Jei norite automatinio toliau pateikiamo teksto vertimo, spauskite čia.
Reikia daugiau ES paramos skirti MVĮ, kad jos galėtų konkuruoti pasaulio rinkose  
Naują ES mažųjų įmonių strategiją turėtų padėti įtvirtinti papildomas finansavimas, gebėjimų stiprinimo programos ir platesnė partnerystė su vietos valdžios institucijomis.

Mažosioms įmonėms reikalingi didesnės apimties ir ilgalaikiškesni Europos Sąjungos veiksmai, kad joms būtų lengviau plėsti savo veiklą, dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose ir gauti daugiau naudos iš bendrosios rinkos – būtent į tai atkreipia dėmesį Europos regionų komitetas savo rekomendacijose dėl strategijos, kurią parengti planuoja naujoji Europos Komisijos pirmininkė.

Šios ES vietos ir regionų politikų asamblėjos spalio 8 d. priimtuose pasiūlymuose, be kita ko, rekomenduojama patikslinti mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžtį, palengvinti prieigą prie didesnio ES finansavimo ir diegti verslui palankų partnerystės modelį, pagal kurį daugiau dėmesio skiriama vietos ir regionų aspektui.

Nuomonė Regionų ir miestų indėlis siekiant naujos MVĮ skirtos ES politikos programos papildo 2019 m. birželio mėn. priimtą rezoliuciją, kurioje RK paragino naująją Komisiją, pradėsiančią eiti savo pareigas lapkričio mėn., „didinti MVĮ gebėjimą diegti inovacijas, vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu ir prisitaikyti prie naujų ekonomikos modelių“ ir teigė, kad „ES politikoje reikia stiprinti MVĮ matmenį“. Rekomendacijas parengė Tadeusz Truskolaski (PL / EA), Lenkijos Balstogės miesto meras ir buvęs ekonomistas, jau parengęs dvi ankstesnes nuomones dėl ES paramos smulkiajam verslui.

Tadeusz Truskolaski pasakė: „ES prieš dešimtmetį priimtas Smulkiojo verslo aktas buvo proveržis, o kadenciją baigianti Komisija įnešė tam tikrą svarbų indėlį, be kita ko, sudarydama MVĮ palankesnes sąlygas patekti į viešųjų pinigų rinkas ir užtikrindama, kad Europos įmonių tinklas turėtų stiprų regioninį ir vietos matmenį. Tačiau mes turime užpildyti likusias spragas ir reaguoti į naujus pokyčius, įskaitant augančius lūkesčius dėl mažųjų įmonių vaidmens pereinant prie socialiniu ir aplinkos požiūriu tvarios ekonomikos. Apskritai bendroji rinka yra ES sėkmės istorija, tačiau mes esame dar toli nuo bendrosios rinkos, kuri būtų tikrai palanki MVĮ. Todėl labai džiaugiuosi, kad išrinktoji Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasiūlė naują MVĮ strategiją, kurioje daugiau dėmesio būtų skiriama MVĮ skaitmeninimui.“

Jis tęsė: „Šiuo metu matome ES regionų ekonominę poliarizaciją, nes didesnės įmonės, kurių daugelis koncentruojasi nacionaliniuose ekonominiuose centruose, auga sparčiau nei mažosios įmonės. Taigi MVĮ politikos stiprinimas padės Europos ekonomikai tapti socialiai teisingesne ir įtraukesne. Vietos ir regionų valdžios institucijos, MVĮ ir jų asociacijos turėtų aktyviau dalyvauti formuojant ir koordinuojant ES politiką. Mūsų nuomone, tai rodo, kad pirmenybę reikia teikti vietos ir regionų lygmeniui, o prie nacionalinio ir tarptautinio lygmens gali būti pereinama vėliau. Apskritai kalbant, turėtume remti mažąsias įmones, kad jos nuo įžengimo į vietinę rinką iki to momento, kai joms atsiveria pasaulinė rinka, plėstųsi ir diegtų naujoves.“

RK nuomonėje raginama padidinti ES Bendrosios rinkos programos finansavimo lygį. „ES savo investicijomis į mažąsias įmones ir apskritai baigdama kurti bendrąją rinką moka didelius finansinius ir socialinius dividendus regionams visoje ES teritorijoje, – kalbėjo T. Truskolaski, – o mažosios įmonės taip pat yra labai svarbios veikėjos kuriant žiedinę ekonomiką Europoje“. Jis pridūrė, kad jo atstovaujamame Rytų Lenkijos regione yra konkurencingų ir novatoriškų įmonių grupių, užsiimančių medicinos įrangos, tekstilės produktų ir programinės įrangos gamyba, kurios pasinaudojo ES pagalba.

RK ne tik ragina skirti didesnį biudžetą bendrajai rinkai plėtoti, bet ir teigia, kad ES struktūriniai ir investicijų fondai turėtų būti pritaikyti MVĮ ir mikroverslumui remti įgyvendinant įvairias programas. Jis ragina Europos Komisiją supaprastinti būdus, kuriais MVĮ galėtų pasinaudoti ES lėšomis, ir parengti programas, kurios padėtų stiprinti gebėjimus palaikyti verslui palankią aplinką.

RK taip pat prašo persvarstyti šiuo metu ES lygmeniu taikomą „MVĮ“ apibrėžtį, kad ji būtų naudinga vidutinėms įmonėms (t. y. bendrovėms, kuriose dirba ne daugiau kaip 500 darbuotojų). Jis teigia, kad vidutinės įmonės yra „struktūriškai labai panašios“ į MVĮ (įmones, kuriose dirba mažiau nei 250 darbuotojų), „tačiau joms netaikomas lengvatinis režimas, palyginti su didelėmis įmonėmis“.

Atsižvelgiant į tai, kad ES mažosios įmonės dažnai nedrįsta užsiimti tarpvalstybine prekyba ir dalyvauti konkursuose dėl viešųjų paslaugų pirkimo, nuomonėje siūloma įmonėms skirti papildomų taškų už jų regioninę ir vietos kilmę, nes tai galėtų paskatinti mažąsias įmones teikti daugiau pasiūlymų. Spalio 9 d. RK paskelbė atskirą nuomonę dėl viešųjų pirkimų. Ši nuomonė, kurią parengė Thomas Habermann (DE/EPP), buvo pagrįsta 36 ES regionų tinklo , jungiančio regionus nuo Alentežo Portugalijoje iki Mazovijos Lenkijoje, pateiktais atsiliepimais.

Tikėtina, kad naujojoje Europos Komisijoje už MVĮ politiką bus atsakingi trys pareigūnai: už prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusią Europą atsakinga vykdomoji pirmininko pavaduotoja ir už konkurencingumą atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager, už žmonėms tarnaujančią ekonomiką atsakingas vykdomasis pirmininko pavaduotojas ir už finansines paslaugas atsakingas Komisijos narys Valdis Dombrovskis ir už vidaus rinką atsakinga Komisijos narė Sylvie Goulard.

Asmuo ryšiams

Andrew Gardner

Tel. +32 473 843 981

andrew.gardner@cor.europa.eu

Share: