RK pirmininkas Karl-Heinz Lambertz: „Socialinė pažanga ir regioninės investicijos turi būti vieni svarbiausių ES darbotvarkės klausimų.“ Siekiant užtikrinti, kad Europos, nacionalinės ir regioninės investicijos padėtų siekti ES socialinių tikslų, labai svarbu regionų lygmeniu vertinti socialinę pažangą. Todėl Europos regionų komitetas (RK) parengė pirmąją regioninę socialinių rodiklių suvestinę , kuri rodo, kad 2014–2018 m. dauguma ES regionų darė pažangą, tačiau ES yra didelių regioninių skirtumų.
Nuo 2018 m. Europos Komisija stebi socialinę pažangą visose valstybėse narėse, naudodamasi socialinių rodiklių suvestine , apimančia 12 politikos sričių, įskaitant nedarbą, švietimą, vaikų priežiūrą, sveikatos priežiūrą ir skaitmeninius įgūdžius. Tačiau RK – ES vietos ir regionų vadovų asamblėja – išreiškė susirūpinimą, kad Komisijos suvestinėje pateikiami tik nacionalinio lygmens duomenys. Taigi, remdamasis Eurostato duomenimis, jis parengė regioninę socialinių rodiklių suvestinę, skirtą pažangai ES regionuose įvertinti.
Regioninės socialinių rodiklių suvestinės duomenimis, bendra 2014–2018 m. laikotarpio tendencija yra teigiama: 80 proc. ES regionų padarė didesnę socialinę pažangą. Tačiau yra didelių skirtumų atskirose valstybėse narėse, pavyzdžiui, tarp Šiaurės ir Pietų Italijos; ši tendencija taip pat atsispindi regioninėje inovacijų veiklos rezultatų suvestinėje , kurią šiais metais paskelbė Europos Komisija.
Europos regionų komiteto pirmininkas Karl-Heinz Lambertz teigė:
„Europos sėkmė turi priklausyti ne tik nuo ekonominės, bet ir nuo socialinės pažangos. Suprantant savo regionų padėtį, galima vykdyti veiksmingesnę ES politiką ir veiksmingesnes investicijas siekiant šalinti regioninius skirtumus ir užtikrinti, kad nė vienas pilietis neliktų nuošalyje. Padaryta pažanga, tačiau šiandienos ataskaitoje pabrėžiama, kad ES darbotvarkėje daugiausia dėmesio reikėtų skirti socialinių skirtumų klausimo sprendimui ir teritorinės sanglaudos skatinimui. Šie tyrimai – tik pradžia. Raginame Europos Komisiją remtis mūsų pastangomis ir į savo politiką, įskaitant socialinių rodiklių suvestinę, įtraukti regioninį aspektą. Regionai ir miestai yra pasirengę kurti tvarią Europą, tačiau jiems reikia investicijų, todėl kitame ES biudžete turi būti numatytas stabilus ir lankstus Stabilumo ir augimo paktas, tvirta sanglaudos politika ir Europos socialinis fondas.“
Pagrindinės išvados
Remiantis turimais Eurostato duomenimis, regionų lygmeniu su tam tikrais patikslinimais galima vertinti 8 iš 12 Europos Komisijos socialinių rodiklių suvestinės ( NUTS 2 ) politikos sričių. Šiuo pagrindu RK parengė regioninę socialinių rodiklių suvestinę, kurioje daromos šios išvados:
– Švietimo ir mokymo programų nebaigę asmenys: pirmauja Praha. Nors nuo 2010 m., palyginti su 2018 m., švietimo programų nebaigusių asmenų skaičius ES sumažėjo nuo 13,9 iki 10,6 proc., regioniniai duomenys rodo, kad tarp regionų yra didelių skirtumų, pavyzdžiui, Čekijos vidurkis yra 6,2 proc., tačiau šis rodiklis svyruoja nuo 2,7 proc. Prahoje iki 17,1 proc. šalies Šiaurės Vakaruose. Panaši padėtis yra ir Ispanijoje – nacionalinis vidurkis yra 21,5 proc., tačiau šis rodiklis svyruoja nuo 6,9 proc. Baskų krašte iki 29,5 proc. Meliljoje.
– Lyčių nelygybė: nėra nė vieno regiono, kuriame dirbtų daugiau moterų nei vyrų. 2018 m. Europoje nebuvo nė vieno regiono, kuriame moterų užimtumas būtų didesnis nei vyrų. Regionai, kuriuose padaryta didžiausia pažanga mažinant lyčių užimtumo skirtumus 2014–2018 m. laikotarpiu buvo Aukštutinis Norlandas Švedijoje (nuo 2,2 proc. 2014 m. iki 0,5 proc. 2018 m. – skirtumas sumažintas 77,27 proc.), Aukštutinė Normandija Prancūzijoje (63,83 proc. sumažinimas) ir Brandenburgas Vokietijoje (62,22 proc. sumažinimas).
– Asmenys, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis: didžiuliai skirtumai Italijoje. Nors nėra tikslių visų ES regionų duomenų, pažanga daroma, tačiau regioniniai skirtumai išlieka: Italijoje socialinė atskirtis Bolcane sudarė 8,5 proc., palyginti su 52,1 proc. Sicilijoje.
– Niekur nedirbantys ir nesimokantys jaunuoliai: jų skaičius auga JK. Yra didelių skirtumų tarp regionų, tačiau mažiausi rodikliai Nyderlanduose (Utrechte – 3,2 proc.). Didžiausias rodiklis 2018 m. buvo Prancūzijos Gvianoje (33,1 proc.), kiek mažesnis Pietų Italijos regionuose (Sicilija – 31,5 proc.), o didžiausias niekur nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių skaičiaus augimas pastebėtas Jungtinės Karalystės regionuose (pvz., Šiaurės Rytų Škotijoje nuo 7,7 iki 12 proc.).
– Užimtumo lygis: geriausi rezultatai Skandinavijoje. Yra didžiulių skirtumų (nuo 40,8 proc. Majote, Prancūzijoje, iki 85,7 proc. Stokholme, Švedijoje). Pietų Italijos ir Prancūzijos užjūrio regionuose užimtumo lygis pats mažiausias , o Skandinavijos regionuose – didžiausias. Per pastaruosius ketverius metus labiausiai padidėjo Ispanijos ir Vengrijos regionų rodikliai.
– Nedarbo lygis: Graikija dar neatsigavo nuo krizės. Išskyrus keletą išimčių, per pastaruosius ketverius metus visi Europos regionai padarė pažangą, o didžiausia pažanga padaryta Rytų ir ne euro zonos šalių regionuose. Didžiausias nedarbo lygis žemyninėje Europoje yra Graikijos ir Ispanijos regionuose (Vakarų Makedonija pasiekė aukščiausią tašką – 27 proc.), o mažiausias – Vokietijos ir Čekijos regionuose.
– Ilgalaikis nedarbas: yra esminių regioninių skirtumų, o didžiausia pažanga padaryta Lenkijoje . Ilgalaikio nedarbo lygis labai skiriasi (nuo 0,3iki 28,7 proc.). Prasčiausių rezultatų pasiekė Graikijos regionai, o geriausių – Čekijos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės regionai. Per pastaruosius ketverius metus didžiausia pažanga padaryta Lenkijos regionuose.
– Bendra tikėtina gyvenimo trukmė: pirmauja Ispanijos ir Italijos regionai . Tai yra vienintelis sveikatos priežiūros srities rodiklis, apie kurį turima regioninių duomenų. Ilgiausia tikėtina gyvenimo trukmė yra Ispanijos ir Italijos regionuose (Madrido autonominėje srityje ji siekia 85,1 metų), o Bulgarijos regionuose tikėtina gyvenimo trukmė trumpiausia (73,5 metų Šiaurės Vakarų Bulgarijoje).
Ataskaitoje 281 NUTS regionas suskirstomas į keturias kategorijas vertinant jų 2014–2018 m. laikotarpiu padarytą pažangą (ji apima pirmiau nurodytus aštuonis rodiklius, išskyrus „asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis“ rodiklį dėl duomenų suskaidymo):
didelę pažangą darantys regionai, kuriuose per šį laikotarpį buvo teigiami 7 rodikliai (38 regionai; 7 iš jų JK, 5 – Italijoje, 4 – Nyderlanduose, po 3 – Vokietijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje);
vidutinę pažangą darantys regionai, kuriuose teigiami 5–6 rodikliai (188 regionai);
sąstingio regionai, kuriuose teigiami 3–4 rodikliai (47 regionai);
nuosmukį patiriantys regionai , kuriuose teigiami tik 1–2 rodikliai (5 regionai, tarp kurių Akvitanija ir Majotas Prancūzijoje, Gysenas Vokietijoje ir Šiaurės Rytų Škotija JK).
Kontaktinis asmuo
Lauri Ouvinen
Tel. +32 22822063
lauri.ouvinen@cor.europa.eu