Europos regionų komiteto (RK) pirmininko Karlo Heinzo Lambertzo ir Balearų salų prezidentės, RK narės ir Pirėnų ir Viduržemio jūros euroregiono pirmininkės Francinos Armengol parengta redakcijos skiltis prieš 9-ąjį metinį Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių platformos posėdį, kuris įvyks 2019 m. rugsėjo 27 d. Maljorkos Palmoje.
Kliūčių šalinimas ir valstybių narių teritorinio bendradarbiavimo skatinimas yra Europos integracijos ir solidarumo sinonimas. Nuo pat ES sukūrimo prieš 60 metų ji rėmė šias pastangas, grindžiamas teritorinės sanglaudos stiprinimo, regionų nelygybės mažinimo ir bendrosios rinkos atvėrimo tikslais. Nepaisant to, dėl administracinės naštos, investicijų trūkumo ir nesenų politinių įvykių, kaip antai migracijos krizės, vis dar reikia visapusiškai išnaudoti teritorinio bendradarbiavimo teikiamas galimybes.
Kadangi 150 mln. žmonių arba 30 proc. visų ES gyventojų gyvena pasienio regionuose, bendradarbiavimas tokiose srityse kaip darnus vystymasis, transportas, sveikatos priežiūra ir kultūra yra gyvybiškai svarbus bendrosios rinkos vientisumui ir Europos integracijai. Tarpvalstybinio bendradarbiavimo apsauga, rėmimas ir investavimas į jį naudingi ne tik pasienio bendruomenėms, bet ir visai Europos Sąjungai. Savo politika ir programomis, pavyzdžiui, Europos teritorinio bendradarbiavimo srityje, ir ES regioniniais fondais (sanglaudos politika) ES pastaruosius 30 metų rėmė tarpvalstybinį bendradarbiavimą.
Euroregionai ir Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė (ETBG), kurioje du ar daugiau regionų iš skirtingų ES valstybių narių bendradarbiauja bendrų ekonominių, socialinių, kultūrinių ir politinių interesų srityse, atliko itin svarbų vaidmenį stiprinant integraciją Europoje.
2004 m. spalio mėn. sukurtas Pirėnų ir Viduržemio jūros euroregionas remia Katalonijos, Balearų salų ir Oksitanijos teritorinį bendradarbiavimą ir siekia tapti novatorišku ir tvariu euroregionu. Jis taip pat padeda kurti bendrą politinę ir kultūrinę tapatybę. Be to, jis padėjo įgyvendinti įvairius projektus, pavyzdžiui, ant Prancūzijos ir Katalonijos sienos įkurti apdovanojimą pelniusią Serdanijos ligoninę, kuri yra pirmoji Europos pasienio ligoninė.
Pasienio regionų piliečiai ne tik yra skirtingi savo kalbų ir kultūros požiūriu, bet ir dažniausiai susiduria su skirtingomis kliūtimis siekdami ekonominio ir socialinio vystymosi. Pasienio regionų kompetencijos, struktūros ir įstatymų skirtumai suvaržė daugelį bendradarbiavimo galimybių. Europos Komisija nurodė, kad visiškai pašalinus tarpvalstybinę naštą BVP padidėtų 8 proc., ir ėmėsi priemonių biurokratijai sumažinti. Vis dėlto pasiūlymai pasienio teritorijose nustatyti gyventojų tankio kriterijus, kai svarstomos finansavimo suteikimo sąlygos, gali trukdyti teritoriniam bendradarbiavimui.
ES kuria naują Europos tarpvalstybinį teisinį mechanizmą , pagal kurį dvi ar daugiau vietos ar regionų valdžios institucijų gali pasirašyti susitarimą ir pradėti tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Tai gali paskatinti bendrus pasienio teritorijų projektus, nes regionams bus suteikta galimybė taikyti atitinkamų valstybių narių teisės aktus. Akivaizdu, kad šios ir kitos regioninio, teritorinio, tarptautinio ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo rėmimo priemonės turėtų tapti naujojo Europos Parlamento ir naujosios Europos Komisijos prioritetu. Be to, akivaizdu, kad sėkmingas tarpvalstybinis bendradarbiavimas turi suteikti regionams galimybę planuoti programas ir patiems priimti sprendimus.
Net ir užtikrinus tinkamą politinės valios lygį ir sumažinus administracinę naštą, sėkmingam teritoriniam bendradarbiavimui reikia investicijų. Pagal dabartinį ES biudžetą (2014–2020 m.) beveik 10 mlrd. EUR sanglaudos politikos lėšų bus investuota į regionų bendradarbiavimą, iš kurių 6,8 mlrd. EUR skirta pasienio regionams. Siūlomas sanglaudos lėšų, skirtų teritoriniam bendradarbiavimui, sumažinimas nuo 2,75 iki 2,5 proc. pakenktų pastangoms kurti ekonominio vystymosi strategijas ir skatinti Europos solidarumą.
Naujajam Europos Parlamentui ir naujos sudėties Europos Komisijai pradėjus darbą, Europos Sąjunga turi sutelkti visas savo pastangas, kad parodytų Europos solidarumą ir stiprintų integraciją. Jei ES nori įveikti populizmą ir reaguoti į tokius naujus iššūkius kaip globalizacija, nelygybė, migracija ir klimato kaita, turime toliau dirbti kartu siekdami sustiprinti teritorinį bendradarbiavimą ir mūsų regionus paversti varomąja jėga, skatinančia tvarų augimą, kuris būtų naudingas kiekvienam piliečiui visoje Europoje.
Informacinis pranešimas
Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių platformos metinis posėdis šiais metais įvyks 2019 m. rugsėjo 27 d. Maljorkos Palmoje, o jį organizuoja Europos regionų komitetas, bendradarbiaudamas su ETBG Pirėnų ir Viduržemio jūros euroregionu ir Balearų salų vyriausybe.