Šiame pokalbyje Enrico Rossi (IT / PES), Sinjos savivaldybės (Florencija) tarybos narys ir buvęs Toskanos regiono pirmininkas (2010–2020 m.) atsakė į šešis klausimus apie nuomonę dėl Europos iniciatyvos „Renovacijos banga“ ( Renovation Wave ), kurią kovo mėn. priėmė Europos regionų komitetas. 2020 m. spalio 14 d. Europos Komisijos paskelbtos strategijos „Renovacijos banga“ tikslas – pagerinti Sąjungos pastatų ūkio energinį naudingumą, ji taip pat yra svarbus Europos žaliojo kurso veiksmų plano etapas. Pastatams tenka 40 proc. Europos suvartojamos energijos ir 36 proc. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, todėl jų renovacija yra nepaprastai svarbi, kad ES iki 2050 m. galėtų pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą. Enrico Rossi savo parengtoje nuomonėje miestų ir regionų vardu ragina persvarstyti valstybės pagalbos schemas, parengti lankstesnes biudžeto taisykles siekiant kuo labiau padidinti investicijų ir renovacijos mastą, nustatyti subnacionalinius pastatų renovacijos tikslus ir į renovacijos projektus integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją. RK ir Europos Komisija neseniai pasirašė veiksmų planą, kuriuo siekiama paspartinti ES pastatų renovaciją ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą.

Enrico Rossi, darbą, susijusį „Renovacijos banga“ ( Renovation Wave ), pradėjote prieš kelis mėnesius, dar prieš Europos Komisijai paskelbiant dokumentą, taip pabrėždamas šios iniciatyvos svarbą. Kodėl, Jūsų nuomone, ši strategija yra svarbi Europos miestams ir regionams 2021 m.?

Manau, kad „Renovacijos banga“ yra pagrindinis Europos žaliojo kurso sėkmės ir tvirto Europos ekonominio ir socialinio atsigavimo ramstis. Miestai ir regionai šiai strategijai turi skirti ypatingą dėmesį dėl dviejų priežasčių.

Pirmoji priežastis, be abejonės, yra klimato klausimai. Šiandien Europos pastatų sektoriuje suvartojama 40 proc. visos suvartojamos energijos ir išmetama 36 proc. viso ES CO ₂ kiekio. Akivaizdu, kad norint iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą, būtina tikra miestų planavimo ir architektūros revoliucija, kuri prasidėtų jau projektų rengimo etapu ir paskatintų žaliąją ir tvarią mūsų teritorijų pertvarką, įskaitant pakartotinio medžiagų naudojimo skatinimą ir rėmimą.

Antroji priežastis – ekonomikos atsigavimas, kuriuo turi būti siekiama panaikinti nelygybę. „Renovacijos banga“ – tai galimybė atgaivinti ekonomikos varomąsias jėgas, kurti darbo vietas ir suteikti gyvybės mūsų miestų erdvėms. Apskaičiuota, kad įgyvendinant šią strategiją būtų sukurta apie 4 mln. naujų darbo vietų. Be to, ši strategija yra ideali priemonė investicijoms į visuomeninio, socialinio į ir viešojo sektoriaus pastatus – pradedant ligoninėmis ir baigiant mokyklomis – taigi ir į ekonominę plėtrą, energetikos tvarumą ir socialinės sanglaudos bei solidarumo stiprinimą.

„Renovacijos banga“ pristatoma kaip puikus žaliojo ekonomikos atsigavimo (Green Recovery) pavyzdys, nes ją įgyvendinant taikomi klimato srities sprendimai dera su būtinybe atgaivinti vietos ekonomiką. Ką turime padaryti, kad šis potencialas virstų realybe?

Ištekliai, kuriais Europos Sąjunga galės pasinaudoti per keletą ateinančių metų pagal 2021–2027 m. ES daugiametę finansinę programą ir gaivinimo planą „Next Generation EU“ , yra didžiuliai. Šių priemonių bendras biudžetas – 1800 mlrd. EUR. Tačiau, jei norime visapusiškai pasinaudoti šiais didžiuliais ištekliais ir strategijos „Renovacijos banga“ atveriamomis galimybėmis, regionai turi dalyvauti planuojant ir įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

Todėl RK primygtinai reikalauja taikyti daugiapakopį valdymą, be kita ko sprendžiant ir finansavimo klausimus. Visų pirma būtų labai naudinga parengti techninės pagalbos priemonę, kuria galėtų naudotis visos regionų ir vietos valdžios institucijos įgyvendindamos strategiją, taip pat reikėtų nustatyti lankstesnes biudžeto taisykles administracijoms. Turiu omenyje decentralizuotą modelį, taikomą teritorijoms pagal Europos investicijų banko (EIB) ELENA ( European Local ENergy Assistance ) mechanizmą, ir didesnę EIB ir ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos Europos horizontas sąveiką, kad būtų galima pereiti nuo gerosios patirties prie didelio masto investicijų. EIB turi tapti Europos Sąjungoje banku, padedančiu spręsti klimato srities uždavinius, ir užtikrinti, kad finansavimas būtų prieinamesnis, be kita ko, laikantis decentralizuoto požiūrio į teritorijas, galbūt taikyti regioninių vieno langelio principu veikiančių centrų arba konkretiems projektams skirtų ad hoc biurų modelį.

Kai kalbame apie „Renovacijos bangą“, pirmiausia galvojame apie pastatus, tačiau savo nuomonėje Jūs taip pat kalbate apie miestų rajonus ir pačius miestus. Kodėl, jūsų nuomone, šis aspektas yra toks svarbus?

Iki šiol energijos vartojimo efektyvumo strategijose daugiausia dėmesio buvo skiriama atskirų pastatų ar net butų renovacijai. Tačiau „Renovacijos banga“ suteikia galimybę pakeisti veiksmų mastą. Kad ši strategija būtų veiksminga, jos genama žalioji banga turi užlieti ištisus miestų rajonus. Todėl Komitetas pritaria Komisijos komunikatui, kuriame pabrėžiama rajono ir energetikos bendruomenės metodo svarba.

Turime puikią galimybę paskatinti miestų atnaujinimą visiškai nenaudodami naujų žemės plotų ir taikydami vis daugiau gamtos procesais grindžiamų sprendimų, laikydamiesi plataus užmojo žiedinės ekonomikos strategijos.

Neseniai Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von der Leyen paskelbė iniciatyvą Naujasis europinis bauhauzas . Koks yra šios iniciatyvos ir „Renovacijos bangos“ ryšys?

„Naujasis europinis bauhauzas“ yra labai įdomi idėja, galinti paskatinti miestų atnaujinimą ir visiškai naujai pažvelgti į mūsų miestų rajonus, priemiesčius ir senamiesčius. Manau, kad „Naujasis europinis bauhauzas“ ir „Renovacijos banga“ gali turėti bendrų sąlyčio taškų. Tai galėtų būti mano jau pirmiau minėtas rajono ir bendruomenės metodas, taip pat teritorijų ir piliečių dalyvavimas. Turime galimybę panaudoti kūrybiškiausią Europos visuomenės protų potencialą svarbiausiems pokyčiams, kurių siekiama Europos žaliuoju kursu .

Savo nuomonėje raginate įgyvendinant strategiją „Renovacijos banga“ stiprinti Europos regionų komiteto bendradarbiavimą su kitomis Europos institucijomis, visų pirma su Europos Komisija. Kokiais veiksmais RK galėtų paskatinti ir paremti „Renovacijos bangą“?

Komiteto misija – suteikti galimybę regionams, įskaitant kaimo ir periferines teritorijas, dalyvauti ES sprendimų priėmimo ir teisėkūros procesuose. „Renovacijos banga“ sulaukė ypatingo Komisijos susidomėjimo, ji pripažįsta, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra būtinas valdymo lygmuo strategijai įgyvendinti. Abi institucijos neseniai pasirašė tvirtesnio bendradarbiavimo veiksmų planą , kurio tikslas – paspartinti žaliojo kurso politikos įgyvendinimą, sudarant sąlygas parodyti politinę valią, pasinaudoti techniniais pajėgumais ir įsisavinti ES bei nacionalines lėšas. Veiksmų planu taip pat siekiama užtikrinti, kad nauji teisės aktai būtų greitai įgyvendinami, iš anksto šalinant galimas kliūtis ir suvaržymus pereiti iš ES į nacionalinį, regioninį ir vietos lygmenį. Tačiau taip pat norima kuo geriau pasinaudoti principu „iš apačios į viršų“ grindžiamomis iniciatyvomis, skatinant įvairių valdymo lygmenų sąveiką ir stiprinant piliečių ryšius.

Pabrėžiate, kad strategija „Renovacijos banga“ turi būti grindžiama ne tik Europos žaliuoju kursu, bet ir Europos socialinių teisių ramsčiu. Kokia vieta šioje miestų pertvarkoje tenka socialiniam aspektui?

Socialinis aspektas yra esminis. Kova su klimato krize turi būti kova su nelygybe ir už socialinį teisingumą. Negalime palikti nė vieno asmens nuošalyje. 17 proc. europiečių gyvena perpildytuose būstuose, o energijos nepriteklių patiria 34 mln. piliečių. „Renovacijos banga“ turėtų padėti įgyvendinti kiekvieno asmens teisę į įperkamą ir sveiką būstą. Tai yra numatyta Europos socialinių teisių ramsčio 19-ajame principe . Pateiksiu pavyzdį: būtina sustabdyti priverstinio gyventojų iškeldinimo reiškinį, dėl kurio daugelis žmonių yra priversti palikti savo namus, nes jie nepajėgia mokėti nuomos, kuri išauga dėl savininko interesais vykdomos renovacijos.

Daugeliui mūsų įmonių taip pat sunku spręsti su pokyčiais susijusias problemas ir būtina apsaugoti mūsų darbuotojus pasiūlant socialiniu požiūriu tvarius perkvalifikavimo būdus. Reikia padėti visam statybų sektoriui užpildyti žinių, įgūdžių, technologijų spragas ir sudaryti palankias sąlygas steigti naujas novatoriškas įmones.

Kontaktai spaudai:

PresseCdr@cor.europa.eu