Regionai, miestai ir kaimai taip pat prašo skirti jiems svarbų vaidmenį valdant ES investicijas į ekonomikos atsigavimą, tuo užtikrinant, kad lėšos pasiektų labiausiai nukentėjusius nuo pandemijos.
COVID krizė parodė, kaip svarbu susieti ES formuojamą politiką ir vietos bendruomenių poreikius ir kad tai galima padaryti pasinaudojant vietos išrinktais politikais – tokią mintį Europos regionų komiteto nariai šiandien perdavė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojui Marošui Šefčovičiui. Per plenarinės sesijos metu vykusią diskusiją vietos ir regionų vadovai pakartojo savo įsipareigojimą tobulinti ES teisės aktus prisidedant prie Ateičiai tinkamo reglamentavimo (F4F) platformos . Rezoliucijoje, kurioje pateikiami pasiūlymai dėl 2022 m. Europos Komisijos darbo programos, RK nariai prašo Europos Komisijos užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvautų įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes taip bus galima veiksmingai kovoti su pandemijos padariniais vietos lygmeniu. Jie taip pat prašo toliau taikyti itin svarbias lankstumo priemones, kurios buvo įvestos siekiant per COVID krizę sutelkti Europos struktūrinius ir investicijų fondus.
ES taisyklių tobulinimui vietos ir regionų valdžios institucijos teikia didelį prioritetą, nes joms tenka atsakomybė už 70 proc. ES teisės aktų įgyvendinimą. Regionų ir vietos vadovai pakartojo, kad ES teisės aktais turi būti užtikrinta didžiausia pridėtinė vertė vietos bendruomenėms ir laikomasi pagrindinių subsidiarumo ir proporcingumo principų. Tai bus galima pasiekti tik tada, kai ES teisėkūros procese visapusiškai dalyvaus vietos lygmeniu išrinkti politikai, kiekvienu politikos formavimo etapu jų indėlis bus pripažintas geresnio reglamentavimo darbotvarkėje ir į jį bus atsižvelgta.
Europos regionų komiteto pirmininkas Apostolos Tzitzikostas pareiškė: „ES teisės aktų kokybė pagerėja, kai vietos ir regionų valdžios institucijos perduoda Komisijai savo vietos patirtį ir žinias . Joms dalyvaujant, Komisijos darbas tampa skaidresnis ir veiksmingesnis. Gyvas bendradarbiavimas su vietos politikais leidžia pagerinti visą politikos ciklą: politikos formavimą ir rengimą, priėmimą, įgyvendinimą, vertinimą ir peržiūrą. Vietos vadovų sukaupta patirtis kovojant su pandemijos padariniais sveikatai ir ekonomikai yra konkretus pavyzdys, kokią pridėtinę vertę jie gali suteikti ES sprendimų priėmimo procesui, kad būtų geriau tenkinami realūs mūsų vietos bendruomenių poreikiai.“
Kalbėdamas plenarinėje sesijoje už institucijų ryšius ir perspektyvas atsakingas Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Maroš Šefčovič pareiškė: „Mums reikia tokių ES teisės aktų, kurių būtų lengva laikytis, kurie būtų veiksmingi ir tiktų ateityje . Regionų komiteto darbas šioje srityje yra ypač svarbus, nes Ateičiai tinkamo reglamentavimo platformai suteikti tvirti įgaliojimai vietos ir regionų valdžios institucijoms itin svarbiose srityse. Pavyzdžiui, į Platformos 2021 m. darbo programą, kaip siūlė Komiteto atstovai, įtraukti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų, viešųjų pirkimų ir oro kokybės klausimai. Taip pat džiaugiuosi, kad Regionų komitetas stiprina savo prognozavimo pajėgumus. Europai reikia atsparios visuomenės, todėl norint ES politikos formavimui suteikti į ateitį orientuotą perspektyvą, būtinas visų ES institucijų ir įstaigų bendradarbiavimas. Atsižvelgiant į tiesioginį šio Komiteto indėlį, į mūsų atsparumo suvestines – naują visapusiško atsparumo vertinimo priemonę – taip pat bus siekiama įtraukti regionų skirtumų rodiklius.“
Bendroji informacija
Europos Komisija pripažįsta RK indėlį į ES geresnio reglamentavimo darbotvarkę, aiškiai atskirdama įvairių valdymo lygmenų įnašą ir pripažindama vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį formuojant faktais grindžiamą politiką. Be to, Europos Komisija įsipareigojo taikyti aktyvų subsidiarumą ir ragina sistemingai naudotis RK parengta Subsidiarumo vertinimo lentele . Tačiau vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas ES sprendimų priėmimo procese galėtų būti dar labiau sustiprintas ir tapti struktūruotu ir sąveikiu procesu, pavyzdžiui, sistemingai atliekant teritorinio poveikio vertinimus ir rengiant labiau vietos ir regionų valdžios institucijoms pritaikytas konsultacijas.
Ateičiai tinkamo reglamentavimo platforma yra pagrindinė EK Geresnio reglamentavimo darbotvarkės priemonė, skirta supaprastinti ir modernizuoti ES teisės aktus, kad būtų galima geriau spręsti būsimus uždavinius ir kartu sumažinti biurokratizmą. Platformos valdymo organui ir Platformos pogrupiui – Regioninių centrų tinklui priklauso trys komisijų pirmininkai, taigi RK dalyvauja Platformos veikloje abiem lygmenimis peržiūrint ir vertinant galiojančius ES teisės aktus. Todėl Komitetas atstovauja ne tik vietos ir regionų valdžios institucijoms, bet ir kasdien ES teisę įgyvendinantiems piliečiams bei įmonėms. Trys RK komisijų pirmininkai per pastarąją Ateičiai tinkamo reglamentavimo platformos plenarinę sesiją buvo paskirti pranešėjais: Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės federalinių, Europos ir tarptautinių reikalų valstybės sekretorius ir RK Pilietybės, valdymo, institucinių ir išorės reikalų komisijos ( CIVEX ) pirmininkas Mark Speich (DE / EPP) paskirtas pranešėju dėl viešųjų pirkimų teisės aktų, ypatingą dėmesį skiriant e. pirkimams; Keravos miesto tarybos narė, RK Socialinės politikos, švietimo, užimtumo, mokslinių tyrimų ir kultūros komisijos (SEDEC) pirmininkė Anne Karjalainen (FI / PSE) paskirta pranešėja dėl INSPIRE (Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūros) direktyvos, kuria nustatomi bendri standartai, skirti apibūdinti erdvinius duomenis, pavyzdžiui, susijusius su gamtinio pavojaus zonomis, transporto tinklais arba gyventojų pasiskirstymu, ir jais keičiamasi; Švedijos Kunsbakos savivaldybės tarybos narė ir RK Gamtos išteklių komisijos (NAT) pirmininkė Ulrika Landergren (SE / RE) paskirta pranešėja tarpvalstybinės sveikatos priežiūros klausimais.
Galiausiai, RK prisideda prie Europos Komisijos antrosios prognozavimo ataskaitos iš savo tinklų surinkta informacija ir savo kasmetiniu vietos ir regionų barometru, užtikrindamas, kad vietos realijos ir subnacionalinis požiūris būtų įtraukti į bendrą ES prognozių perspektyvą.
Subsidiarumas užtikrina, kad ES imsis veiksmų tik tada, kai spręsdama tam tikrus klausimus ji pasieks daugiau nei nacionalinis, regionų ar vietos lygmuo. Juo siekiama, kad visi ES veiksmai turėtų pakankamą pridėtinę vertę. Aktyvaus subsidiarumo koncepcija yra naujas darbo būdas, kurio laikantis išplečiamas tradicinis požiūris į subsidiarumo principą. Ši koncepcija skatina visus institucinius, nacionalinius ir subnacionalinius subjektus konstruktyviai prisidėti prie ES teisės aktų pridėtinės vertės didinimo per visą politikos formavimo ciklą. Aktyvaus subsidiarumo principą RK pasiūlė Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupėje ir į šį pasiūlymą buvo atsižvelgta 2018 m. spalio mėn. Europos Komisijos komunikate dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų.
RK delegacijos indėlis į Konferenciją dėl Europos ateities .
Kontaktinis asmuo
Marie-Pierre Jouglain
Tel. +32 (0) 473 52 41 15
mariepierre.jouglain@cor.europa.eu