Korsikos regioninės asamblėjos pirmininkės parengtoje nuomonėje Europos regionų komitetas (RK) teigia, kad saloms, kaimo vietovėms, pasienio ir kalnų regionams reikia specialiai pritaikytų priemonių, kad jie išliktų patrauklūs, spręstų nelygybės problemą ir taip kompensuotų savo geografinius trūkumus.
Nuolatinių gamtinių ar demografinių trūkumų turintys regionai, pavyzdžiui, labai mažo gyventojų tankio regionai, salos, pasienio ir kalnų regionai, kaimo vietovės ir regionai, kuriuose vyksta pramonės pertvarka, apima didžiąją Europos sausumos dalį. Pavyzdžiui, kalnų vietovės sudaro 29 proc. ES ploto, o salose gyvena daugiau kaip 20,5 mln. gyventojų (4,6 proc. ES gyventojų). Kiekviena iš šių teritorijų dėl savo ypatumų yra itin pažeidžiama ir susiduria su didėjančiais socialiniais ir ekonominiais skirtumais, o tam Europos Sąjunga turėtų skirti ypatingą dėmesį, kaip nurodyta jos steigimo sutartyse.
„Aštuntojoje sanglaudos ataskaitoje nurodoma, kad skirtumai Europoje didėja, o tai daro poveikį nuolatinių gamtinių ar demografinių kliūčių turinčioms teritorijoms, – kalbėjo Europos regionų komiteto pirmininkas Vasco Alvesas Cordeiro. –Sanglaudos politikai tenka labai svarbus vaidmuo skatinant Europos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, nė vienos teritorijos nepaliekant nuošalyje.Visų sričių ES politika, turinti teritorinį aspektą, turi būti rengiama laikantis žalos nedarymo principo.“
Korsikos regioninės asamblėjos pirmininkė Marie-Antoinette Maupertuis (FR / EA), kuri yra gruodžio 1 d. plenarinėje sesijoje priimtos nuomonės pranešėja, pareiškė: „Jei Europos Sąjunga nepakankamai atsižvelgs į savo teritorijų, pavyzdžiui, salų, kalnų ir kaimo vietovių, patiriamus suvaržymus, ji nesilaikys savo steigimo sutarties.Dėl geografinės padėties tokiose teritorijose patiriama papildomų išlaidų teikiant paslaugas transporto, energetikos, skaitmeninio junglumo ir kitose panašiose srityse ir į tai reikia atsižvelgti, kad nepadidėtų tarpregioniniai skirtumai.Todėl Komitetas ragina į šių regionų poreikius atsižvelgti nustatant ne tik sanglaudos, bet ir teritorinį matmenį turinčią įvairių sričių ES politiką.“
Diskusijos metu Europos Parlamento Regioninės plėtros komiteto pirmininkas Younous Omarjee nurodė: „ES sutarties 174 straipsniu siekiama svarbiausio sanglaudos politikos tikslo, pavyzdžiui, įgyvendinti solidarumo principą, skirtą lygybei tarp visų Europos teritorijų užtikrinti.Dar reikia daug nuveikti ir 174 straipsnyje išdėstyti principai turi būti toliau propaguojami ir nuolat pabrėžiami, kaip tai daro Europos regionų komitetas, kad būtų persvarstyta sanglaudos politikos ateitis.“
RK nurodė, kad dabartinių Europos Sąjungos darbų, kuriais siekiama skatinti šio žemyno sanglaudą, pavyzdžiui, Teritorinės darbotvarkės iki 2030 m. ir naujos ilgalaikės kaimo vietovių vizijos, gali nepakakti. Be to, itin didelį susirūpinimą kelia didėjantis kaimo ir miesto atotrūkis ir pramoninių vietovių nykimas, nes tai, kaip teigiama nuomonėje, prisideda prie politinės poliarizacijos, todėl kurstomas žmonių jausmas, kad nepaisoma jų demokratinių teisių, ir didėja jų nepasitikėjimas nacionalinėmis ir ES institucijomis.
Todėl vietos lygmens vadovai ragina ES institucijas užtikrinti, kad teritorinio poveikio vertinimai taptų esminiu ES politikos formavimo proceso elementu, ypač transporto, energetikos, bendrosios rinkos ir konkurencijos politikos srityse ir įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, priimtus siekiant paspartinti atsigavimą po COVID-19 pandemijos. Pasak RK, toks požiūris padėtų geriau kovoti su nelygybe ir skatinti Europos ekonominę sanglaudą, laikantis neseniai Europos Komisijos pasiūlyto principo „nepakenkti sanglaudai“.
RK taip pat ragina valstybes nares regioniniu arba vietos lygmeniu įsteigti vieno langelio principu veikiančius ES sanglaudos fondų centrus, kad geografinių ir demografinių trūkumų turinčios teritorijos, kurių daugumą susiduria su darbo jėgos trūkumu tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose, būtų lengviau suprasti, kaip veikia šie fondai, ir gauti iš jų lėšų.
Bendroji informacija
Nuomonės priėmimo RK plenarinėje sesijoje išvakarėse, lapkričio 30 d. pranešėja Marie-Antoinette Maupertuis pristatė šį savo parengtą dokumentą Europos Parlamento Regioninės plėtros komiteto nariams. Posėdžio vaizdo įrašą galima rasti čia.
Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnį, siekdama „mažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus“, ES turi „ypatingą dėmesį“ skirti „kaimo vietovėms, pramonės pertvarką vykdančioms vietovėms ir didelių bei nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turintiems regionams, pvz., labai retai apgyvendintiems toliausiai į šiaurę esantiems regionams, taip pat salų, pasienio ir kalnuotiems regionams“.
Vasario mėn. Europos Komisija paskelbė Aštuntąją sanglaudos ataskaitą. Joje apžvelgiamos teigiamos ir neigiamos tendencijos ES regionuose, miestuose ir kaimo vietovėse: mažiau išsivystę regionai vejasi, tačiau daug pertvarkos regionų įstrigo vystymosi spąstuose. Iš ataskaitos matyti, kad didėja skirtumai, ypač valstybių narių viduje, o tai daro neproporcingą poveikį struktūrinių geografinių trūkumų turinčioms teritorijoms. RK savo poziciją dėl Aštuntosios sanglaudos ataskaitos priėmė spalio mėn.
Kartu su pagrindinėmis Europos miestų ir regionų asociacijomis partnerėmis RK įsteigė koaliciją #CohesionAlliance, kurios misija – tvirtinti, kad sanglauda yra pagrindinė Europos Sąjungos vertybė ir vienas svarbiausių visų Europos politikos ir investicijų tikslų. Daugiau informacijos rasite čia.
Kontaktinis asmuo
Monica Tiberi, pirmininko atstovė spaudai
Tel: +32 479 51 74 43
Monica.Tiberi@cor.europa.eu
Matteo Miglietta
Tel. +32 (0) 470 89 53 82
matteo.miglietta@cor.europa.eu