Jei norite automatinio toliau pateikiamo teksto vertimo, spauskite čia.
Regionai siūlo , kaip užtikrinti, kad 2021–2027 m. ES sanglaudos politika labiau atitiktų piliečių poreikius  

Kad būtų mažinami skirtumai ir visiems Europos piliečiams suteikiama daugiau galimybių, Europos regionų komitetas (RK) pageidauja, kad sanglaudos politika būtų paprastesnė ir lankstesnė ir kad ji būtų sutelkta tik į įtraukaus darnaus vystymosi tikslą, o ne būtų naudojama baudžiant ar skatinant siekti kitų tikslų. Gruodžio 5 d. vykusioje RK plenarinėje sesijoje vietos ir regionų lygmens vadovai priėmė keturias nuomones, kuriose Europos Komisijos prašoma tobulinti ir keisti pasiūlymus dėl 2021–2027 m. sanglaudos politikai skirtų teisėkūros procedūra priimamų aktų.

Sanglaudos politika, kuriai iki 2020 m. bus skirta 365 mlrd. EUR, yra ir per ateinantį dešimtmetį liks pagrindinė ES priemonė ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai skatinti, vietos veikėjams įtraukti į bendras ekonomikos augimo strategijas ir Europos veiksmų matomumui kiekvienoje bendruomenėje užtikrinti. Dar kartą patvirtindami savo nepritarimą Komisijos siūlomam 10 proc. biudžeto sumažinimui, šiandien vietos lygmens vadovai pateikė konkrečių pasiūlymų, kad šios srities politika taptų veiksmingesnė.

Šiandien pateikti pasiūlymai padės modernizuoti, supaprastinti ir pagerinti sanglaudos politiką – jie parodo Europos regionų ir miestų įsipareigojimą stiprinti šią politiką, kad ji būtų pritaikyta prie ateities poreikių. Mums reikia daugiau lankstumo ir pasidalijamojo valdymo, kad fondus kartu administruotų visi valdymo lygmenys, siekiant užtikrinti tokį ES poveikį, kokio tikisi mūsų piliečiai. Tai leis sanglaudos politika spręsti ES kylančias problemas ne tik šiandien, bet ir rytoj “, – kalbėjo pirmininkas Karl-Heinz Lambertz (BE / PES).

Už regioninę politiką atsakinga Europos Komisijos narė Corina Crețu pridūrė: „ Vertingas Europos regionų komiteto darbas dėl sanglaudos politikos ateities padėjo nustatyti derybų tempą . Palankiai vertinu jo konstruktyvų požiūrį į Komisijos pasiūlymą, ypač jo paramą stipriam partnerystės principui, vietos vystymuisi ir partnerystės susitarimams visose valstybėse narėse. Nuo pat diskusijų dėl Europos Sąjungos ateities pradžios Komitetas buvo vienas didžiausių sanglaudos politikos propaguotojų ir įnešė lemiamą indėlį kuriant Sanglaudos aljansą. Esu įsitikinusi, kad mūsų bendradarbiavimas ir toliau duos puikių rezultatų ir padės pagrindą tvirtai sanglaudos politikai.“

Vietos ir regionų vadovai įvertino 2021–2027 m. laikotarpiui skirtus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų , kuriuos gegužės mėn. pateikė Europos Komisija, ir pristatė savo poziciją, kaip pagerinti bendrąsias nuostatas, taikomas pagrindiniams ES fondams (Bendrųjų nuostatų reglamentą), Europos regioninės plėtros fondui, „Europos socialiniam fondui +“ ir Europos teritorinio bendradarbiavimo fondui.

Bendrųjų nuostatų reglamentas (BNR)

Bendrapranešėjų Catiuscia Marini (IT / PES, Umbrijos regiono pirmininkė) ir Michael Schneider (DE / EPP, valstybės sekretorius, Saksonijos-Anhalto žemės įgaliotasis atstovas Vokietijos federalinėje vyriausybėje) parengtoje nuomonėje teigiama, kad sanglaudos politika turėtų būti paprastesnė ir lankstesnė, mažinant administracinę naštą paramos gavėjams ir fondų valdytojams. „Tačiau supaprastinimas neturėtų sumažinti regionų, miestų ir vietos suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo“, – nurodė C. Marini. Ji pridūrė, kad „partnerystės ir daugiapakopio valdymo principai turi išlikti šios pagrindinės Europos investicijų priemonės kertiniais akmenimis ir demokratiniais privalumais“. Todėl būtina visapusiškai įgyvendinti elgesio kodeksą.

„Akivaizdu, kad, siekiant padidinti sanglaudos politikos patrauklumą, trijų kategorijų regionams reikia didesnių bendro finansavimo normų“, – teigė M. Schneider. Jis taip pat pabrėžė, kad „dėl šios priežasties Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) turi būti vėl įtrauktas į BNR, kad būtų užtikrinta kuo didesnė sinergija su kitais fondais“.

Nuomonėje Komitetas taip pat teigia, kad:

po 2020 m. finansavimas neturėtų būti neproporcingai sumažintas nė vienam ES regionui. Komisijos siūlomas nacionalines apsaugos priemones, skirtas atskirų valstybių narių nuostoliams apriboti, reikėtų veikiau taikyti regionų lygmeniu;

reikėtų išlaikyti dabartinę bendro finansavimo normą, pagal kurią mažiau išsivysčiusiems ir atokiausiems regionams, taip pat Sanglaudos fondui ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui ES padengia iki 85 proc. projektų išlaidų; pereinamojo laikotarpio regionams – 70 proc., o labiau išsivysčiusiems regionams – 50 proc.;

reikėtų išlaikyti dabartinę n + 3 taisyklę, pagal kurią ES finansavimas panaikinamas, jei planuotos lėšos faktiškai neišleidžiamos per trejus metus. Taikant Komisijos pasiūlymą sutrumpinti šį terminą iki dvejų metų, 2014–2020 m. laikotarpio programų užbaigimas sutaptų su naujojo laikotarpio n + 2 pirmuoju tikslu, o tai sudarytų didelę administracinę naštą programų valdytojams;

iš naujojo reglamento turi būti išbrauktos „makroekonominės sąlygos“ (pagal kurias galima įšaldyti ESI fondų lėšas tose šalyse, kuriose nacionalinės valdžios institucijos nesilaiko ES fiskalinės drausmės), nes jos baudžia vietos valdžios institucijas dėl sprendimų, už kuriuos jos nėra atsakingos, ir sukelia žalingą netikrumą įgyvendinant investicijų planus.

Europos regioninės plėtros fondas (ERFP) ir Sanglaudos fondas

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) – šiuo metu didžiausias atskiras ES investicijų fondas (7 metams gavęs maždaug 200 mlrd. EUR biudžetą) – ir Sanglaudos fondas, skirtas tik šalims, kurių bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui yra mažesnis nei 90 proc. ES vidurkio, ir toliau turi būti sutelkti į ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Flevolando provincijos vykdomosios tarybos nario Michiel Rijsberman (NL / ALDE) parengtoje nuomonėje regionai ir miestai reikalauja persvarstyti ir apriboti Komisijos pasiūlytą Sanglaudos fondo biudžeto sumažinimą 46 proc., o ERPF – užtikrinti stabilų biudžetą (+ 1 proc.). „Siekiant geriau tenkinti mūsų bendruomenių poreikius, paramos telkimas pagal temas, ERPF lėšas sutelkiant į pasirinktus politinius tikslus, turėtų būti vykdomas ne nacionaliniu lygmeniu, kaip siūlo Komisija, o regionų lygmeniu“, – pabrėžė M. Rijsberman. Jis paaiškino, kad „paramos telkimas pagal temas nacionaliniu lygmeniu centralizuotų lėšų paskirstymo mechanizmą ir prieštarautų sanglaudos politikos teritoriniam požiūriui“.

ES regionai ir miestai mano, kad:

Bendrųjų nuostatų reglamentas ir konkrečių fondų taisyklės turėtų užtikrinti ERPF, EŽŪFKP ir ESF papildomumą ir leisti kurti sinergiją įgyvendinant integruotų teritorinių investicijų ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros iniciatyvas;

fondai turėtų tapti „žalesni“ ir sudaryti regionams galimybę finansuoti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus, įskaitant atsparumo gaivalinėms nelaimėms didinimą;

valstybė narė turi priimti sprendimą dėl bet kokio ERPF arba Sanglaudos fondo lėšų perkėlimo į kitas ES priemones ar programas įtraukdama vietos ir regionų lygmens partnerius pagal partnerystės principą. Siūlomas 5 proc. ERPF ar Sanglaudos fondo lėšų perkėlimas į programą „InvestEU“, taip pat dar 5 proc. ERPF lėšų skyrimas Komisijos tiesiogiai valdomoms programoms turėtų būti derinamas su regionais ir miestais ir atitikti konkrečius vietos poreikius;

būtina labiau akcentuoti tvarią miestų plėtrą, šiuo tikslu investuojant bent 6 proc. nacionalinių ERPF lėšų, kaip numatyta Komisijos pasiūlyme;

ERPF turėtų būti skirtas dideliems ir nuolatiniams gamtiniams arba demografiniams trūkumams šalinti.  Komitetas taip pat skatina tolesnį fondų „žalinimą“, kad regionai galėtų finansuoti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus, įskaitant atsparumo gaivalinėms nelaimėms didinimą.

„Europos socialinis fondas +“ (ESF+),

Andalūzijos regiono pirmininkės Susana Díaz Pacheco (ES / PES) parengtoje nuomonėje palankiai vertinamas tiesioginis ryšys tarp ESF+, Europos socialinių teisių ramsčio ir valstybių narių makroekonominės politikos koordinavimo per Europos semestrą, nes taip didinama Europos semestro ir sanglaudos politikos europinė socialinė dimensija. Regionai ir miestai pageidauja, kad socialinė sanglauda išliktų pagrindinis ESF tikslas, ir reikalauja ją labiau derinti su konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, kurias Komisija pateikia per Europos semestrą, kad tik šis prioritetas būtų geriau įgyvendinamas. Svarbiausia atsižvelgti į piliečių poreikius.

Nuomonėje vietos ir regionų lygmens vadovai reikalauja:

adekvačių finansinių asignavimų, kad būtų padengti ESF+ priskirti papildomi tikslai. Pridėjus naujų užduočių, bet skiriant tiek pat asignavimų, gerokai sumažėtų lėšų ir būtų padarytas menkesnis poveikis;

finansinės ESF+ integracijos su ERPF ir Sanglaudos fondu. Komisijos pasiūlytas atskyrimas kelia sanglaudos politikos suskaldymo riziką, todėl dar labiau padidėtų neigiamas poveikis, kylantis dėl EŽŪFKP atskyrimo, dėl kurio sprendimas buvo priimtas ankstesniais metais;

į ESF+ įtraukti socialines inovacijas, kaip siūlo Komisija. Tačiau turi būti iniciatyviai stiprinami pagrindinių veikėjų gebėjimai rengti, įgyvendinti ir vertinti šios srities programas;

tinkamai pripažinti darbą, kurį atlieka miestai ir regionai vykdydami socialinę ir ekonominę imigrantų integraciją, ypač prie išorės sienų esančiose teritorijose.

Europos teritorinis bendradarbiavimas

Korsikos teritorinės bendrijos vykdomosios tarybos narės Marie-Antoinette Maupertuis (FR / AE) parengtoje nuomonėje , Komitetas palankiai vertina sprendimą suteikti šiai pamatinei ES politikai specialų reglamentą. Tačiau, pasak pranešėjos, „regionai ir miestai atmeta Komisijos pasiūlymą ETB biudžetą sumažinti 1,847 mlrd. EUR. Ji taip pat nurodė, kad „Komitetas yra pasiryžęs bendradarbiauti su Europos Parlamentu ir Taryba, kad būtų atšauktas Komisijos pasiūlymas, kuriuo regionai būtų nušalinti nuo tarpvalstybinio jūrų srities bendradarbiavimo, pastarąjį įtraukiant į tarptautinio bendradarbiavimo komponentą“.

Komitetas taip pat kaip nepagrįstą atmeta pasiūlymą biudžeto asignavimus teikti pirmiausia tiems pasienio regionams, kurių pusė gyventojų gyvena mažiau kaip 25 km atstumu nuo sienos, nes jis neatspindi daugumos pasienio teritorijų realybės. Jis taip pat prieštarauja ES bendro finansavimo procentinės dalies sumažinimui nuo 85 proc. iki 70 proc. RK pritaria numatytoms naujoms tarpregioninėms investicijoms į inovacijas ir reikalauja į šią sritį įtraukti ir mažiau inovatyvius regionus bei teritorijas, turinčias geografinių ir gamtinių trūkumų, kad visoje ES būtų pašalinti inovacijų diegimo skirtumai.

Pierluigi Boda

Tel.: +32 (0)2 282 2461

pierluigi.boda@cor.europa.eu

Share: