Šiame interviu Hargitos regiono tarybos pirmininkas Csaba Borboly (RO / EPP) atsako į šešis klausimus dėl Europos įgūdžių darbotvarkės, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo . Šis pranešėjas parengė nuomonės projektą , kuriame Komisijos prašoma persvarstyti neseniai paskelbtame komunikate išdėstytą požiūrį ir atsižvelgti į svarbų miestų ir regionų vaidmenį remiant ir plėtojant su įgūdžiais susijusią infrastruktūrą daugumoje valstybių narių. Nuomonės projektas bus pateiktas balsavimui šią savaitę, vasario 3–5 d., vyksiančioje plenarinėje sesijoje .
Savo nuomonėje palankiai vertinate neseniai paskelbtą Įgūdžių paktą . Paktu siekiama sutelkti įvairius suinteresuotuosius subjektus, turinčius įtakos visai vertės grandinei. Kaip vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų prisidėti prie šio pakto įgyvendinimo, kad būtų sukurtos bendros strategijos ir mokymo programos?
Europos Komisija turėtų pripažinti vietos ir regionų valdžios institucijų, kaip atitinkamos infrastruktūros savininkių, ES lėšų ir nacionalinės bei regioninės paramos gavėjų ir pagrindinių prieigos kanalų užmezgant ryšius su vietos ir regionų bendruomenėmis, vaidmenį. Joms tenka svarbus vaidmuo finansuojant švietimą ir plėtojant su įgūdžiais susijusią politiką. Jei Komisija užmegztų tiesioginius ryšius su vietos ir regionų valdžios institucijomis, suinteresuotomis spartesniu ES lėšų panaudojimu vykdant bandomuosius projektus, veiksmus būtų galima įgyvendinti daug greičiau ir veiksmingiau. Vietos ir regionų partnerystės, sudarytos iš vietos ir regionų valdžios institucijų, ekspertų grupių, darbdavių atstovų, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų, yra greičiausias būdas suprasti, kaip veiksmingai vyksta įgūdžių įgijimas regionuose. Tokios partnerystės gali skatinti vietos ir regioninius pokyčius, nes ugdomos žinios, supratimas ir pasitikėjimas, taip pat įtraukiami visi skirtingi suinteresuotieji subjektai.
Tiek profesiniam, tiek technologiniam mokymui reikalinga praktika ir abi šios mokymo rūšys dažniausiai susijusios su švietimo įstaigų vieta ir struktūra – kur kas daugiau nei skaitmeniniai, kalbiniai ir kiti socialiniai emociniai įgūdžiai. Ar galite nurodyti kai kuriuose regionuose įgyvendinamos geriausios patirties pavyzdžių, kurie galėtų paskatinti naujas iniciatyvas kituose regionuose?
Taip, Europos regionuose yra daug gerosios patirties pavyzdžių. Visų pirma, skaitmeniniai įgūdžiai ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos dalykai tapo privalomi profesinio mokymo srityje, o daugumai profesijų reikia aukštesnio lygio IRT ir skaitmeninių įgūdžių, pavyzdžiui, norint naudotis pažangiausiomis mašinomis ar įranga. Kai kuriose valstybėse narėse įdiegti 3D modeliavimo, alternatyvių ir virtualių sprendimai, todėl profesinio mokymo skaitmeninimas nėra tik ateities svajonė, o jau realybė kai kuriose Europos dalyse, pavyzdžiui, Vokietijos, Prancūzijos ir Airijos regionuose.
Daugumoje valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo finansuojant švietimą ir plėtojant su įgūdžiais susijusią politiką. Ar vietos ir regionų valdžios institucijos yra pasirengusios imtis užduočių, susijusių su spartesniu ES lėšų panaudojimu vykdant bandomuosius projektus, rengiant vietos ir regionų strategijas bei veiksmų planus ir didinant naujų iniciatyvų finansavimą?
Manau, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra pasirengusios imtis užduočių, susijusių su spartesniu ES lėšų panaudojimu, nes jos atlieka svarbų vaidmenį finansuojant švietimą ir plėtojant su įgūdžiais susijusią politiką vietos lygmeniu. Kai kurios Europos Sąjungos vietos ir regionų valdžios institucijos yra atsakingos už tiesioginį joms pavaldžių institucijų valdymą įvairiose srityse, pavyzdžiui, vien mano gimtajame Hargitos regione tai yra ligoninės, kultūros centrai, kalnų gelbėjimo tarnybos ir daug kitų įstaigų. Turėdamos viešąją ir politinę atsakomybę bei finansų valdymo patirtį jos galėtų valdyti sparčiai suteiktas ES lėšas įgyvendinant su įgūdžiais susijusius projektus. Miestams ir regionams tenka didelė atsakomybė už švietimo ir mokymo politiką ir jie atlieka svarbų vaidmenį vietos lygmens jaunimo ir užimtumo politikoje, todėl miestai ir regionai gali pradėti įgyvendinti programas, bandomuosius projektus ir paramos priemones visose šiose srityse, susijusiose su Įgūdžių darbotvarkės tikslais.
Per COVID-19 krizę dauguma švietimo sistemų greitai ir lanksčiai reagavo į naujus iššūkius, o kai kurios valstybės narės iš esmės paspartino švietimo skaitmeninimą. Tačiau kai kuriuose mažiau pasiturinčiuose regionuose ir nepalankioje padėtyje esančiose bendruomenėse prieiga prie skaitmeninių priemonių kelia iššūkių, nes vis dar yra vietovių, kuriose prieiga prie interneto yra prasta. Ko ES bei vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų imtis, kad suvienytų jėgas ir išspręstų šias vietos lygmeniu įsisenėjusias problemas, kurios beveik neatsispindi bendruose regioniniuose ar nacionaliniuose duomenyse?
Rengiamoje nuomonėje dėl Įgūdžių darbotvarkės pabrėžiama, kad intervenciniai ES politikos veiksmai turi būti vykdomi atsižvelgiant į regionines aplinkybes, o vieno visiems tinkančio metodo taikymas yra neveiksmingas. Pasiūlymas grindžiamas kelių regionų patirtimi prieigos prie skaitmeninių priemonių srityje, o tai COVID-19 pandemijos metu turi lemiamos reikšmės. Yra keletas būdų, kaip ES galėtų remti visus regionus ir užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Visų pirma, reikalingas integruotas požiūris formuojant finansavimo priemones: skaitmeninio švietimo teikimas yra daugiau nei švietimo platformų finansavimas ir skaitmeninių įgūdžių lavinimas – jis apima tokią infrastruktūrą kaip prieiga prie plačiajuosčio ryšio mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir galimybė naudotis staliniais ir skreitiniais kompiuteriais. Antra, ES turėtų stiprinti skirtingas švietimo sistemas ir įvairias mokymo programas apimantį bendradarbiavimą ir keitimąsi patirtimi, atsižvelgiant į žmonių poreikius, ir spręsti socialiai atskirtų ar pažeidžiamų asmenų prieigos prie aukštos kokybės švietimo ir mokymo klausimą. Galiausiai, Europos Komisija turėtų išnagrinėti galimybę sukurti vietos ir regionų valdžios institucijoms prieinamą Europos platformą, kurioje būtų surinkti geriausios patirties pavyzdžiai ir kuri padėtų rengti prisitaikymo ir atsparumo didinimo strategijas bei veiksmų planus ir skatintų naujas vietos ir regionines iniciatyvas.
Savo nuomonėje pabrėžiate Europos žaliojo kurso svarbą ir jo pasekmes daugelio sektorių darbuotojams. Kaip politikos priemonės gali padėti darbuotojams aiškiai suprasti besikeičiantį pasaulį ir akivaizdžiai suvokti, kad jie turėtų ieškoti naujų galimybių ir tapti atsparesni?
ES politika turėtų būti sudaromos palankesnės sąlygos pradėti vykdyti paramos programas, skirtas konkrečioms ekonomikos sritims ir konkrečioms tikslinėms grupėms žaliosios pertvarkos paveiktuose sektoriuose. Įgyvendinant tokias programas reikia informuoti energijai imlių sektorių darbuotojus apie skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos keliamus iššūkius ir atveriamas galimybes. Teikiant paramą tikslinėms grupėms pirmiausia reikia geriau suprasti kiekvieno sektoriaus, ypač automobilių gamybos, statybos, pastatų paslaugų, kūrybos ir dizaino pramones, farmacijos, IRT ir maisto sektorių, regioninius įgūdžių poreikius ir galimybes. Antra, reikia sudaryti galimybes žemą kvalifikaciją turintiems suaugusiesiems tobulinti savo profesinius įgūdžius ir (arba) persikvalifikuoti, kad jie galėtų patekti į darbo rinką arba joje likti. Tai padėtų išvengti didelio nedarbo lygio ir galimos griežto taupymo politikos. Kalbant apie atsparumą, dėmesys turėtų būti sutelktas ne tik į tuos, kurie dirba dabar, bet ir į studentus, kurie tokių įgūdžių turėtų įgyti per savo mokslo metus.
Rengiant nuomonę buvo surengtos įvairios konsultacijos, pavyzdžiui, konsultacijos raštu su suinteresuotaisiais subjektais internetu ir dvišaliai susitikimai internetu su Europos Komisija ir Europos profesinio mokymo plėtros centru (CEDEFOP). Kalbant apie Jūsų konsultavimąsi su CEDEFOP, kokie buvo pagrindiniai susirūpinimą keliantys klausimai, išaiškėję diskusijų metu? Kokių veiksmų ir planavimo buvo pasiūlyta imtis siekiant padėti Komisijai sutelkti dėmesį į vietos ir regionų klausimus ir atkreipti dėmesį į vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį?
Konsultuodamiesi su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais gavome labai naudingų pasiūlymų, kurie padėjo mums parengti šią nuomonę. CEDEFOP pabrėžė, kad svarbu įtraukti į žemesnės kvalifikacijos darbuotojus. Kadangi vietos ir regionų valdžios institucijos geriausiai žino padėtį savo teritorijoje, jos gali geriausiai pasiekti žmones ir spręsti vietos problemas. Todėl priemonės turi būti diferencijuotos ir jas rengiant būtina atsižvelgti į vietos ypatumus. Be to, pirminis profesinis rengimas ir mokymas, kuris iš esmės yra centralizuotas, turi apimti įvairių rūšių partnerystes su švietimo ir mokymo įstaigomis, NVO, įmonėmis ir daugeliu kitų subjektų. Vietos ir regionų valdžios institucijos turi geriausias galimybes organizuoti ryšių užmezgimą tarp šių partnerių vietos lygmeniu.
Daugiau informacijos
2020 m. liepos mėn. Europos Komisija pristatė naują Europos įgūdžių darbotvarkę , kurios tikslas – pagerinti įgūdžių aktualumą ES, siekiant didinti tvarų konkurencingumą, užtikrinti socialinę lygybę ir sustiprinti mūsų atsparumą. Joje nustatyti plataus užmojo kvalifikacijos kėlimo (esamų įgūdžių tobulinimo) ir perkvalifikavimo (naujų įgūdžių ugdymo) tikslai, kurie turi būti pasiekti per ateinančius penkerius metus. Pavyzdžiui, kasmet 50 proc. 25–64 metų amžiaus suaugusiųjų turėtų dalyvauti mokymosi programose, o 70 proc. 16–74 metų amžiaus suaugusiųjų iki 2025 m. turėtų įgyti bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius.
2020 m. lapkričio mėn. Europos Komisijos paskelbtas Įgūdžių paktas yra bendras Europos įgūdžių ugdymo proceso, kuriame dalyvauja ir viešasis, ir privatusis sektoriai, modelis. Pasirašiusios šalys sutinka laikytis pagrindinių chartijos principų ir juos gerbti: 1) skatinti visų žmonių mokymąsi visą gyvenimą, 2) kurti tvirtas įgūdžių partnerystes, 3) stebėti įgūdžių pasiūlą bei paklausą ir iš anksto numatyti įgūdžių poreikius ir 4) kovoti su diskriminacija ir siekti lyčių lygybės ir lygių galimybių.
Kontaktai spaudai: pressecdr@cor.europa.eu