Šiame interviu Betembūro savivaldybės tarybos narys Roby Biwer (LU / PES) atsako į penkis klausimus apie biologinės įvairovės svarbą Europos ekonomikos gaivinimo planu siekiant užkirsti kelią naujam pandeminiam protrūkiui, stabdant klimato kaitą ir užtikrinant didesnį tvarumą. Roby Biwer yra kitoje spalio mėn. plenarinėje sesijoje numatomos priimti nuomonės „Biologinės įvairovės užtikrinimas miestuose ir regionuose po 2020 m.“ pranešėjas. Nuomonėje pristatomas vietos ir regionų valdžios institucijų indėlis į 2020 m. gegužės 20 d. Europos Komisijos paskelbtą 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją . Be to, 2021 m. gegužės 17–30 d. Kunminge, Kinijoje, įvyksiančioje 15-ojoje Jungtinių Tautų šalių konferencijoje ( JT BĮK COP15 ) RK kalbės apie svarbų vietos regionų valdžios institucijoms tenkantį vaidmenį.
COVID-19 pandemija pakeitė politinę darbotvarkę visame pasaulyje. Kaip šis protrūkis paveikė Jūsų, kaip nuomonės dėl biologinės įvairovės po 2020 m. pranešėjo, darbą?
COVID-19 iš tiesų turėjo įtakos nuomonei dėl biologinės įvairovės. Pandemija atkreipė ne tik ekspertų, bet ir piliečių dėmesį į šią temą. Dabar jie supranta, kad dažnai tokios nelaimės kyla dėl neadekvataus ir iškreipto biologinės įvairovės kaip ištekliaus naudojimo žmonijos egoistiniams troškimams patenkinti. Be to, žmonės pripažino, kad sveikos ekosistemos su nepaliesta biologine įvairove yra visų mūsų sveikatos ir likimo garantas. Apie 80 proc. ligų kilmė – laukinė gamta, ir vis labiau tikėtina, kad egzotiniai gyvūnai perduos ligas žmonėms. Todėl dėl mūsų pačių labai svarbu saugoti gamtą ir biologinę įvairovę. Mūsų pačių sveikata priklauso nuo šios pusiausvyros.
Ar biologinei įvairovei numatytas vaidmuo po COVID-19 krizės ir ES ekonomikos gaivinimo plane?
Taip, iš tiesų. Po COVID-19 turi dominuoti žmogiškieji ištekliai ir viešosios investicijos. Vykdant šią politika bus sukurta daugybė žaliųjų darbo vietų ir jos pastebimai pagerins gamtinę aplinką ir padidins ekosistemų atsparumą. Biologinė įvairovė atlieka lemiamą vaidmenį užtikrinant žmonių gerovę ir daugelyje kitų sričių. Biologinės įvairovės nykimo kreivės pakeitimas turi tapti svarbiu principu, kuriuo remiantis būtų skirstomi ištekliai visiems svarbiems finansiniams planams, tokiems kaip ES ekonomikos gaivinimo planas. Negalime vėl imti toleruoti ar net subsidijuoti veiklos, kuri kenkia mūsų sveikatai, maisto tiekimui ir pragyvenimui, nes ji griauna ar naikina brangias mūsų ekosistemas ir jų funkcijas. Tai reiškia, kad reikia sutelkti pakankamai išteklių, kad būtų tiesiogiai arba netiesiogiai skatinamos biologinės įvairovės priemonės visais valdymo lygmenimis, kad būtų supaprastinamos procedūros, kurios užtikrintų labiau prieinamą finansavimą, o biologinė įvairovė taptų neginčijama vertybe visų sektorių politikoje ir ekonominėje veikloje. Atrodo, kad informuotumas apie ekosistemų išsaugojimą ir atkūrimą labai išaugo ir piliečiai vis labiau tikisi, kad bus investuojama į biologinę įvairovę. Vietos ir regionų valdžios institucijos turi daugiausia galimybių įgyvendinti tą politiką ir sutelkti piliečius.
Kaip už aplinką atsakingam Europos Komisijos nariui Virginijui Sinkevičiui apibendrintumėte svarbiausius RK nuomonės, kurią rengiate, elementus, palyginti su 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija?
Manau, kad Europos Komisijos paskelbta 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija yra plataus užmojo. Tačiau reikia daugiau ir operatyvesnių veiksmų spręsti šiai pasaulinei biologinės įvairovės krizei, mums taip pat reikia tinkamų priemonių ir pakankamai išteklių, kad galėtume atkurti savo ekosistemas. Biologinė įvairovė neturi būti „senosios mokyklos“ ekonominių argumentų auka, ji turėtų būti ES ekonomikos gaivinimo plano variklis. Komisija turėtų panaudoti visą vietos ir regionų valdžios institucijų potencialą ir išskirtinę jų padėtį, kad jos padėtų įgyvendinti naująją 2030 m. biologinės įvairovės strategiją.
Rugsėjo 30 d. Niujorke įvyks JT aukščiausiojo lygio susitikimas biologinės įvairovės klausimais. Tai bus svarbus globalus renginys, kuris pademonstruos plačius siekius JT BĮK COP 15 priimant veiksmingą pasaulinę biologinės įvairovės programą po 2020 m. Kokias, Jūsų manymu, svarbiausias idėjas JT konferencijos šalys turėtų parsivežti namo?
Nors pripažįstama, kad keičiant biologinės įvairovės nykimo kreivę svarbus vaidmuo tenka subnacionalinio lygmens valdžios institucijoms, pasaulinėse valdymo sistemose dar trūksta oficialaus pripažinimo ir vertikalaus bendradarbiavimo. Be to, vietos ir subnacionalinio lygmens valdžios institucijos turi dalyvauti kiekvienu etapu ir kiekvienu biologinės įvairovės valdymo proceso lygmeniu, tiek pasauliniu, tiek nacionaliniu mastu. Tai reikštų, kad:
1) kiekviename nacionaliniame plane, jei įmanoma, turi būti numatytas subnacionalinis planas žemiau nacionalinio lygmens esančioms vyriausybėms;
2) užtikrinama, kad sutelkiant pakankamai išteklių, subnacionalinės vyriausybės dalyvautų tuos išteklius renkant ir paskirstant;
3) į stebėsenos, vertinimo ir grįžtamojo ryšio mechanizmų kūrimą ir įgyvendinimą įtraukiamos subnacionalinio lygmens vyriausybės;
4) užtikrinamas ilgalaikis požiūris į biologinės įvairovės integravimą, kuris remtųsi vertikaliu ir horizontaliu bendradarbiavimu;
5) subnacionalinėms vyriausybėms suteikiamas aiškus vaidmuo sujungiant biologinę įvairovę su kitomis darbotvarkėmis (pavyzdžiui, klimato, darnaus vystymosi tikslų);
6) stiprinamos nacionalines vyriausybes remiančios sąjungos ir tinklai.
Įsivaizduokite, kad spalio mėn. po balsavimo dėl Jūsų nuomonės grįšite namo ir Jums vaikams mokykloje reikėtų paaiškinti, ką veikėte Briuselyje. Ką jiems sakytumėte?
Sakyčiau, kad jie padeda įtakingiems žmonėms suprasti aplinkos ir būtinybės saugoti mūsų augalus ir gyvūnus svarbą. Tuo užtikrinama, kad jie patys, jų vaikai ir anūkai galės tvariai naudotis šios planetos grožybėmis. Pasakyčiau jiems, kad mėginau padėti išsaugoti biologinę įvairovę ir atkurti sugriautas ekosistemas ir kad „turbo kapitalizmas“ yra neteisingas kelias į priekį, nes jis nesuteikia jokių garantijų, kad ateityje turėsime tikrą gamtą ir gyvenimo kokybę.
Bendroji informacija
Praėjusių metų Eurobarometro apklausa 481/2019 parodė, kad ES piliečiai vis labiau nerimauja dėl gamtos. Didžiulė europiečių dauguma (96 proc.) sakė manantys, kad mes privalome rūpintis gamta ir kad tai yra būtina norint spręsti klimato kaitos problemą. Kaip parodė nesenas teritorinio poveikio vertinimas , 61 proc. ES regionų labai paveiks biologinės įvairovės sistema po 2020 m.
RK bendradarbiauja su Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos (JT BĮK) Subnacionalinių valdžios institucijų patariamuoju komitetu ir kitomis svarbiomis organizacijomis ir suinteresuotaisiais subjektais, tokiais kaip ICLEI ir Regions4 , kad į miestų, regionų ir kitų subnacionalinio valdymo lygmenų nuomonę būtų įsiklausyta pasaulinėje biologinės įvairovės darbotvarkėje prieš 2021 m. JT BĮK COP 15 .
Kontaktai spaudai
pressecdr@cor.europa.eu