Prieš itin svarbų ES aukščiausiojo lygio susitikimą Europos regionų komitetas (RK) pateikė keletą pasiūlymų, kaip įgyvendinti žaliąjį kursą vietos lygmeniu. Flandrijos parlamento nario Andrieso Gryffroy (BE / EA) parengtoje nuomonėje reikalaujama, kad miestai ir regionai taptų Europos žaliojo kurso iniciatyvų pagrindu, ir raginama suteikti jiems tiesioginę prieigą prie ES finansavimo bei parengti Europos regioninę rezultatų suvestinę, kad būtų galima įvertinti jų veiksmus klimato kaitos srityje ir daromą poveikį. Tai yra keletas pagrindinių pasiūlymų, pateiktų nuomonėje „Klimato kaitos poveikis regionams. Europos žaliojo kurso vertinimas“ . Nors susitarimas dėl ilgalaikio ES biudžeto, ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinio ir 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslo dar nepasiektas, vietos vadovai įspėja, kad tolesni vėlavimai pakenks ekonomikos atsigavimui po COVID-19 pandemijos, o tai turės didelio neigiamo poveikio vietos ir regionų bendruomenėms visoje ES.

Klimato politikos veiksmai ir Europos žaliasis kursas, ES augimo strategija, kuria siekiama iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui, tebėra svarbiausi ES politinės darbotvarkės klausimai. 2020 m. gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje Europos Regionų komitetas priėmė svarbią nuomonę dėl Žaliojo kurso , kurioje pateikiamos trijų sričių rekomendacijos: dėl valdymo, finansavimo ir stebėsenos mechanizmų.

Nuomonės pranešėjas Flandrijos parlamento narys Andries Gryffroy (BE / EA) pasakė: „Žaliasis kursas bus sėkmingas tik tuo atveju, jei jį įgyvendinant bus laikomasi principo „iš apačios į viršų“. Raginame glaudžiau bendradarbiauti su Europos Komisija ir valstybėmis narėmis, siekiant užtikrinti, kad žaliojo kurso pagrindu taptų regionai ir miestai. Daugelis regionų ir miestų jau patvirtino energetikos pertvarkos planus ir savo vietinius žaliuosius kursus. Tačiau tai retai atsispindi nacionaliniuose planuose ir strategijose. Siūlome subnacionalines valdžios institucijas visapusiškai įtraukti rengiant ir įgyvendinant nacionalinius planus ir suteikti joms daugiau ir paprastesnių galimybių gauti lėšų. Esame pasirengę bendradarbiauti su Europos Komisija ir jos Jungtiniu tyrimų centru rengiant Europos regioninių rodiklių suvestinę, skirtą stebėti ir apibendrinti pažangą įgyvendinant su klimatu ir žaliuoju kursu susijusius teisės aktus, politiką ir finansavimą vietos ir regionų lygmeniu.“

Valdymo klausimu Komitetas apgailestauja, kad vietos ir regionų valdžios institucijų indėlis klimato kaitos srityje retai atsispindi ES šalių sostinėse rengiamuose nacionaliniuose planuose. Miestai ir regionai prašo užtikrinti struktūruotą jų dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus po COVID-19 ir investuojant pagal žaliąjį kursą ir siūlo privalomas konsultacijas ir daugiapakopius dialogus visose žaliojo kurso srityse, įskaitant energetiką ir klimatą, transportą, biologinę įvairovę ir miestų vietovių žalinimą.

Kalbant apie finansavimą, nariai įspėja dėl centralizuoto ES lėšų valdymo. RK nuomonėje dėl žaliojo kurso raginama miestams ir regionams suteikti tiesioginę prieigą prie ES išteklių, nes vietos ir regionų valdžios institucijos įgyvendina daugumą klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonių ir geriausiai žino realijas vietoje.

Dabartiniuose pasiūlymuose dėl ES biudžeto klimato politikai skiriama 30 proc. biudžeto lėšų. Į Ekonomikos gaivinimo po COVID-19 krizės priemonių rinkinį „Next Generation EU“ įtraukta bent 37 proc. su klimatu susijusių išlaidų.

Kalbėdami apie stebėseną, nariai primena, kad mechanizmai ir rodikliai yra būtini norint tiksliai įvertinti klimato kaitos poveikį vietos ir regionų lygmeniu, taip pat nustatyti miestų ir regionų pasiekimus mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ir jų indėlį į kovą su klimato kaita.

Komitetas siūlo parengti Europos regioninių rodiklių suvestinę, kuri leistų surinkti duomenis apie pažangą, padarytą vietos lygmeniu įgyvendinant žaliąjį kursą ir ekonomikos gaivinimo planus. Rodiklių reikia norint geriau suprasti kiekvieno regiono pradines sąlygas siekiant pertvarkos klimato srityje, taip pat norint geriau nustatyti jų specifiką ir poreikius ir įvertinti klimato politikos veiksmų poveikį.

Prieš šią savaitę vyksiantį ES aukščiausiojo lygio susitikimą, kurio tikslas pasiekti susitarimą dėl platesnio užmojo 2030 m. ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio tikslo ir, visų svarbiausia, dėl ES ilgalaikio biudžeto ir gaivinimo priemonių rinkinio, nariai surengė diskusiją su Vokietijos federaline aplinkos, gamtos apsaugos ir branduolinės saugos ministre Svenja Schulze . Pradėdamas diskusiją, Europos regionų komiteto pirmininkas Apostolos Tzitzikostas priminė, kad „ES valstybės narės turi susitarti iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį ir nedelsdamos patvirtinti ilgalaikį ES biudžetą ir ekonomikos gaivinimo planus. Lėšos turi būti pradėtos naudoti 2021 m. pirmąjį pusmetį. Priešingu atveju ES veiksmai padedant apsaugoti vietos bendruomenes ir išsaugoti mūsų ekonomiką bus pavėluoti.“

Bendra informacija

Net 70 proc. klimato kaitos švelninimo ir iki 90 proc. prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių įgyvendina vietos ir regionų valdžios institucijos, kurios taip pat yra atsakingos už daugiau kaip 65 proc. su klimatu ir aplinka susijusių viešųjų investicijų ES.

Naujausią mūsų interviu su pranešėju Andriesu Gryffroy (BE/EA) skaitykite čia .

2020 m. spalio 13 d. Europos Komisija ir Europos regionų komitetas (RK) įsipareigojo pradėti naują bendradarbiavimo etapą siekdami paspartinti žaliojo kurso įgyvendinimą Europos regionuose ir miestuose. Diskusijoje su nariais už Europos žaliąjį kursą atsakingas Europos Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Frans Timmermans paragino vietos ir regionų valdžios institucijas prisiimti atsakomybę ir formuoti žaliąjį kursą savo kompetencijai priklausančiose srityse.  Mūsų pranešimą spaudai skaitykite čia . 

Žaliasis kursas vietos lygmeniu yra nauja Europos regionų komiteto iniciatyva, kuria siekiama, kad miestai ir regionai taptų Europos žaliojo kurso pagrindu ir kad tiek ES tvaraus augimo strategija, tiek ekonomikos gaivinimo po COVID-19 planai užtikrintų tiesioginį finansavimą miestams ir regionams bei taptų konkrečiais projektais kiekvienoje teritorijoje. Iniciatyva „Žaliasis kursas vietos lygmeniu“ pradėta įgyvendinti 2020 m. birželio 15 d., įsteigus specialią darbo grupę, sudarytą iš 13 narių . Pranešimą spaudai skaitykite čia .

200 geriausios žaliojo kurso praktikos pavyzdžių rasite mūsų internetiniame žemėlapyje .

Daugiau informacijos

141-osios Europos regionų komiteto plenarinės sesijos nuotraukas galima rasti RK „Flickr“ galerijoje .

Kontaktinis asmuo

David Crous

david.crous@cor.europa.eu

+32 (0)470 88 10 37