Jei norite automatinio toliau pateikiamo teksto vertimo, spauskite čia.
Rytų partnerystės įgyvendinimo pažangai reikalingos papildomos lėšos  
Peržiūrint ES strategiją su jos rytinėmis kaimyninėmis šalimis turėtų būti skiriama daugiau dėmesio socialinei, ekonominei ir valdymo reformai vietos ir regionų lygmeniu skatinti.

Per ateinantį dešimtmetį Europos Sąjungos partnerystei su šešiomis Rytų kaimyninėmis šalimis, įskaitant Ukrainą, turėtų būti skirta kur kas daugiau lėšų. Tai viena iš rekomendacijų, kurias gruodžio 5 d. pateikė Europos regionų komitetas. Be to, jis ragina ES dėti daugiau pastangų, kad bendradarbiavimas būtų naudingas ne tik šių šalių sostinėms. Be daugelio kitų konkrečių pasiūlymų, taip pat raginama sukurti akademiją vietos ir regionų valdžios institucijų valstybės tarnautojų mokymui ir teikti daugiau paramos vietoje įgyvendinamiems tarpvalstybiniams projektams.

Savo nuomonę Europos regionų komitetas parengė laukiant ES sprendimo dėl 2021–2027 metų biudžeto ir jai peržiūrint savo darbą su šešiais Rytų partnerystės nariais: Ukraina, Baltarusija, Moldova, Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija. Nuomonė iš esmės patvirtina pastarojo dešimtmečio ES pastangas remti konkrečius pokyčius, kurie pagerina valdymą, stimuliuoja ekonomiką, palaiko pilietinę visuomenę ir prisideda prie glaudesnių ryšių. Joje taip pat remiamas ES požiūris, kad daugiausia laiko, pinigų ir pastangų reikia investuoti labiau reformas remiančiose šalyse, tačiau teigiama, kad ES turėtų sustiprinti savo paramą reformoms vietos ir regionų lygmeniu.

Pranešėjas Tadeuš Andžejevski (LT / ECR), Vilniaus miesto tarybos narys, pažymėjo: „Pastarąjį dešimtmetį vyko tam tikras galių perskirstymas regioninėms ir vietos administracijoms, visų pirma Ukrainoje, ir pastebimas – o tai vertintina labai teigiamai – tikras regionų ir miestų noras imtis reformų ir dalyvauti ES kuriamose iniciatyvose „iš apačios į viršų“. Vienas iš pavyzdžių būtų Pasaulinis merų paktas , kuriame daugiausia dėmesio skiriama klimato srities veiksmams; kita nauja iniciatyva – Merai siekia ekonomikos augimo , sukurta specialiai Rytų partnerystės šalims. Pastebime, kad ES remiant, subnacionalinio lygmens valdžios institucijos bendradarbiauja su partneriais regione ir esame sėkmingai įgyvendinę bandomuosius projektus, skirtus ES ir Rytų partnerystės miestų ir regionų bendradarbiavimui. Turime politiškai, finansiškai ir techniškai remti šiuos vietos lygmens pokyčius. Tokia parama turėtų apimti santykių pusiausvyros pokyčius, suteikiant miestams ir regionams didesnį vaidmenį priimant sprendimus ir valdant projektus savo teritorijoje“, – nurodė pranešėjas.

Jis pridūrė: „Pritariame Europos Komisijai, kad biudžeto padidinimas 25 proc. yra pagrįstas. Akivaizdu, kad ES gali daug nuveikti, kad pagerintų valdymą, paskatintų ekonomiką, paremtų pilietinę visuomenę ir sustiprintų ryšius. Pokyčiai trijose srityse vietos ir regionų lygmeniu gali duoti didelės ir ilgalaikės naudos. Viena iš jų – didesnės investicijos į gerą valdymą, pavyzdžiui, įsteigiant akademiją valstybės tarnautojams mokyti. Galime skatinti ekonomikos augimą padėdami gerinti statistiką, sukurdami palankesnes sąlygas dalyvauti ES programose ir padėdami mažosioms įmonėms. Iš ES patirties žinome, kad ryšių tarp žmonių stiprinimas ir tarpvalstybinių programų vystymas labai atsiperka socialinėje, kultūros ir ekonomikos srityse; turime daugiau investuoti į šių modelių plėtrą santykiuose su savo rytiniais kaimynais,“ – tęsė pranešėjas.

„Šie plataus užmojo, bet kartu nuosaikūs pasiūlymai yra naudingi šių šešių šalių piliečiams, verslui, viešajam administravimui, demokratijos ir teisinės valstybės stiprinimui. Jie taip pat naudingi ES piliečiams, verslui, užsienio politikai ir naujosios Europos Komisijos ketinimui imtis daugiau veiksmų geopolitinėje srityje“, – baigdamas pridūrė pranešėjas.

RK nuomonė „Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo formuojant Rytų partnerystės ateitį“ papildys tarpvyriausybinius svarstymus prieš 2020 m. viduryje ketinamą surengti aukščiausiojo lygio susitikimą. RK savo pasiūlymus pateikė ir šiuo metu jau pasibaigusiose ES konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais. Dabartinėje strategijoje daugiausia dėmesio skiriama „20 uždavinių iki 2020 m.“ ir siekiama keturių tikslų: stipresnės ekonomikos, tvirtesnio valdymo, didesnio sujungiamumo ir stipresnės visuomenės.

RK rekomendacijoje atsižvelgta į nemažai išsamių pasiūlymų, kuriuos per 2011 m. RK įsteigtą Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijų konferenciją (CORLEAP) skatino arba rėmė Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų politikai. Be to, CORLEAP parengė ataskaitas dėl vietos demokratijos , ekonominės plėtros , energijos vartojimo efektyvumo , tarpvalstybinio bendradarbiavimo , vietos ir regionų valdžios institucijų pajėgumų ir regionų tarpusavio ir miestų tarpusavio partnerysčių .

Įgyvendinus RK rekomendacijas CORLEAP būtų sustiprinta ir galėtų labiau remti decentralizaciją Rytų partnerystės šalyse ir stiprinti ES ir Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijų bendradarbiavimą.

Asmuo ryšiams

Andrew Gardner

Tel. +32 473 843 981

andrew.gardner@cor.europa.eu

Pasidalyti: