaliavų. Žinome, kad žaliosios rinkos suteikia didžiulių ekonominių galimybių ir darbo vietų. Tebūnie COVID-19 – įspėjamasis signalas. Tikrai turime šią krizę paversti galimybe ir paspausti žaliąjį perkrovimo mygtuką, kad mūsų visuomenė taptų tvaria.

Ką manote apie naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą? Ar jis yra pakankamai plataus užmojo, kad užtikrintų greitą perėjimą prie žiedinės ekonomikos?

Europos Komisijos pasiūlytas naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas yra plataus užmojo, tačiau galėtų būti konkretesnis veiksmų ir terminų požiūriu. Kai kuriais pagrindiniais klausimais mums reikia daugiau įsipareigojimų ir konkrečių tikslų, kad paskatintume pokyčius. Pavyzdžiui, atliekų prevencijos ir viešųjų pirkimų srityje tikrai turime žengti didelius žingsnius į priekį. Nustačius realistiškus, bet daug pastangų reikalaujančius tikslus, prireikus diferencijuojant regionus, bus paskatintos naujoviškos technologijos ir jų diegimas rinkoje. Tai užtikrins realią pažangą. Be to, naujame žiedinės ekonomikos veiksmų plane buvo galima geriau apibrėžti miestų ir regionų vaidmenį pereinant prie žiedinės ekonomikos. Ne kartą girdėjau sakant, kad „regionai yra pakankamai dideli, kad galėtų keisti padėtį, bet pakankama maži, kad iš tiesų tai pasiektų“. Manau, tuo viskas ir pasakyta.

Remdamasis savo patirtimi nurodykite, kaip vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų geriau prisidėti ir daryti didesnį poveikį siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos?

Miestai ir regionai turi daug galimybių prisidėti pereinant prie žiedinės ekonomikos, pradedant nuo pavyzdinių veiksmų viešųjų pirkimų srityje. Vietos ir regionų valdžios institucijos gali nustatyti standartus ir skatinti rinką kurti tvaresnius produktus ir paslaugas. Be to, regioninis bendradarbiavimas yra labai svarbus viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, kurios mums yra reikalingos plėtojant tvarius gamybos ir vartojimo modelius, sudarančius žiedinės ekonomikos pagrindą. Atliekų tvarkymas ir perdirbimas yra dar viena sritis, kurioje vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį. Jos turi ne tik žinių ir patirties, bet ir kompetencijos, joms taip pat tenka didelė su reguliavimu susijusi atsakomybė. Europos Komisija kartu su vietos ir regionų valdžios institucijomis turėtų parengti novatorišką atliekų surinkimo ir išmontavimo strategiją. Europai reikalingos vietos ir regionų valdžios institucijų sukauptos žinios ir patirtis atliekų surinkimo ir tvarkymo srityje. Be to, būtinos regionų žinios ir patirtis, kad būtų galima pateikti išsamią informaciją apie medžiagų srautus. Šiuo požiūriu raginame Europos Komisiją viešai dalytis medžiagų srautais naudojantis skaitmenine sistema Europos lygmeniu. Kita svarbi sritis, kurioje vietos ir regionų valdžios institucijos gali labai prisidėti pereinant prie žiedinės ekonomikos, yra vanduo. Už vandens kokybę atsakingi miestai ir regionai. Vanduo yra svarbiausias mūsų išteklius, tačiau jis taip pat sudaro didžiausią namų ūkių ir pramonės atliekų srautą. Vandenyje yra daug maistinių medžiagų, kurias galima regeneruoti, ir vanduo, kiek tai įmanoma, turėtų būti naudojamas pakartotinai.

Ar galėtumėte su mumis pasidalyti geriausios savo regiono praktikos pavyzdžiais?

Turbūt vienas geriausių pavyzdžių yra Žiedinės Fryzijos asociacija. Šis tinklas regioniniu mastu suburia įmones, valdžios įstaigas, žinių institucijas ir nevyriausybines organizacijas. Jos yra pasiryžusios padėti Fryzijai iki 2025 m. tapti žiediškiausiu Europos regionu, nes mano, kad tai būtina, bet visų pirma todėl, kad jos to nori. Jų šūkis – galvoti mažiau, veikti daugiau. Veiklos sritys yra įvairios: nuo žemės ūkio iki judumo, nuo biomasės iki švietimo. Dalijantis žiniomis ir įkvepiant vieniems kitus bei motyvuojant pokyčiai gali paspartėti. Viena iš iniciatyvos generatorių yra Ingrid Zeegers, kuri kaip ekspertė man padeda rengti nuomonę, kurios pranešėju buvau paskirtas. Savo globalias žinias ji nedideliais ruošinukais perduoda verslininkams ir vietos iniciatyvoms. Matau, kad savo entuziazmu ji uždega daugelį kitų, kurie taip pat nori padėti pereiti prie žiedinės ekonomikos. Šiaurės Nyderlandų regiono verslininkai, su kuriais kalbėjome rengdami nuomonę, taip pat nuoširdžiai dalijasi savo darbu ir yra tvirtai įsipareigoję siekti aukštesnio žiediškumo lygio. Tikiu, kad žiedinė visuomenė yra laiminga visuomenė.

Jau yra keletas iniciatyvų, skirtų žiedinei ekonomikai skatinti: Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma, miestų darbotvarkės partnerystės, Žiedinės ekonomikos miestų ir regionų iniciatyva – ir tai tik nedaugelis pavyzdžių. Jūsų nuomone, kokių veiksmų reikėtų imtis ES lygmeniu siekiant (geriau) padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms pereiti prie žiedinės ekonomikos?

Sėkmė prasideda dalijantis gerais pavyzdžiais ir įkvepiant vieniems kitus. Tam idealiai tinka tinklai. Tačiau geriausia parama, kurią Europa gali suteikti vietos ir regionų valdžios institucijoms, tai parengti tvirtą ir konkretų veiksmų planą. Kalbėkite mažiau, darykite daugiau! Miestai ir regionai dažnai patiria neigiamą produktų, kurių nebenaudojame, poveikį. Galvokite apie vandens, oro ir dirvožemio taršą. Gamintojas šiuo požiūriu nėra atsakingas. Tai iš tiesų turi pasikeisti ir, padedant visiems mano kolegoms Europos regionų komitete, esame pasirengę tai padaryti.

Bendroji informacija

Tjisse Stelpstra nuomone siekiama sustiprinti naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano vietos ir regionų ramstį, kad miestams ir regionams būtų skiriamas didžiausias dėmesys. Nuomonė turėtų būti priimta 2020 m. spalio 12–14 d. plenarinėje sesijoje. Svarbiausias pastarojo meto naujienas rasite čia .

Vykdant visų rūšių ekonominę veiklą ES per metus susidaro 2,5 mlrd. tonų atliekų ( Eurostatas ). Tai yra 5 tonos vienam gyventojui per metus. Šiuo metu nėra išsamaus teisinių ir politinių reikalavimų rinkinio, kuris padėtų užtikrinti, kad visi ES rinkai pateikiami produktai taptų vis tvaresni ir atitiktų žiediškumo principą. Toks yra 2020 m. kovo 11 d. Europos Komisijos pateikto naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano tikslas.

Žiedinė ekonomika, kaip vienas iš pagrindinių Europos žaliojo kurso ramsčių, yra labai svarbi siekiant iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. 2020 m. birželio 15 d. Europos regionų komitetas įsteigė darbo grupę „Žaliasis tikslas vietos lygmeniu“ . Ją sudaro 13 vietos ir regionų išrinktų atstovų . Darbo grupės tikslas – paversti žaliąjį kursą konkrečiais projektais ir tiesioginiu finansavimu miestams ir regionams, kad būtų užtikrinta tvari pertvarka vietoje.

Kontaktiniai asmenys

Andrea Huisman

A.Huisman@drenthe.nl

David Crous

david.crous@cor.europa.eu

Share: