Jei norite automatinio toliau pateikiamo teksto vertimo, spauskite čia.
Viešasis transportas po COVID-19 pandemijos – būtinų novatoriškų ir saugių sprendimų dabartinei ir galimoms būsimoms krizėms įveikti paieška  

Šiame interviu Mazovijos vaivadijos maršalka Adam Struzik (PL / EPP) atsako į šešis klausimus apie tai, kaip optimizuoti viešąjį transportą miestuose ir didmiesčių regionuose.

Pranešėjo Adam Struzik (PL /EPP) parengta nuomonė Viešojo transporto iššūkiai miestuose ir didmiesčių regionuose bus priimta 2020 m. gruodžio mėn. RK plenarinėje sesijoje. -

Nuomonėje išdėstomi iššūkiai, kuriuos kelia didėjantys automobilių srautai miestuose ir aglomeracijose, ir raginama rasti tvarius ir pažangius judumo sprendimus.

1. Kokie yra pagrindiniai viešojo transporto iššūkiai didmiesčių regionuose?

Pagrindinis uždavinys – saugios ir modernios, t. y. gerai parengtos, organizuotos, integruotos ir veikiančios transporto koncepcijos.

Geros transporto koncepcijos labai prisideda gerinant žmonių gyvenimo kokybę, jei jomis užtikrinama lengva prieiga prie prekių ir paslaugų ir gera aplinkos kokybė. Tai reiškia tiek prieinamumą, kiek tai susiję su atstumu iki viešųjų paslaugų vietų, tiek ir įperkamumą bei optimalią profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.

Kokybiškam viešajam transportui labai svarbus yra jo konkurencingumas individualaus transporto atžvilgiu, o tai reiškia, kad turi būti užtikrinta pusiausvyra tarp vartotojų ir vietos administracijų patiriamų išlaidų ir alternatyvaus judumo galimybių (pavyzdžiui, vaikščiojimas pėsčiomis ar važiavimas dviračiu).

Todėl vietos ir regionų valdžios institucijos yra atsakingos už tai, kad viešasis transportas būtų saugus naudotojams ir tausotų aplinką.

2. Kaip daryti poveikį naudotojų ir į darbą važinėjančių asmenų elgsenai, siekiant propaguoti tvariausias transporto koncepcijas? Kokias paskatas gali taikyti vietos ir regionų valdžios institucijos?

Pirmasis žingsnis – užtikrinti įvairių transporto rūšių integraciją ir tuo pat metu nuolat didinti gyventojų informuotumą. Be to, optimalus infrastruktūros planavimas turėtų užtikrinti, kad viešasis transportas būtų pranašesnis už privatųjį transportą.

Pirmenybė turėtų būti teikiama paprastoms elektroninėms paslaugoms, susijusioms su transporto priemonių naudojimu, tačiau svarbu užtikrinti, kad visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant visuomenės grupes, kurios menkai naudojasi skaitmeninėmis paslaugomis, turėtų prieigą prie viešojo transporto.

Turime patys rodyti pavyzdį, todėl nepaprastai svarbu ir būtina skubiai taikyti novatoriškus transporto valdymo ir organizavimo bei gero teritorijų planavimo sprendimus, taip palengvinant viešojo ir privačiojo transporto integraciją. Pastarojo visiškai atsisakyti negalime, tačiau reikėtų jį kiek įmanoma sumažinti. Šie sprendimai turėtų būti toliau tobulinami remiantis atnaujintų judumo srautų stebėsenos sistemų duomenų, kurie įtraukiami į tvaraus judumo mieste planus, analize ir išvadomis.

Siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, miestams ir didmiesčių regionams reikia tinkamų politinių sprendimų ir deramo finansavimo, be kita ko, iš išorės šaltinių, pavyzdžiui, sanglaudos politikos fondų ir kitų finansinių priemonių.

3. Ar įgyvendinant tvaraus judumo mieste planus pavyko įveikti administracines ir geografines ribas ir sukurti judumo miestuose sistemą?

Daugelyje Lenkijos miestų tvaraus judumo mieste planai buvo priimti labai palankiai ir su dideliu susidomėjimu, o keli iš jų buvo atrinkti tiesioginiam bendradarbiavimui su JASPERS.

Norėčiau pabrėžti, kad veiksmingas judumo mieste planavimas turi būti pritaikytas prie gyventojų skaičiaus, grindžiamas judumo patirtimi ir atitikti vietovės ir transporto sistemų ypatumus, t. y. atsižvelgiant į susisiekimo su regiono sostine jungtis, imantis priemonių, kuriomis siekiama teigiamai pakeisti miesto ir metropolinės zonos gyventojų judumo modelius, ir užtikrinti gerą susisiekimą ir integraciją su kaimyniniais miestais.

Vietos ir regionų valdžios institucijoms svarbu užtikrinti viešojo transporto veiksmingumą ir susietumą teritorijų planavimo, organizavimo ir tarifų atžvilgiu. Tai ypač svarbu didmiesčių ir sostinių regionuose, taip pat didesnėse metropolinėse zonose, kur geram prieinamumui būtina, kad daugelis miesto, priemiesčių ir miesto transporto rūšių būtų sujungtos su nacionaliniu transportu. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad labai svarbu užtikrinti miestų pasiekiamumą iš kaimo vietovių: net ir šiandien Lenkijoje vis dar trūksta susisiekimo jungčių su kai kuriomis vietovėmis.

Parengus tvaraus judumo mieste planą, galima sukurti optimalų judumo sistemos modelį, apimantį bendrą tarifų sistemą ir aiškią daugelio viešojo transporto bendrovių, veikiančių toje pačioje aglomeracijoje, sąveiką. Be to, toks modelis palengvina prieigą prie viešojo transporto stotelių, pavyzdžiui, naudojantis automobilių stovėjimo aikštelių miesto pakraščiuose tinklu. -

4. Ar ankstesni Europos Sąjungos transporto politikos tikslai buvo pakankamai aukšti? Kuriose srityse reikėtų siekti daugiau?

2011 m. baltoji knyga prarado savo aktualumą ir Europos Komisija jau rengia darnaus ir išmanaus judumo strategiją – tai labai gera iniciatyva. Komisijos parama vietos ir regionų valdžios institucijoms ieškant papildomų finansavimo šaltinių yra labai svarbi. Sanglaudos fondo ir ES finansinių priemonių lėšomis bus ne tik remiamos naujos investicijos į transporto infrastruktūrą, bet ir prisidedama prie esamų transporto sistemų modernizavimo plečiant tvarių alternatyvų privačiam transportui pasiūlą. -

Be to, judumą mieste ir visą viešojo transporto politiką taip pat reikia įtraukti į platesnę socialinę politiką. Svarbu įsiklausyti į vietos gyventojus, kuriuos labiausiai veikia pernelyg didelės transporto naudojimo išlaidos tiek finansiškai, tiek atsižvelgiant į išorės poveikį, atsirandantį dėl itin didelės akustinės taršos, oro ir dirvožemio taršos bei nusavinimo infrastruktūros modernizavimo tikslais.

5. Kokios Europos lygmens paramos reikia vietos ir regionų valdžios institucijoms įgyvendinant bendrą transporto politiką?

Nekyla abejonių, kad minėta naujoji transporto strategija, apibrėžianti modernią miestų ir didmiesčių regionų transporto viziją, stipriai palaikys ir paskatins naują perspektyvą šioje srityje, kurioje viešasis transportas yra laikomas pagrindine miesto kraujotakos sistema.

ES miestų ekosistemos ir aglomeracijos turi gauti finansinę paramą iš išorės šaltinių, kad suvienodintų siūlomų transporto paslaugų kokybę. Esama nemažai programų, fondų ir priemonių, tačiau jos turėtų būti lengvai prieinamos, nes paprasčiausi sprendimai dažnai būna patys veiksmingiausi. Tai vienintelis būdas sukurti gerai veikiančias, integruotas viešojo transporto sistemas. Todėl svarbu ES lėšas skirti tiesiogiai už šias užduotis atsakingoms regionų valdžios institucijoms, kurios priemones įgyvendins pagal 2021–2027 m. veiksmų programas.

Šiomis aplinkybėmis norėčiau pabrėžti ypatingą Teisingos pertvarkos fondo, kuris yra Europos žaliojo kurso dokumentų rinkinio dalis, vaidmenį. Šio fondo paskirtis – remti regionus, kuriems kyla didelių socialinių ir ekonominių iššūkių siekiant neutralizuoti poveikį klimatui, pavyzdžiui, pereiti prie anglies dioksido neišskiriančio viešojo transporto miestuose ir didmiesčių regionuose. -

6. Koronaviruso pandemija stipriai sumažino naudojimąsi viešuoju transportu. Kaip atkurti pasitikėjimą ir kompensuoti prarastas pajamas, kad ateityje būtų galima išlaikyti aukštą paslaugų lygį?

Akivaizdus nepageidautinas COVID-19 pandemijos padarinys yra kasdienio judumo poreikių sumažinimas. Tai daugiausia susiję su nuotolinio darbo plėtra, atskirose valstybėse narėse nustatytais judėjimo suvaržymais ir stiprėjančia tendencija viešąjį transportą laikyti nesaugiu. Koncepcija „15 minučių miestas“ galėtų būti atsaku į šiuos pokyčius.

Siekdamos kompensuoti dėl sumažėjusio judumo prarastas pajamas vietos ir regionų valdžios institucijos turi skirti papildomų išteklių higienos politikai viešojo transporto srityje įgyvendinti. Veiksminga informavimo kampanija gali padėti skatinti žmones mažiau naudotis automobiliais ir nevažinėti į darbą po vieną, kaip tai dažnai būna.

Į naująją integruotą viešojo transporto strategiją turi būti įtraukti Europos masto konkrečių pavojų, įskaitant pandemijas, prevencijos ir nustatymo standartai, taip pat saugaus asmenų judėjimo krizės atveju užtikrinimo tvarka.

Kontaktinis adresas

PresseCdr@cor.europa.eu

Share: