Jei norite automatinio toliau pateikiamo teksto vertimo, spauskite čia.
Vietos vadovai: ES valstybės narės turi padidinti klimato politikos užmojus ir ‎ susitarti dėl tikslo iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį  

RK ir Vokietijos aplinkos ministras diskutuoja, kaip užtikrinti žaliąjį, atsparų ir teisingą ekonomikos atsigavimą

Šiandien vietos ir regionų vadovai pabrėžė, kad Europa turi pasimokyti iš COVID-19 krizės ir sudaryti sąlygas žaliajam ekonomikos atsigavimui, įgalėdama savo miestus ir regionus vadovauti kovai su klimato kaita. Ši žinia nuskambėjo Europos regionų komiteto narių diskusijoje su Vokietijos federaline aplinkos, gamtos apsaugos ir branduolinės saugos ministre Svenja Schulze. Europos regionų komitetas taip pat paragino visus 27 ES valstybių ir vyriausybių vadovus padidinti savo užmojus ir šią savaitę susitarti dėl tikslo iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį.

Šią savaitę vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime 27 ES valstybių narių vadovai sieks susitarti dėl naujo ES 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslo. Europos Komisija siūlo iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Šią poziciją remia Europos regionų komitetas. Komiteto virtualioje plenarinėje diskusijoje ES regionų, miestų ir kaimų vadovai pabrėžė, kad COVID krizė neturėtų trukdyti ES įsipareigojimui įveikti klimato ir biologinės įvairovės krizes nustatant naują platesnio užmojo 2030 m. tikslą. Sėkmingas Europos žaliojo kurso – naujosios ES augimo strategijos – įgyvendinimas turi virsti konkrečiais projektais vietos lygmeniu ir būti grindžiamas decentralizuotu požiūriu.

Europos regionų komiteto pirmininkas ir Graikijos Centrinės Makedonijos gubernatorius Apostolos Tzitzikostas sakė : „Mūsų ekonomika ir klimatas yra ties lūžio tašku: mums reikia subalansuoto, teisingo ir žaliojo Europos atsigavimo kiekvienam regionui, miestui ir kaimui. ES valstybės narės turi susitarti, kad iki 2030 m. bent 55 proc. sumažintų išmetamą anglies dioksido kiekį ir nedelsdamos patvirtintų ilgalaikį ES biudžetą ir atgaivinimo planus. Tai labai svarbu siekiant, kad iki 2050 m. Europa taptų anglies dioksido neišskiriančiu žemynu ir būtų užtikrintas spartus perėjimas prie tvaresnės ekonomikos, išsaugant darbo vietas ir sukuriant naujų galimybių.“

Kalbėdama gruodžio 8 d. RK plenarinėje sesijoje federalinė ministrė Svenja Schulze sakė: „Kaip ir kovos su COVID-19 atveju, žinome, kad aplinkos ir klimato politikoje vienas pagrindinių sėkmės veiksnių – glaudus visų politinių lygmenų – Europos, nacionalinio, regioninio ir vietos – bendradarbiavimas. Žaliasis kursas yra Europos ekonomikos gaivinimo strategija, kad Europa taptų atsparesnė, konkurencingesnė ir patogesnė gyventi. Labai svarbu, kad valstybės narės greitai pasiektų susitarimą dėl daugiametės finansinės programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, numatydamos dideles išlaidas klimato apsaugai ir biologinei įvairovei.“

RK ENVE komisijos ir darbo grupės „Žaliasis kursas vietos lygmeniu“ pirmininkas, Sevilijos meras Juan Espadas (ES / PES) sakė: „Atsigavimas po COVID-19 krizės suteikia galimybę tvariai atkurti Europą ir paspartinti labai reikalingą ekologinę pertvarką. Negalime delsti nė vienoje srityje – pasitelkdami tvirtą Europos biudžetą turime gelbėti mūsų ekonomikas ir imtis ryžtingų klimato politikos veiksmų. 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo planas šią savaitę gali tapti vienu svarbiausių šio pirmininkavimo pasiekimų. Miestai ir regionai yra pasirengę veikti.“

Parodydama Vokietijos vyriausybės įsipareigojimą aktyviai dalyvauti klimato politikoje vietos ir regionų lygmeniu, dabar Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė, kurios šešerių mėnesių pirmininkavimas baigsis gruodžio 31 d., paprašė RK parengti dvi nuomones. Pirmojoje iš jų įvertinamos prevencinio prisitaikymo prie klimato kaitos galimybės ir Europos Komisija yra primygtinai raginama parengti naują ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, kurioje būtų nustatyti aiškūs tikslai ir rodikliai, atitinkantys aktyvaus subsidiarumo ir proporcingumo principus.

Pranešėjas Markku Markkula (FI / EPP) , Espo miesto tarybos pirmininkas ir buvęs RK pirmininkas (2015–2017 m.) sakė: „Politiniai lyderiai klimato kaitą turėtų vertinti kaip ekstremaliąją situaciją, kurią reikia spręsti kartu taikant novatoriškas priemones, kuriomis būtų šalinamos sustabarėjusios struktūros ir įveikiamos kliūtys ir integruojama klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos politika. Tai reiškia, kad klimato politikos užmojų kartelė turi būti pakelta kur kas aukščiau nei šiuo metu ES diskutuoja, o miestams ir regionams turi būti suteiktos priemonės, būtinos teritoriniams sprendimams parengti. Prisitaikymo politika nebus veiksminga, jei joje nebus atsižvelgta į regionų ir miestų poreikius, nuomones ir patirtį.“

Antrąją nuomonę , kurioje daugiausia dėmesio skiriama klimato kaitos poveikiui regionuose ir pirmą kartą yra įvertinamas žaliasis kursas, trečiadienį pristatys pranešėjas Andries Gryffroy (BE / EA). Flandrijos parlamento narys teigė: „Žaliasis kursas bus sėkmingai įgyvendintas tik tuo atveju, jei jis rems principą „iš apačios į viršų“. Raginame glaudžiau bendradarbiauti su Europos Komisija, kad regionams ir miestams būtų skiriamas didžiausias dėmesys. Keletas regionų ir miestų patvirtino energetikos pertvarkos planus arba žaliuosius kursus vietos lygmeniu. Tačiau tai retai atsispindi nacionaliniuose planuose ir strategijose. Siūlome, kad subnacionalinės valdžios institucijos visapusiškai dalyvautų rengiant ir įgyvendinant nacionalinius planus ir joms būtų suteikta daugiau galimybių lengviau gauti finansavimą. Esame pasirengę bendradarbiauti su Komisija ir jos Jungtiniu tyrimų centru, kad būtų parengta regioninė Europos rezultatų suvestinė, skirta stebėti ir sekti pažangą įgyvendinant su klimatu ir žaliuoju kursu susijusius teisės aktus, politiką ir finansavimą regionų lygmeniu.“

Bendra informacija

Šią savaitę (gruodžio 10–11 d.) Europos Vadovų Tarybos susitikime 27 ES valstybių narių vadovai sieks susitarti dėl naujo ES tikslo iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Tai leistų ES iki 2020 m. pabaigos Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui pateikti savo atnaujintą nacionaliniu lygmeniu nustatytą įpareigojantį veiksmą. Europos Komisijos 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo plane siūloma išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Šią poziciją remia Europos regionų komitetas.

Kontaktiniai asmenys

Lauri Ouvinen

Tel. +32 473 536 887

lauri.ouvinen@cor.europa.eu

David Crous

Tel. +32 470 881 037

david.crous@cor.europa.eu

Share: