Jei norite automatinio toliau pateikiamo teksto vertimo, spauskite čia.
Mūsų miestai po COVID-19 pandemijos: nemenkstanti Leipcigo chartijos svarba  

Šiame interviu Sevilijos meras, RK ENVE komisijos ir darbo grupės „Žaliasis kursas vietos lygmeniu“ pirmininkas Juanas Espadas (ES / PES) atsako į keturis klausimus apie naująją Leipcigo chartiją – principų rinkinį, skatinantį Europos miestus siekti didesnio tvarumo, stipresnio atsparumo ir platesnio įtraukumo. RK nuomonė dėl Leipcigo chartijos atnaujinimo buvo priimta 2020 m. spalio mėn. plenarinėje sesijoje. Šiandien naujoji Leipcigo chartija nėra nė kiek nepraradusi savo svarbos, ypač propaguojant miestų tvarumą po COVID-19 pandemijos.

COVID-19 pandemija parodė, kad miestuose reikia plėtoti tausojamąjį judumą arba naują darbo organizavimą. Šios rekomendacijos taip pat atitinka Paryžiaus susitarimo tikslus ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimą. Ar teigtumėte, kad Jūsų nuomonė dėl Leipcigo tvariųjų Europos miestų chartijos atnaujinimo yra itin pažangi dėl joje siūlomų naujų miestų plėtros strategijų pasibaigus COVID-19 pandemijai ir pagal ekonomikos gaivinimo planą?

Tiek Vokietijos vyriausybė, kuri 2020 m. antrąjį pusmetį pirmininkavo ES Tarybai, tiek Europos regionų komitetas pradėjo rengti naująją Leipcigo chartiją dar gerokai prieš COVID-19 krizę. Kaip išrinkti politikai, turime užtikrinti, kad ši baisi krizė virstų galimybe pagerinti visų mūsų piliečių gyvenimo kokybę. Pastaraisiais metais labai patobulinome savo kolektyvines kovos su klimato kaita strategijas pagal itin svarbius tarptautinius susitarimus – 2020 m. gruodžio mėn. buvo paminėtos 5-osios Paryžiaus klimato susitarimo pasirašymo metinės. Naujojoje Leipcigo chartijoje atnaujinamos nuostatos dėl miestų poreikių pagal naują pasaulinę paradigmą. Miestai yra pokyčių variklis kuriant tvaresnį ir sveikesnį pasaulį. Dabar, kai susitarėme dėl naujo ES ilgalaikio biudžeto ir COVID-19 aplinkybėmis parengto ekonomikos gaivinimo plano, Leipcigo chartija rodo, kad ji yra nepaprastai svarbi skatinant mūsų miestus pereiti į naują tvarumo, atsparumo ir įtraukumo erą.

Jūsų nuomonėje primygtinai teigiama, jog norint, kad ES pasiektų Europos žaliajame kurse įtvirtintus tikslus, būtina partnerystė su Europos miestais. Ar manote, kad vietos ir regionų valdžios institucijos pakankamai dalyvauja įgyvendinant ES ekonomikos gaivinimo planą „New Generation EU“? Ar regionams ir miestams skirtų lėšų tvariems miestams – tvariuose regionuose – vystyti pakaks Europos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai įgyvendinti, nepaliekant nė vieno nuošalyje?

Pirma, turime pripažinti, kad kiekviena ES valstybė narė turi savo administracinę struktūrą. Todėl gana sudėtinga tiksliai įvertinti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo mastą kurioje nors ES politikos srityje. Be jokios abejonės, Europos regionų komitetas yra forumas, kuriame miestai ir regionai įtraukiami į ES politikos formavimą, ypač įgyvendinant ekonomikos gaivinimo planą „Next Generation EU“ , kuriuo siekiama susidoroti su dramatišku socialiniu ir ekonominiu COVID-19 poveikiu. Turime nepamiršti, kad miestai yra arčiausiai piliečių esantys administraciniai subjektai ir būtent jie turės įgyvendinti daugumą ekonomikos gaivinimo priemonių. Todėl vietos – ir regionų – valdžios institucijos turi būti ekonomikos gaivinimo planų ir prioritetinių investicijų pagrindas. 2020 m. pradžioje Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė savo prioritetus, iš kurių didžiausias – Europos žaliasis kursas , t. y. nauja ES augimo strategija, kuria siekiama iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Visų sričių ES politika turi atitikti Europos žaliojo kurso principus ir tikslus. Negalime dairytis atgal. Ateitis bus žalioji arba tiesiog jos nebus. Miestai turės lemiamos reikšmės siekiant šio tikslo.

COVID-19 taip pat akivaizdžiai parodė miestų ir kaimo vietovių tarpusavio priklausomybę, ypač kalbant apie maisto sistemų organizavimą Europoje. Kaip RK nuomonėje siūlote stiprinti šių teritorijų bendradarbiavimą, kad būtų geriau pasiekti sanglaudos politikoje, žaliajame kurse ar strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ įtvirtinti tikslai?

Jei norime kurti tvaresnius miestus, turime stiprinti miestų ir kaimo vietovių bendradarbiavimą. Bendradarbiavimas maisto gamybos ir vartojimo srityje yra esminis veiksnys. Netoli miesto vietovių pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimas ne tik padės užtikrinti mūsų maisto sistemų tvarumą, bet ir pagerins mūsų sveikatą. Manau, kad taip pat turime pabrėžti metropolinių zonų svarbą, nes negalime suprasti, kaip veikia miestai, neatsižvelgdami į aplinkines metropolines zonas, kurios turi veikti kaip viena visuma, kad miestuose būtų efektyviau naudojami ištekliai.

Europos Komisija aktyviai įgyvendina savo iniciatyvą skatinti „geresnį reglamentavimą“. Ką siūlote šioje srityje? Ar manote, kad reikėtų reformuoti Europos semestrą, kad būtų geriau atsižvelgiama į regionus ir miestus, sanglaudos politikos tikslus ir Europos žaliojo kurso įgyvendinimą?

Pirma, norėčiau paaiškinti, kad geresnis reglamentavimas nereiškia reguliavimo panaikinimo. Iš tiesų, šiuo metu Europa turi veikti veiksmingiau, o koronaviruso pandemija šiuo atžvilgiu prasmingai tai parodė. Vienintelis būdas pasiekti šį tikslą – stiprinti įvairių valdymo lygmenų, t. y. Europos, nacionalinio ir regionų bei vietos lygmenų, bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą. Tai tikrai pirmas žingsnis siekiant geresnio reglamentavimo! Pavyzdžiui, Europos semestras – Europos procesas, pagal kurį kasmet rengiamos konkrečios ekonominės rekomendacijos ES valstybėms narėms – negali būti tik biurokratinė veikla, neturinti demokratinės kontrolės ir neįtvirtinta Europos regionuose. Todėl mes, Europos regionų komiteto nariai, norime, kad regionai ir miestai oficialiai dalyvautų rengiant šias rekomendacijas. Taip pat prašome, kad Europos Parlamentas būtų įgaliotas visapusiškai atlikti savo vaidmenį demokratinės kontrolės srityje, nes šiuo metu taip nėra. Be to, teminiu požiūriu gali kilti klausimas, kodėl rekomendacijos dėl viešųjų investicijų, solidarumo ar darnaus vystymosi tikslų dar visai neseniai nebūdavo įtraukiamos į konkrečius Europos semestro rodiklius, ypač kai dabartinė krizė rodo, kaip tai būtų naudinga. Turime pakeisti šį požiūrį, kad būtų prisitaikoma prie konkrečių mūsų piliečių ir teritorijų poreikių ir į juos reaguojama. Tai vienintelis būdas įgyvendinti Europos žaliąjį kursą nepaliekant nė vieno nuošalyje.

Bendra informacija

Leipcigo tvariųjų Europos miestų chartija , patvirtinta 2007 m. Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai metu, padėjo ES lygmeniu sukurti integruotos miestų plėtros koncepciją ir turėjo įtakos rengiant ES iniciatyvas, kaip antai Miestų darbotvarkė .

Naujoji Leipcigo chartija buvo patvirtinta 2020 m. lapkričio 30 d. neformaliame už miestų ir teritorijų plėtrą atsakingų ministrų posėdyje.

Atnaujintoje redakcijoje nagrinėjamas pandemijų poveikis miestams ir miesteliams ir to sukeltas galimas teritorinių skirtumų padidėjimas. Naujame tekste pritariama integruoto, teritorinio ir daugiapakopio valdymo principams.

Atnaujintoje chartijoje pripažįstama, kad aplinkinės kaimo vietovės duoda miestams didelės naudos. Naujoje Leipcigo chartijos redakcijoje aiškiai pripažįstama „skaitmeninės sanglaudos“ skatinimo Europoje svarba tiek jos piliečiams, tiek jos teritorijoms.

Naujojoje Leipcigo chartijoje pripažįstamas Amsterdamo pakte nustatytų ES miestų darbotvarkės trijų ramsčių (geresnis reglamentavimas, geresnis finansavimas ir geresnės žinios) pagrįstumas.

2020 m. antrąjį pusmetį ES Tarybai pirmininkavusi Vokietija, vadovaudamasi RK rekomendacija, parengė Tarybos išvadas dėl Leipcigo chartijos, ES miestų darbotvarkės ir jos sąsajos su ES teritorine darbotvarke. Jos vėliau buvo pateiktos ES aplinkos ministrų tarybai ir patvirtintos 2020 m. gruodžio 17 d.

Kontaktai spaudai: pressecdr@cor.europa.eu

Share: