Jei norite automatinio toliau pateikiamo teksto vertimo, spauskite čia.
Laikas panaikinti energijos nepriteklių Europoje  
Vietos valdžios institucijos ragina Europos Komisiją pasiūlyti konkrečius energijos nepritekliaus mažinimo iki 2030 m. ir energijos nepritekliaus panaikinimo iki 2050 m. tikslus

Energijos nepriteklius yra didelė visuomenės problema, daranti tiesioginį poveikį apie 54 mln. europiečių sveikatai ( EK ). Energijos nepritekliaus rodikliai dar labiau išauga dėl aukštų energijos kainų, nedidelių pajamų ir blogai izoliuotų, drėgnų ir nesveikų namų. Per paskutiniuosius dešimt metų daugumoje šalių gerokai išaugusios elektros energijos kainos kartu su pastarojo meto ekonomikos ir finansų krize ir prastu Europos pastatų energiniu naudingumu sukėlė didelį susirūpinimą energijos nepritekliumi Europoje.

Apie 11 proc. ES gyventojų arba 54 mln. europiečių patiria energijos nepriteklių. Dauguma ES šalių vis dar nėra nustačiusios pažeidžiamų energijos vartotojų ar įvertinusios jų skaičiaus ir nesiima atitinkamų kovos su energijos nepritekliumi priemonių.

Europos regionų komitetas, kuriam energijos nepriteklius kelia ypač didelį susirūpinimą, vieningai priėmė nuomonę Daugiapakopis valdymas ir tarpsektorinis bendradarbiavimas energijos nepritekliui pašalinti . Joje pateikiama nemažai pasiūlymų, pavyzdžiui, toliau plėtoti europinę energijos nepritekliaus apibrėžtį, tikslingas investicijas į efektyvų energijos vartojimą, persvarstyti bendrosios rinkos, kuri namų ūkiams užtikrintų energijos tiekimą žemomis kainomis, klausimą ir užsibrėžti per nustatytą laiką įvykdytinus energijos nepritekliaus panaikinimo tikslus.

Pranešėja, Budapešto XII-ojo rajono savivaldybės narė Kata Tüttő (HU / PES) pažymėjo: „ Šiandien daugiau kaip 50 mln. europiečių patiria energijos nepriteklių ir yra priversti rinktis tarp šilto būsto ir maisto. Tai daro didelį poveikį žmonių sveikatai ir gerovei ir, kaip žinome, moterims šis poveikis yra didesnis. Kiekvienam Europos piliečiui turėtų būti užtikrinta teisė į švarią ir įperkamą energiją – tai taip pat yra vienas iš 17 darnaus vystymosi tikslų. Skatindama investuoti į efektyvų energijos vartojimą renovuojant Europos pastatus ir sukuriant konkrečias socialinės apsaugos sistemas ir tinkamai veikiančią ir konkurencingą bendrąją rinką, kuri vartotojams užtikrintų energiją žemomis kainomis, ES užtikrins tiesioginę naudą ir parodys savo pridėtinę vertę piliečiams. Teisingas perėjimas energijos ir klimato kaitos srityse nė vieno nepaliekant nuošalyje turi prasidėti energijos nepritekliaus panaikinimu.“

Nariai sutaria, kad namų ūkių vartotojams skirtos bazinės energijos kainos negali būti nustatomos rinkos savireguliacijos veiksmais. Kad būtų apribotos pernelyg aukštos energijos kainos, miestai ir regionai ragina ES sukurti teisines sistemas, kuriomis valstybėms narėms ir vietos valdžios institucijoms būtų suteikiamos tinkamos priemonės įperkamai energijai visiems užtikrinti. Šiuo požiūriu RK pakartoja Europos Parlamento raginimą Europos Komisijai pateikti papildomas gaires, kada valstybės narės gali įsikišti į rinką, siekdamos išvengti didelio namų ūkių, patiriančių energijos nepriteklių, skaičiaus.

Vietos vadovai siūlo moratoriumą dėl pagrindinių energijos paslaugų teikimo nutraukimo ar sustabdymo dėl nesumokėjimo.

Miestai ir regionai ragina valstybes nares kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo mėn. į nacionalinę teisę perkelti atnaujintą Direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo. Naujoji Direktyva dėl pastatų energinio naudingumo įsigaliojo 2018 m. liepos 9 d. Joje numatytos priemonės, kurios paspartins pastatų renovavimą siekiant sukurti efektyvesnio energijos vartojimo sistemas ir padidins naujų pastatų energinį naudingumą.

Vis dėlto nariai primena, kad atnaujintą Direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo reikėtų papildyti ir kitais tikslais ir investicijomis, skirtomis Europos pastatams renovuoti ir be kurių vien pastangų panaikinti energijos nepriteklių nepakaks.

Adekvatus šildymas, vėsinimas, apšvietimas ir elektrinių prietaisų maitinimas yra pagrindinės paslaugos, būtinos garantuoti deramą piliečių gyvenimo ir sveikatos lygį. Namų ūkis patiria energijos nepriteklių, kai namuose trūksta adekvačių energijos paslaugų ( EK ).

Vietos vadovai pageidautų, kad būtų pratęsta Energijos nepritekliaus observatorijos veikla, kad ji galėtų toliau rinkti ir vertinti duomenis, kurie yra labai svarbūs gerinant politiką energijos nepritekliui panaikinti. Nariai norėtų priminti, kad du trečdaliai valstybių narių energijos nepritekliaus reiškinio raidai stebėti vis dar nesiremia kiekybiniais rodikliais.

Pastaba redaktoriams

Energijos nepriteklius apibūdinamas taip: „padėtis, kai namų ūkis arba asmuo neturi galimybių gauti deramą gyvenimo lygį užtikrinančias pagrindines energetikos paslaugas (šildymo, vėsinimo, apšvietimo, judumo ir elektros energijos paslaugas) dėl šių aplinkybių derinio: mažų pajamų, didelių energijos išlaidų ir žemo energijos vartojimo efektyvumo būste“ (Merų pakto dėl klimato ir energetikos apibrėžtis). Merų paktas dėl klimato ir energetikos energijos nepriteklių įtvirtino kaip trečiąjį ramstį ir atlieka labai svarbų vaidmenį, kad šis klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę iki 2030 m.

Energijos nepriteklių gali patirti beveik 11 proc. ES gyventojų. Čia pateikiamas visas tyrimo tekstas.

Informacija apie pavienes šalis pateikiama Europos energetikos tinklo pranešime Energijos nepriteklius Europos Sąjungoje (2019 m.).

Energijos nepriteklius yra atskira nepritekliaus forma, siejama su įvairiomis neigiamomis pasekmėmis žmonių sveikatai ir gerovei – su kvėpavimo takų ir širdies ligomis, psichine sveikata, kurią pablogina žema temperatūra ir patiriama įtampa dėl energijos sąskaitų, kurių neįmanoma apmokėti, taip pat su prastesniais šį nepriteklių patiriančių vaikų mokymosi rezultatais. Energijos nepriteklius faktiškai daro netiesioginį poveikį daugelyje sričių, įskaitant sveikatos, aplinkos ir našumo sritis. Sprendžiant energijos nepritekliaus problemą galima gauti įvairios naudos, įskaitant mažesnes vyriausybių išlaidas sveikatai, mažesnę oro taršą ir išskiriamo anglies dioksido kiekį, didesnį komfortą ir gerovę, geresnius namų ūkių biudžetus ir aktyvesnę ekonominę veiklą ( EK ).

Pateikusi dokumentų rinkinį Švari energija visiems europiečiams , Europos Komisija pasiūlė įvairių priemonių, kaip mažinti energijos nepriteklių didinant energijos vartojimo efektyvumą, apsisaugant nuo atjungimo ir geriau apibrėžiant bei stebint šią problemą valstybių narių lygmeniu šiuo tikslu taikant integruotus nacionalinius energetikos ir klimato sričių veiksmų planus. Todėl ES teisinėje energijos nepritekliaus aplinkoje vyksta įvairūs pokyčiai. Energijos nepriteklius paminėtas naujojoje Direktyvoje dėl energijos vartojimo efektyvumo (2018/2002), naujojoje Direktyvoje dėl pastatų energinio naudingumo (2018/844) ir Valdymo reglamente (2018/1999). Be to, Elektros energijos direktyvoje (2009/72) minimas energijos nepriteklius, o jos persvarstyta redakcija yra 2018 m. gruodžio mėn. pasiekto politinio susitarimo rezultatas (daugiau informacijos rasite čia) .

Remiantis Energijos nepritekliaus observatorija , pagrindiniai rodikliai energijos nepritekliui nustatyti yra šie: nedidelės absoliučiosios išlaidos energijai , įsiskolinimai už komunalines paslaugas , energijos išlaidoms tenkanti didelė pajamų dalis ir negalėjimas tinkamai apšildyti būsto .

Per pastaruosius dvylika metų elektros energijos kainos namų ūkių vartotojams nuolat augo. 28 ES valstybėse narėse kilovatvalandės kaina vidutiniškai pakilo nuo 0,18 EUR 2007 m. pirmąjį pusmetį iki 0,21 EUR 2018 m. antrąjį pusmetį (Eurostato duomenys), tačiau pastebimi labai dideli skirtumai tarp valstybių narių.

Danija (0,31 EUR), Vokietija (0,30 EUR), Belgija (0,29 EUR), Airija (0,25 EUR) ir Ispanija (0,24 EUR) yra penkios šalys, kuriose kilovatvalandė, įskaitant visus mokesčius ir rinkliavas, kainuoja daugiausiai. O šiose valstybėse narėse kilovatvalandė kainuoja mažiausiai: Bulgarijoje (0,10 EUR), Lietuvoje (0,10 EUR), Vengrijoje (0,11 EUR), Rumunijoje (0,13 EUR), Maltoje (0,13 EUR) ir Lenkijoje (0,13 EUR) (Eurostato duomenys) .

Vienas iš svarbiausių energijos nepritekliaus rodiklių yra įsiskolinimas už komunalines paslaugas , rodantis namų ūkių, patiriančių finansinių sunkumų ir negalinčių laiku sumokėti už komunalines paslaugas (šildymą, elektros energiją, dujas, vandenį ir kt.), dalį. 28 ES valstybėse narėse tokių atvejų sumažėjo nuo 9 proc. 2010 m. iki 7 proc. 2017 m., tačiau vis dar išlieka labai dideli skirtumai. 2017 m. 38 proc. graikų , 30 proc. bulgarų ir 21 proc. kroatų nurodė dėl ribotų finansų negalėję laiku susimokėti už elektros energiją. Visos toliau išvardytos šalys viršija 7 proc. ES vidurkį: Rumunija (16 proc.), Slovėnija (14,3 proc.), Vengrija (13,9 proc.), Kipras (13,7 proc.), Latvija (11,9 proc.), Lenkija (8,5 proc.) ir Ispanija (7,4 proc.). (Eurostato duomenys) .

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl pastatų energinio naudingumo (ES) 2018/844, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo.

Kontaktinis asmuo David Crous | Tel. +32 (0) 470 88 10 37 | david.crous@cor.europa.eu

Share: