Europos regionų komitetas ragina sustabdyti ES viešųjų pirkimų taisyklių persvarstymą, nes naujausios ES reformos pradėtos įgyvendinti dar visai neseniai ir jos akivaizdžiai stringa. Spalio 8 d. ES vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėjos priimtose rekomendacijose teigiama, kad užuot nustačiusi naujas taisykles, ES svarbias problemas galėtų spręsti supaprastindama prieigą mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir skatindama suderinimą, pavyzdžiui, suderindama ženklinimo sistemas.

RK rekomendacijos yra svarbios ekonominiu požiūriu, nes vietos ir regionų administracijos yra atsakingos už 45 proc. viešųjų pirkimų ES. 2014 m. priimtas naujausias ES reformas paskatino įsitikinimas, kad viešojo sektoriaus sutartys galėtų tapti svarbiu augimo katalizatoriumi ir pašalinti kliūtis investicijoms ES bendrojoje rinkoje. Be to, RK pasiūlymai yra svarbūs instituciniu požiūriu, nes jie iš esmės pagrįsti naujos bandomosios sistemos, skirtos užtikrinti, kad vietos patirtis atsispindėtų ES politikos formavimo procese, darbu.

Nuomonės projektą parengė Bavarijos Rėno-Grabfeldo apskrities pirmininkas ir Krikščionių socialistų sąjungos narys Thomas Habermann (DE / EPP). Šios rekomendacijos atspindi 2019 m. kovo mėn. pradėto RK ir Europos savivaldybių ir regionų tarybos (CEMR) bendro tyrimo dėl viešųjų pirkimų taisyklių įgyvendinimo valstybėse narėse ir kovo mėn. RK sukurto Regioninių centrų tinklo ES politikos įgyvendinimui įvertinti (RegHub) 2019 m. liepos mėn. ataskaitos išvadas.

T. Habermann teigė: „ES viešųjų pirkimų direktyvų reformų tikslas yra pagirtinas (didžioji dauguma regionų ir vietos valdžios institucijų 2014 m. reformas iš esmės vertina teigiamai), tačiau jos turi trūkumų – nuo apmaudžių iki esminių. Mažosios įmonės sudaro mažiau sutarčių, nei tikėjosi ES, o tarpvalstybiniai viešieji pirkimai nesukuria jokios pridėtinės vertės vietos ir regionų valdžios institucijoms. Nepaisant ES mastu nuolat skelbtų brangiai kainuojančių ir ilgai trunkančių viešųjų pirkimų procedūrų, pateikiama labai mažai tarpvalstybinių pasiūlymų arba jų visai nėra. Be to, vietos ir regionų valdžios institucijos dažnai nemano, kad reikia taikyti strateginių viešųjų pirkimų tikslus, visų pirma inovacijų srityje.“

Jis pridūrė: „Kodėl taip atsitiko?“ Tipinė regionų ar vietos valdžios institucija ES turi ribotą biudžetą, neteikia pirmenybės moksliniams tyrimams ir inovacijoms, o jų perkami produktai yra gana paprasti. Atsižvelgiant į tai, kiek pinigų išleidžia viešojo administravimo įstaigos, jos pirmenybę teikia ekonomiškam lėšų naudojimui. Dažniausiai jos atsižvelgia į subsidiarumo aspektus, tačiau jos neturi patikimų ir aiškių visoje ES pripažintų ženklų ir sertifikatų, visų pirma aplinkos tvarumo srityje, kurių reikia norint užtikrinti teisinį tikrumą ir sumažinti naštą vietos perkančiosioms organizacijoms. Kitų šalių bendrovės gali pasiūlyti patrauklių produktų ir kainų, tačiau skirtingi įstatymai, apmokestinimo ir administracinė tvarka sukuria sunkiai įveikiamų kliūčių. Viešųjų pirkimų taisyklės tiesiog nėra pakankamai paprastos ir skaidrios, kad pritrauktų mažąsias įmones.“

T. Habermann teigė: „Reformos pradėtos įgyvendinti visai neseniai (nedaug valstybių narių sugebėjo laikytis 2016 m. perkėlimo į nacionalinę teisę termino), valstybės tarnautojai dar mokomi, todėl kyla didelis klaidų pavojus ir galbūt dar ne visai atsiskleidė visa teikiama nauda. Be to, kaip neretai nutinka, nacionalinės vyriausybės iškėlė savo sąlygų (ekspertai tai vadina „pertekliniu reglamentavimu“), todėl taisomųjų priemonių galėtų imtis nacionalinės sostinės, o ne Briuselis. Šiuo metu svarbiausia leisti reformoms įsitvirtinti ir vengti naujomis taisyklėmis užkrauti papildomos naštos valdžios institucijoms.“

„Vis dėlto manome, kad šis ypatingai nuodugnus tyrimas jau atskleidė svarbių trumpalaikių ir ilgalaikių pamokų,“– nurodė T. Habermann. „Pirma, ES ir nacionalinės vyriausybės neturėtų tikėtis, kad vietos lygmens sutartys bus vienintelė politinių tikslų varomoji jėga, nesvarbu ar jie susiję su tvarumu, ar socialine politika. Viešųjų pirkimų srityje reikia laikytis suderinto požiūrio, kuriuo būtų atsižvelgiama į tai, kad visos valdžios institucijos, nepaisant jų dydžio, galėtų paprastai taikyti taisykles, ir į vietos savivaldos principą. Antra, siekiant skatinti vietos ekonomiką, ES turėtų daugiau dėmesio skirti vidutinių įmonių pasiūlymams. Trečia, konkurso kriterijai nėra geriausias būdas pritraukti konkurso dalyvių iš kitų šalių; verčiau reikėtų, pavyzdžiui, skatinti bendrą ženklinimą ir nacionalinių sertifikatų pripažinimą.“

Dauguma rekomendacijų yra grindžiamos Europos regionų komiteto sukurtu išsamių konsultacijų mechanizmu, nes buvo susirūpinta, kad yra per mažai informacijos apie ES teisėkūros poveikį vietos ir regionų lygmenims. Atliekant bendrą RK ir CEMR tyrimą ir įgyvendinant regioninių centrų projektą, kurio dvejus metus truksiantis bandomasis etapas prasidėjo kovo mėn., dalyvauja RK, Europos Komisija ir 36 susiję regionai 16 šalių. Šis tyrimas ir projektas yra orientuoti į tris sritis: viešuosius pirkimus, oro kokybę ir tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą.

Ataskaita dėl viešųjų pirkimų ir T. Habermanno politinės rekomendacijos yra pirmasis regioninių centrų projekto darbo rezultatas. Jos parengtos likus keturioms savaitėms iki dienos, kai Ursula von der Leyen pradės eiti Europos Komisijos pirmininkės pareigas.

Spalio 8 d. priimtose atskirose rekomendacijose RK ragino Europos Komisiją numatyti finansavimą regioninių centrų mechanizmui, jei bandomasis etapas bus sėkmingas. Regioninių centrų iniciatyvos idėja kilo darbo grupei, kuri ieškojo būdų užtikrinti, kad ES politikos formavimo procesas taptų atviresnis ir kad būtų labiau reaguojama į vietos ir regionų valdžios institucijų ir nacionalinių parlamentų grįžtamąją informaciją. Ši Europos Komisijos pirmininko pirmojo pavaduotojo Franso Timmermanso vadovaujama darbo grupė 2018 m. viduryje parengė ataskaitą , kurioje buvo pritariama daugeliui RK nuostatų.

Asmuo ryšiams

Andrew Gardner

Tel.: +32 743 843 981

andrew.gardner@cor.europa.eu