Jei norite automatinio toliau pateikiamo teksto vertimo, spauskite čia.
Po COVID-19 krizės Europos Sąjunga turi reformuoti savo ekonomikos valdymą  

Miestai ir regionai ragina peržiūrėti ekonomikos valdymą, skatinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, viešąsias investicijas ir suteikiant ES projektui daugiau demokratinio legitimumo

Vietos ir regionų valdžios institucijos pabrėžia, kad reikia lankstesnio biudžeto siekiant skatinti ekonomikos atsigavimą ir atsparumą pasibaigus dabartinei COVID-19 krizei. Stabilumo ir augimo pakto bendroji nukrypti leidžianti išlyga, pirmą kartą euro zonos istorijoje pritaikyta 2020 m. kovo mėn., ir laikina ES lygmens valstybės pagalbos sistema turėtų būti toliau taikomos tol, kol stabilizuosis ekonominė padėtis Europoje. Šis raginimas išdėstytas Elio di Rupo (BE / PES) parengtoje nuomonėje, kuri šiandien buvo pristatyta Regionų komiteto (RK) plenarinei sesijai.

Europos ekonomikos valdymo sistema daro didelį poveikį visiems valdžios lygmenims, ypač vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios yra atsakingos už beveik trečdalį viešųjų išlaidų ir daugiau kaip pusę viešųjų investicijų visoje Europos Sąjungoje, nors valstybėse narėse ir pastebima didelių skirtumų. Valonijos ministro pirmininko Elio Di Rupo (BE / PES) parengtoje nuomonėje dėl Europos Sąjungos ekonomikos valdymo peržiūros pabrėžiama, kad vykdant šią reformą turi būti atsižvelgiama į poreikį didinti investicijas ir viešąsias išlaidas, siekiant paremti pertvarką pagrindiniuose sveikatos, maisto, transporto, skaitmeninių technologijų ir energetikos sektoriuose. Europos Komisijos skaičiavimais, norint pasiekti 2030 m. klimato ir energetikos tikslus, kasmet reikia 260 mlrd. EUR (apie 1,7 proc. ES BVP) papildomų investicijų.

Dėl COVID-19 krizės kilo precedento neturintis ekonominis, socialinis ir biudžetinis cunamis. ES piliečiai skaudžiai kenčia nuo pandemijos padarinių. Todėl norime, kad Europos ekonomikos valdymas būtų peržiūrėtas ir pritaikytas prie mūsų teritorijų ir regionų realijų. Kai pandemija jau bus kontroliuojama, negalime grįžti į ankstesnę padėtį ir toliau gyventi taip, tarsi nieko nebūtų įvykę “, – pabrėžė pranešėjas Elio Di Rupo.

RK nariai mano, kad Europos ekonomikos valdymo sistema iš dalies lėmė staigų viešųjų investicijų sumažėjimą po euro zonos krizės, nes ja nepakankamai atsižvelgiama į skirtumą tarp einamųjų ir investicinių išlaidų. 2009–2018 m. bendros viešosios investicijos ES sumažėjo 20 proc. (kaip BVP dalis). Vietos ir regionų valdžios institucijų investicijos sumažėjo beveik 25 proc., o keliose labiausiai nuo krizės nukentėjusiose valstybėse narėse – 40 proc. ar daugiau.

Komitetas nuolat ragino į ES deficito skaičiavimą pagal Stabilumo ir augimo paktą neįtraukti valstybių narių bei vietos ir regionų valdžios institucijų patiriamų viešųjų išlaidų, kurios susijusios su bendru finansavimu iš struktūrinių ir investicijų fondų. Iš tiesų šios išlaidos iš esmės yra visuotinės svarbos Europos investicijos ir jų sverto poveikis tvariam augimui yra įrodytas.

Spalio mėn. paskelbtas pirmasis ES masto metinis regionų ir vietos barometras siunčia pavojaus signalą : krizė daro poveikį subnacionalinių valdžios institucijų pajamoms, sukeldama pavojingą „žirklių efektą“ (didėja išlaidos ir mažėja pajamos). Be to, RK ir EBPO bendra apklausa parodė, kad jau liepos mėn. 13 proc. subnacionalinių valdžios institucijų kreipėsi dėl papildomų ES lėšų, o 49 proc. jų ketina tai padaryti, kad galėtų įveikti krizę.

E. Di Rupo parengta nuomonė buvo aptarta gruodžio 8 d. pirmojoje visiškai virtualioje Regionų komiteto (RK) plenarinėje sesijoje, kurioje dalyvavo Europos Parlamento narė Margarida Marques (PT / S&D). Vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklėmis, balsavimo dėl pakeitimų ir dėl galutinio teksto rezultatai bus paskelbti gruodžio 10 d., plenarinės sesijos pabaigoje.

Kontaktinis asmuo

Matteo Miglietta

Tel. +32 470 895 382

matteo.miglietta@cor.europa.eu

Share: