Jei norite automatinio toliau pateikiamo teksto vertimo, spauskite čia.
Migracija Europoje: ES turi veikti drauge ir daugiau padėti vietos valdžios institucijoms  

Europos Sąjunga turi didinti paramą miestams ir regionams bei pasienio valstybėms, kurioms pirmiausia tenka susidurti su migracija, 2018 m. kovo 22 d. pareiškė Europos regionų komitetas. ES vietos ir regionų politikų asamblėja pareiškė ypatingą susirūpinimą dėl iššūkių, su kuriais susiduria salos ir pakrančių regionai Viduržemio jūros regione ir paragino siekti, kad šioje srityje Europoje būtų geriau dalijamasi atsakomybe ir daugiau investuojama.

Asamblėja paragino vietos ir regionų valdžios institucijas įsitraukti į kiekvieną su migracija susijusios ES politikos formavimo ir įgyvendinimo etapą, nes pirmiausia būtent joms tenka svarbus vaidmuo pasirūpinant naujai atvykusiais žmonėmis ir juos integruojant. Europos regionų komitetas ne tik prašė didinti finansavimą, mokymo galimybes ir techninę paramą miestams ir regionams, bet ir pasiūlė ES apsvarstyti galimybę „perduoti atsakomybę už prieglobsčio prašymų nagrinėjimą iš nacionalinio į ES lygmenį“.

Rekomendacijos pateiktos Dimitrios Kalogeropoulos (EL / EPP), netoli Atėnų esančios Palaio Faliro savivaldybės tarybos delegato, parengtoje nuomonėje ir jos priimtos netrukus po diskusijos su Europos Komisijos nariu, atsakingu už migraciją, vidaus reikalus ir pilietybės klausimus, Dimitris Avramopoulos .

Europos regionų komiteto (RK) pirmininkas Karl-Heinz Lambertz , pareiškė: „Vietos ir regionų valdžios institucijos pačios pirmosios priima migrantus ir pabėgėlius, su jais dirba ir juos integruoja, taigi, joms reikia daug daugiau paramos. Kiekviena ES valstybė narė turėtų prisiimti dalį atsakomybės ir nepalikti keleto šalių ar bendruomenių tvarkytis vienų. Migrantai ir pabėgėliai – tai ne vien skaičiai: tai žmonės, kuriuos reikia apsaugoti. Tai iššūkis Europai ir jam reikia Europos investicijų, būtent todėl kitas ES biudžetas po 2020 m. turėtų didėti ir būtent todėl ES regioniniai fondai ir ES socialinę įtrauktį remianti sanglaudos politika turi išlikti dideliu Europos ateities ramsčiu.“

Kalbėdamas per plenarinės sesijos diskusiją Komisijos narys D. Avramopoulos pareiškė, jog reikia „ radikaliai keisti požiūrį į migrantų integraciją Europoje visose politikos srityse ir suteikti miestams ir regionams geresnę prieigą prie ES lėšų“. „Vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka teigiamą vaidmenį sudarydamos sąlygas sąveikauti migrantams ir visuomenei, užtikrindamos socialinę įtrauktį ir aktyvų dalyvavimą priimančioje visuomenėje. Tačiau to jos negali ir neturėtų daryti vienos.“

D. Kalogeropoulos pareiškė: „Vietos ir regionų vadovai apskritai mano, kad ES pastaruosius dvejus metus juda teisinga kryptimi, tačiau praktiškai vietos bendruomenėms, taip pat pabėgėliams ir migrantams dar kyla sunkumų. Socialinė įtampa yra didelė, vietos valdžios institucijos sunkiai susidoroja su joms tenkančiais uždaviniais, o skirtingų valdymo lygmenų – vietos, nacionalinio ir ES – tarpusavio konsultavimosi ir koordinavimo lygis tebėra per žemas. Kol kas nepavyksta visiškai įgyvendinti ES tikslų, kad pabėgėliams ir migrantams būtų suteiktos patenkinamos sąlygos, kol bus sparčiai tvarkomi jų prašymai suteikti prieglobstį, o valstybės narės nepaiso susitarimų teisingomis sąlygomis perkelti prieglobsčio prašančiuosius ES viduje. Mums labai reikia ilgalaikio tiek nacionalinių vyriausybių, tiek ES įsipareigojimo padidinti finansavimą miestams ir regionams ir vykdyti visapusišką politiką, dėl kurios būtų įmanoma valdyti migraciją.“

Diskusijos metu taip pat buvo aptartos pasaulinės tendencijos, pabėgėlių patirtis ir pastangos integruoti į darbo rinką į Europą naujai atvykusius asmenis; jos metu kalbėjo Tarptautinės migracijos organizacijos generalinio direktoriaus pavaduotoja Laura Thompson , Vokietijos prekybos ir pramonės rūmų atstovė Elisabeth Bartke ir pabėgėlė ir Europos migrantų patariamosios tarybos narė Anila Noor .

Pastabos redaktoriams

Nuomonėje „Europos migracijos darbotvarkės įgyvendinimas“ apžvelgiama nuo 2015 m. ES padaryta pažanga jos migracijos politikos prioritetų srityje. RK pritaria daugeliui ES veiksmų ir dabartinę prieglobsčio sistemos reformą apibūdina kaip „būtiną“. Tačiau Komitetas atkreipia dėmesį į sistemos trūkumus ir radikalesnių veiksmų poreikį: pirmiausia reikia sumažinti spaudimą labiausiai migracijos paveiktoms saloms ir regionams ir spręsti sunkumus, kurių iškyla vertinant prašymus suteikti prieglobstį. Komiteto nuomone, reikėtų pagalvoti apie galimybę „perduoti atsakomybę už prieglobsčio prašymų nagrinėjimą iš nacionalinio į ES lygmenį“. Nuomonėje teigiama, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms reikia daugiau finansavimo ir jos raginamos „dalyvauti visuose Europos migracijos darbotvarkės sudarymo ir įgyvendinimo etapuose“. Komitetas tvirtina, kad reikėtų sustiprinti naujos ES agentūros, Europos pasienio ir pakrantės apsaugos agentūros, įgaliojimus ir ES jūrų operaciją „Sophia“, ir pabrėžia, jog reikia dirbti, kad būtų parengtas „nuoseklus veiksmų planas“, kuris leistų užbaigti neteisėtą žmonių gabenimą ir Šiaurės Afrikoje plėtojamą su migraciją susijusią prekybą vergais. Komitetas pritaria migrantų antplūdžio valdymo centrų strategijai, kurią taikant ES agentūros gali operatyviai įsikišti ir padėti ES valstybėms narėms, kurios pirmosios susiduria su migracija, ir teigia, kad tokie centrai ne ES valstybėse galėtų tapti „svarbiu žingsniu“ kuriant „saugius maršrutus“ migracijai. Tačiau Komitetas pažymi, kad tokių centrų vadovams reikia gairių, kurios būtų parengtos padedant vietos ir regionų valdžios institucijoms.

RK nuomonę dėl Europos migracijos darbotvarkės priėmė 2015 m. Nuo tada Komitetas priėmė rekomendacijas dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos reformos, teisėtos migracijos, ir migrantų integracijos. Jis aptarė dėl marginalizacijos pavojaus kylantį susirūpinimą, priimdamas rekomendacijas dėl kovos su radikalėjimu.

2018 m. vasario 21 d. pirmininkas K.-H. Lambertzas raštu kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską, ragindamas po 2020 m. sudaryti tokį biudžetą, kuris atitiktų Europos plataus užmojo tikslus. Europos regionų komitetas prašo, kad kitas biudžetas būtų padidintas iki 1,3 proc. 27 ES valstybių narių Bendrųjų nacionalinių pajamų viršutinės ribos, panaudojant nacionalinius įnašus ir naujus ES nuosavus išteklius. Pirmininkas K.-H. Lambertzas ES sanglaudos politiką apibūdino kaip „veiksmingiausią ES priemonę nūdienos iššūkiams, įskaitant klimato kaitą, migraciją, darnaus augimo siekį ir mokslinius tyrimus ir inovacijas“.

ES išorės investicijų planas parengtas taip, kad padidintų investicijas ES kaimyninėse šalyse ir Afrikoje, ypač pažeidžiamose, konfliktų ir smurto draskomose šalyse, dalis kurių ir yra tos šalys, iš kurių išvyksta neteisėti migrantai. Europos Komisija planui skirs 4,1 milijardo EUR, siekiant iki 2020 m. paskatinti daugiau kaip 44 milijardų EUR investicijas.

• Neseniai Europos Komisijos atlikto pasaulinės migracijos tyrimo duomenimis, pasaulyje migrantų dalis nuolat auga. Nors vis daugiau žmonių priversti palikti savo gyvenamą vietą dėl karinių veiksmų ar persekiojimo, dažnesnė migracijos priežastis yra ekologinės katastrofos. Apskritai migracijos pobūdis tapo sudėtingesnis, trumpuoju laikotarpiu migraciją skatina ekonominis vystymasis. Migracija tapo dideliu verslu, kurį stiprina skaitmeninės technologijos. Pasauliniu lygmeniu migracija pirmiausia yra miesto reiškinys, nes vienas iš penkių migrantų gyvena 20 didžiausių pasaulio miestų. Iš teisėtų migrantų, kurie atvyksta į ES, daugiau kaip pusė atvyksta pas savo šeimą arba dėl humanitarinių priežasčių. Aukštos kvalifikacijos migrantai pirmiausia vyksta į kitas EBPO šalis, o ne į ES. Nors jūra atplaukiančių neteisėtų migrantų skaičius smarkiai sumažėjo (iki 160 000 2017 m.), imigracija tebėra antra pagal svarbą (po terorizmo) europiečių nurodoma problema. Tai didžiausią susirūpinimą 2014–2016 m. laikotarpiu jiems kėlęs klausimas.

Kontaktinis asmuo:

Andrew Gardner

Tel. +32 473 843 981

andrew.gardner@cor.europa.eu

Pasidalyti :