Europos Sąjunga turėtų toliau gausiai investuoti į priemones, skirtas gaivalinių nelaimių ir klimato keliamai rizikai mažinti, ypač atsižvelgiant į nuolatinį potvynių, karščio bangų ir žemės drebėjimų poveikį vietos bendruomenėms visoje Europoje – toks raginimas nuskambėjo artėjant Tarptautinei gaivalinių nelaimių rizikos mažinimo dienai Jungtinių Tautų (JT) ir ES vietos ir regionų politikų asamblėjos surengtoje konferencijoje.

Kalbėdami bendrame renginyje JT generalinio sekretoriaus specialusis įgaliotinis, atsakingas už gaivalinių nelaimių rizikos mažinimą Robert Glasser, Europos regionų komiteto, ES vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėjos, pirmininkas Karl-Heinz Lambertz ir už regioninę politiką atsakinga Europos Komisijos narė Corina Cretu sutarė, kad klimato kaita stiprina ekstremalias oro sąlygas visame žemyne, apkrauna strateginę infrastruktūrą ir sistemas Europoje, todėl reikės nuolat investuoti, kad būtų sumažintas stichinių nelaimių keliamas pavojus.

„Gaivalinės nelaimės gali būti įvairios, tačiau akivaizdu, kad didelį poveikį daro klimato kaita. Oras ir klimatas kaip niekada iki šiol tapo dominuojančiais rizikos veiksniais, dėl jų kyla 90 proc. visų užfiksuotų didelių nelaimių“, – renginyje kalbėjo Jungtinių Tautų Nelaimių rizikos mažinimo biurui (UNISDR) vadovaujantis specialusis įgaliotinis R. Glasser.

JT specialusis įgaliotinis R. Glasser pareiškė: „Yra ir gerų naujienų. Europa parodė, kad mirčių dėl gaivalinių nelaimių galima išvengti. Per potvynius ir kaitrą dėl išankstinių perspėjimų ir geresnės parengties žūsta mažiau europiečių. Europa priėmė Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą, pasaulinį planą gaivalinių nelaimių nuostoliams sumažinti. Mes tikimės, kad regione atsiras daugiau šalių, kurios nacionaliniu ir vietos lygmenimis parengs savo planus ir iki 2020 m. termino sumažins dėl nelaimių patiriamus nuostolius, o ES gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrindama, kad tai tikrai pavyktų.“

JT atstovas tęsė: „Kaip ir Europos regionų komitetas mes raginame miestus ir regionus parengti savo strategijas gaivalinių nelaimių rizikai sumažinti. Norėtume, kad vietos valdžios institucijos stiprintų savo pajėgumus ir gautų reikiamą finansavimą, ypač skirtą infrastruktūrai gerinti. Jungtinių Tautų Nelaimių rizikos mažinimo biuro kampanijoje „Kurkime atsparius miestus“ šiandien aktyviai dalyvauja apie 600 vietos valdžios institucijų, kurios imasi būtinų veiksmų, kad sumažintų nelaimių riziką.“

Pirmininkas K. H. Lambertz , nuo liepos mėn. vadovaujantis Regionų komitetui, pareiškė: „Europos Sąjunga yra pasiryžusi išlikti klimato politikos veiksmų lydere ir turėtų vadovauti pastangoms sumažinti gamtinių pavojų keliamą riziką, kurią daugeliu atveju ypač sustiprina klimato kaita. Tarptautinė gaivalinių nelaimių rizikos mažinimo diena mums primena, kad ES dar turi daug padaryti, kad sumažintų potvynių, karščio bangų ir žemės drebėjimų poveikį. Kadangi ES regioniniai fondai naudojami kovai su klimato kaita ir pasirengimui reaguoti į gaivalines nelaimes, ES sanglaudos politika yra tikra atsparumo politika. Prasidedant diskusijoms dėl ES biudžeto po 2020 m. mums ir toliau reikės stiprios ir lanksčios ES sanglaudos politikos, specialiai numatant lėšų padėti miestams ir regionams pereiti prie mažataršės ekonomikos, pasirūpinti, kad nauja infrastruktūra būtų atspari nelaimėms ir užtikrinti galimybę viską sparčiai atstatyti nelaimei įvykus.“

Istorija rodo, kad didžiausią pavojų Europoje keliantis gamtinis pavojus yra potvyniai ir JT prognozuoja, kad iki 2050 m. dideli potvyniai Europoje vyks dvigubai dažniau. Karščio bangos tapo dažnesnės, o per vieną 2015 m. vien Prancūzijoje žuvo 3 275 žmonės. Italijoje per pastaruosius 50 metų žemės drebėjimai nusinešdavo vidutiniškai apie 100 gyvybių per metus, o jų ekonominiai nuostoliai siekia apie 3 milijardus eurų per metus. Žemės drebėjimai taip pat gali sukelti cunamius Viduržemio jūros regione, pradedant Lisabona ir baigiant Kipru.

Komisijos narė C. Cretu pastebėjo: „Gaivalinės nelaimės gali įvykti bet kur, bet kada ir per minutę visiškai pakeisti mūsų gyvenimus. Nuo 2005 m. gaivalinės nelaimės visame žemyne kainavo daugiau kaip 100 milijardų eurų. Būtent todėl labai svarbi yra šiandienos stichinių nelaimių rizikos valdymui skirta konferencija. ES padeda savo miestams geriau pasiruošti: vien sanglaudos politika per šį finansavimo laikotarpį prisitaikymo prie klimato kaitos ir rizikos prevencijos priemonėms skiria 8 milijardus eurų. Tačiau svarbiausia šiuo metu yra keistis patirtimi, ypač prevencijos ir parengties srityse. Kai miestai kalbasi tarpusavyje, Europa tampa saugesnė ir stipresnė.“

2016 m. dėl gaivalinių nelaimių visame pasaulyje nukentėjo daugiau kaip 445 milijonai žmonių, o preliminarūs tarptautinės gaivalinių nelaimių duomenų bazės EM-DAT duomenys rodo, kad per pirmąjį 2017 m. ketvirtį 149 nelaimės 73 šalyse paveikė dar 80 milijonų žmonių. Pasaulio banko duomenimis, stichinės nelaimės pasaulio ekonomikai per metus kainuoja 520 milijardų dolerių (442 milijardus eurų).

UNISDR administruojama Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa 2015–2030 m. yra platesnės JT vystymosi darbotvarkės dalis ir į ją atsižvelgiama JT darnaus vystymosi tiksluose iki 2030 m. Sendajaus programoje dalyvaujama savanoriškai – iki šiol prie UNISDR ir vietos valdžios institucijų iniciatyvos „Kurkime atsparius miestus“, grindžiamos principu „iš apačios į viršų“, prisijungė 3 678 savivaldybės. 2016 m. Europos regionų komitetas ir UNISDR pasirašė penkerių metų veiksmų planą, kuriuo siekiama, kad kuo daugiau Europos miestų ir regionų imtųsi veiksmų, skirtų mažinti nelaimių riziką.

Pastabos redaktoriams

2017 m. spalio 11 d. Regionų komitetas priėmė nuomonę savo iniciatyva „Seisminio pastatų ir infrastruktūros gerinimo ES politika“. Nuomonės pranešėjas Pranešėjas Vito Santarsiero (IT / PES) Bazilikatos regiono tarybos narys. 2017 m. kovo mėn. Komitetas perdavė savo rekomendacijas „Veiksmų planas dėl Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programos 2015–2030 m.“ apsvarstyti ES sprendimus priimančioms institucijoms. Nuomonės autorius – Adam Banaszak (PL / ECR), Kujavijos Pamario vaivadijos asamblėjos pirmininko pavaduotojas.

2017 m. gegužės mėn. Komiteto pirmininkas, pirmasis pirmininko pavaduotojas ir penkių RK frakcijų vadovai lankėsi tiriamojoje misijoje Italijos Umbrijos, Lacijaus, Abrucų ir Markės regionuose, kad įvertintų žemės drebėjimų padarytą žalą. Yra filmuotos medžiagos.

1989 m. Jungtinės Tautos paskelbė Tarptautinę gaivalinių nelaimių rizikos mažinimo dieną, kuri dabar pažymima spalio 13 d., tuo stengiantis visame pasaulyje skatinti suvokimą, kad reikia mažinti gaivalines nelaimes, įskaitant nelaimių prevencijos, jų sušvelninimo ir pasirengimo joms priemones.

1999 m. Jungtinės Tautos susitarė dėl Tarptautinės nelaimių mažinimo strategijos, įsteigdamos Jungtinių Tautų Nelaimių rizikos mažinimo biurą (UNISDR), kuris atlieka strategijos sekretoriato funkciją. Naujausias žingsnis – Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa 2015–2030 m. Joje nustatyti septyni pasauliniai tikslai: sumažinti mirčių skaičių, poveikį žmonėms, ekonominius nuostolius ir žalą, kurią padaro gamtiniai pavojai, taip pat didinti tarptautinį bendradarbiavimą, informuoti ir rengti nacionalines ir vietos gaivalinių nelaimių rizikos mažinimo strategijas. Keturi Sendajaus veiksmų prioritetai: suprasti gaivalinių nelaimių riziką, stiprinti valdymą ir didinti investicijas į atsparumą, taip pat padidinti parengtį gaivalinėms nelaimėms. Organizuodamas kampaniją „Kurkime atsparius miestus“ UNISDR parengė keletą priemonių, kuriomis tikimasi paskatinti savivaldybes veikti – tai politinės gairės ir rizikos įvertinimo priemonės.

Kontaktiniai asmenys:

Andrew Gardner, Europos regionų komitetas, andrew.gardner@cor.europa.eu, +32 473 843 981

Rosalind Cook, Jungtinių Tautų Nelaimių rizikos mažinimo biuras, rosalind.cook@un.org, +32 2 2904 953