Europos Sąjungos vietos ir regionų valdžios institucijos neturi būti paliktos „spręsti vienos“ problemų, sukeltų Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES – taip gegužės 17 d. rezoliucijoje, kurioje buvo išsakytas susirūpinimas dėl nepakankamos pažangos Jungtinės Karalystės ir ES derybose, pareiškė Europos regionų komitetas.

Vieningai priimtoje rezoliucijoje RK „pabrėžia“, kad negalima leisti, kad Airijos saloje atsirastų reali siena. Komitetas taip pat teigia, kad norėdama „sušvelninti“ neigiamus „Brexit’o“ padarinius ES turėtų išsaugoti tvirtą regioninės plėtros politiką, galėtų pasinaudoti savo žemės ūkio ir žuvininkystės politika ir galbūt pasitelkti lankstesnes valstybės pagalbos taisykles. RK taip pat ragina Europos Komisiją įvertinti „galimą labiausiai dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES nukentėjusiems regionams skirto stabilizavimo fondo poreikį“.

Derybose RK neatlieka jokio oficialaus vaidmens, tačiau kai kurie jo nariai ir jų atstovaujamos valdžios institucijos pagal savo nacionalines teisines sistemas užims oficialias pozicijas, taip pat ir prekybos klausimu.

RK pirmininkas Karl-Heinz Lambertz pareiškė: „Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES 2019 m. kovo 29 d. gali sukelti didelių problemų vietos ir regionų valdžios institucijoms visoje ES. Iki šiol derybose buvo mažai svarstoma, koks bus „Brexit’o“ poveikis regionams ir miestams visoje Europoje. Kadangi kol kas nelabai aišku, kokie bus Jungtinės Karalystės ir ES santykiai ateityje, vietos ir regionų valdžios institucijoms yra sunku planuoti. Tačiau pirmiausia reikėtų siekti, kad Airijos nepadalytų reali siena ir tęsti ES programas, tokias kaip ES PEACE ir INTERREG, kurios sudarius Didžiojo penktadienio susitarimą padėjo stiprinti taiką.“

Pirmininkas taip pat pareiškė: „Tai momentas, kai turime būti pragmatiški ir derybose, ir sudarydami ES biudžetą po „Brexit’o“. Tačiau jau girdėti pasiūlymų sumažinti mūsų svarbiausius solidarumo ir investicijų fondus, kuriais finansuojama sanglaudos politika, ir dar nėra akivaizdu, kad socialiniai, žemės ūkio ir žuvininkystės fondai bus panaudoti „Brexit’o“ poveikiui sušvelninti.“

Pirmininkas H. H. Lambertz ir RK penkių frakcijų atstovai gegužės 22 d. lankysis Dubline, o gegužės 23 d. vyks į Šiaurės Airiją, kur susitiks su vietos vyriausybės asociacijos ir vietos verslo atstovais, taip pat lankysis pasienyje.

RK atlikus savo narių apklausą ir kartu su EUROCHAMBERS apklausus didesnę ES vietos ir regionų valdžios institucijų ir prekybos rūmų grupę paaiškėjo, kad, be pačios Jungtinės Karalystės, „Brexit’as“ ypač skaudžiai palies Airijos ekonomiką. Šios apklausos ir RK užsakymu atliktas mokslinis tyrimas parodė, kad kiti ypač pažeidžiami regionai yra Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Prancūzijoje. RK darbas taip pat rodo, kad daugumai regionų iki šiol nepavyko tinkamai įvertinti galimo Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES poveikio, visų pirma dėl su derybomis ir būsimais Jungtinės Karalystės ir ES santykiais susijusio neapibrėžtumo.

Analizuodamas „Brexit'o“ poveikį RK vykdo savo įsipareigojimą, duotą 2017 m. kovo mėn. priimtoje rezoliucijoje, kurioje Komitetas pažadėjo, kad „šiuo požiūriu aktyviau ves savo dialogą su vietos ir regionų valdžios institucijomis, kurios yra labiausiai susijusios su šiuo procesu, siekiant suteikti ES derybininkui išsamų besikeičiančios padėties vietos ir regionų lygmeniu įvertinimą“.

Pastabos redaktoriams

• Gegužės 17 d. RK priimta Rezoliucija dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos poveikio ES vietos ir regionų valdžios institucijoms ir jos pakeitimai skirti įvairiems ekonominiams, socialiniams ir politiniams klausimams, susijusiems su numatomu Jungtinės Karalystės išstojimu iš ES. Šie klausimai apima ES piliečių Jungtinėje Karalystėje ir Didžiosios Britanijos piliečių ES padėtį – jų atžvilgiu RK reikalauja „patikinimo, kad dėl būsimų ES valstybių narių arba Jungtinės Karalystės politikos pokyčių šioms teisėms neiškils grėsmė“. Šios teisės apima „teisę į sveikatos priežiūrą ir socialinio draudimo įmokų tarpusavio pripažinimą“. Rezoliucijoje konkrečiai pabrėžiami ekonominiai klausimai, susiję su uostais, Gibraltaru ir ES atokiausiais regionais, dėl kurių didelės priklausomybės nuo Didžiosios Britanijos gali prireikti „specialių priemonių“. Rezoliucija taip pat svarsto, koks galėtų būti būsimų ES santykių su Jungtine Karalystei pobūdis. Joje teigiama, kad Jungtinės Karalystės vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų dalyvauti bendradarbiavimo programose taip, kaip ir Norvegijos ir Islandijos institucijos, o kai kurie esami ES mechanizmai, pavyzdžiui, makroregioninės strategijos ir Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės, galėtų būti naudojami bendradarbiavimui su Jungtinės Karalystės miestais ir regionais palengvinti. Tai būtų „plataus užmojo susitarimo“, kuriame būtų numatyta „tikra ES ir JK partnerystė, neapsiribojanti tik prekybos ir ekonominiais santykiais“, dalis. Rezoliucijoje taip pat pažymima, kad ES 27 miestai ir regionai suinteresuoti, kad Jungtinė Karalystė galėtų dalyvauti kai kuriose programose, „visų pirma švietimo, kultūros, mokslinių tyrimų, inovacijų srityse“, ir bendradarbiauti su atitinkamomis ES agentūromis bei išsaugoti „glaudžius santykius, susijusius su saugumo, sienų ir migracijos valdymu“. Jungtinę grupę didžiausią tiesioginį „Brexit’o“ poveikį pajusiantiems regionams įsteigęs RK teigia, kad jis „gali geriausiai parengti ir įgyvendinti institucinius mechanizmus, skatinančius reguliariai konsultuotis ir bendradarbiauti su Jungtinės Karalystės vietos valdžios institucijomis ir decentralizuotais parlamentais ir asamblėjomis“.

• Rezoliucijoje plėtojama ankstesnė pozicija, kurią RK priėmė 2017 m. kovo mėn., po vyriausiojo ES derybininko Europos Komisijos nario Michelio Barnier kalbos ir diskusijos su juo. Per pastaruosius 14 mėnesių RK atliko keletą savo narių, vietos ir regionų valdžios institucijų ir vietos prekybos rūmų apklausų, taip pat užsakė atlikti tyrimą dėl „Brexit’o“ poveikio regionų ekonomikai. Be to, 2017 m. lapkričio 30 d. Komitetas surengė dviejų valandų diskusiją dėl „Brexit’o“, vykdė politines konsultacijas su Anglijos, Velso, Škotijos ir Šiaurės Airijos politinėmis institucijomis ir rengė diskusijas 27 ES valstybėse narėse.

• Klausimai, kuriuos, RK manymu, reikėtų svarstyti Jungtinės Karalystės ir ES derybose, buvo iškelti Komiteto 2017 m. kovo mėn. rezoliucijoje, pateikiant ir bendrą tezę, kad „joks ES susitarimas su ES nepriklausančia šalimi negali būti geresnis už narystę ES“. RK ragino nustatyti „laikinas priemones, siekiant kuo mažiau sutrikdyti dabartinius ilgalaikius mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) projektus ir atitinkamai vietos ekonomiką“ ir ragino ypatingą dėmesį skirti „galimiems susitarimams, kuriais siekiama sušvelninti padarinius visiems atitinkamiems regionams ir savivaldybėms“. Komitetas prašė paaiškinti, „ar dabartiniai Jungtinės Karalystės energetikos projektai, ypač tie, kuriuos pradėjo vietos ir regionų valdžios institucijos arba kurie yra joms skirti ir kuriais siekiama mažinti išmetamą CO2 kiekį ir užtikrinti tvarų energijos tiekimą, ir toliau galės būti finansuojami EITP, ESIF ir EIB lėšomis“. Dėl ES jaunimo ir švietimo ir MTTP programų RK ragino derybininkus „rasti tinkamus sprendimus, taikant vadinamąjį „šalių partnerių“ metodą, leidžiantį įtraukti ES nepriklausančias šalis pagal dvišalius susitarimus su ES“. Komitetas taip pat teigė, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES suteiktų „galimybę kurti teisingesnę, geresnę ir įtraukesnę Europos Sąjungą“ ir galimybę „nuodugniai reformuoti ES biudžetą, atsižvelgiant į vietos ir regionų valdžios institucijų poreikius“.

Asmuo pasiteirauti

Andrew Gardner

Tel. +32 473 843 981

andrew.gardner@cor.europa.eu