Tarp siūlomų priemonių – specialios lėšos pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti, žaliosios investicijos, kurios neįtraukiamos skaičiuojant viešojo sektoriaus deficitą ir nuolatinės konsultacijos klimato klausimais su piliečiais
Tarybai susitarus dėl bendro požiūrio, susijusio su pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkiniu, Europos regionų komitetas priėmė keturias nuomones, tiesiogiai susijusias su miestų ir regionų vaidmeniu įgyvendinant Europos žaliąjį kursą – ES augimo strategiją, kuria siekiama iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Šiose nuomonėse nagrinėjamos ekonominės ir finansinės priemonės vietos žaliesiems biudžetams didinti ir Pastatų energinio naudingumo direktyvai įgyvendinti, taip pat poreikis sukurti socialines priemones pažeidžiamiausiems gyventojams apsaugoti ir didinti piliečių vaidmenį vykstant žaliajai pertvarkai.
Karas Ukrainoje suteikia istorinę progą atsisakyti Rusijos iškastinio kuro ir pasiekti ES energetinį savarankiškumą. Dėl į aukštumas šovusių energijos kainų labai padaugėjo energijos ir judumo nepriteklių jaučiančių žmonių. Birželio mėn. ES miestų ir regionų asamblėjos plenarinėje sesijoje priimtose nuomonėse siūlomi būdai šioms didelėms problemoms spręsti.
Odo departamento tarybos narys, nuomonės dėl direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo pranešėjas André Viola (FR / PES) pasakė: „Turime spręsti energijos nepritekliaus problemą ir persvarstyti mūsų energetikos sistemą, kad taptume atsparesni ir iki 2050 m. pasiektume klimato srities tikslus.Turime ryžtingai dekarbonizuoti ES pastatų ūkį, kuris iki šio šimtmečio vidurio bus renovuojamas tik vieną kartą!Mums reikia ateities iššūkiams parengto renovacijos plano, kuriuo galėtų naudotis visi piliečiai ir vietos bei regionų valdžios institucijos.Persvarstytoje Direktyvoje dėl pastatų energinio naudingumo daugiausia dėmesio turi būti skiriama visam pastatų gyvavimo ciklui, visais etapais integruojant žiedinį medžiagų naudojimą ir užtikrinant pakankamumą.“ Daugiau informacijos rasite čia.
Kalbėdama apie nuomonę dėl aplinkosaugos poreikių ir ekologinės pertvarkos priimtinumo visuomenei pranešėja Hanna Zdanowska (PL / EPP), Lodzės merė ir Lenkijos merų pakto ambasadorė, pažymėjo: „Ekologinės pertvarkos sėkmė priklauso nuo to, kaip greitai sukursime tinkamas sąlygas Europos ir nacionaliniu lygmenimis, kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų imtis žaliųjų veiksmų.Raginame miestams ir regionams skirti tiesioginį ES finansavimą žaliojo kurso tikslams įgyvendinti vietos lygmeniu, taip pat toliau įvairinti energijos šaltinius ir pasiekti nepriklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro.Šiomis aplinkybėmis turime didinti energijos vartojimo efektyvumą įgyvendindami iniciatyvą „Renovacijos banga“ ir sparčiau diegti atsinaujinančiųjų išteklių energiją mūsų miestuose ir regionuose.ES ekologinė pertvarka turi remtis dideliu pritarimu visuomenėje, nuošaly nepaliekant nė vieno piliečio, teritorijos ar įmonės.Todėl siūlome nuolat rengti vietos dialogus ir vietos aukščiausiojo lygio susitikimus klimato klausimais, kad būtų sėkmingai įgyvendinta ekologinė pertvarka.“Daugiau informacijos rasite čia.
Kalbėdamas apie nuomonę dėl žaliųjų biudžetų įgyvendinimo vietos ir regionų lygmeniu šios nuomonės pranešėjas Oteno meras Vincent Chauvet (FR / Renew Europe) pabrėžė: „Klimato kaita daro didelį poveikį ekonomikai, o aplinkos apsaugos sąnaudos yra dar didesnės.Miestai ir regionai turi atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant įtraukią žaliąją pertvarką. Ir valstybės narės, ir ES yra atsakingos už pagalbą vietos ir regionų valdžios institucijoms ir turi skirti tiesioginį finansavimą bei pasiūlyti konkrečių priemonių. Turime skubiai susitarti dėl bendros žaliojo biudžeto sudarymo apibrėžties ir struktūruotos, bet lanksčios Europos sistemos, kuri padėtų suderinti biudžeto punktus su klimato ir aplinkosaugos tikslais. Žalioji pertvarka vyks vietos lygmeniu, arba nevyks visai.“Daugiau informacijos rasite čia.Pranešėjas V. Chauvet su Europos regionų komiteto delegacija dalyvaus kitoje Jungtinių Tautų organizuojamoje pasaulio klimato kaitos konferencijoje (COP 27), kuri lapkričio mėn. vyks Egipte.
Komitetas taip pat priėmė nuomonę dėl naujosios ES Arkties strategijos. Pranešėja Mirja Vehkapera (FI / Renew Europe), Oulu miesto tarybos narė, pasakė: „ES finansavimas turi būti nukreiptas į paramą ir tvarias investicijas Arkties regionui.Turime apsvarstyti, kaip įgyvendinti žaliąjį kursą ir pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinį atsižvelgiant į konkrečias ES Arkties regiono ypatybes.Pavyzdžiui, kalbant apie apyvartinių taršos leidimų prekybą, reikia atsižvelgti į konkrečias žiemos laivybos sąlygas Arkties regione.Be to, svarbu siekti atsakingo gamtos išteklių plėtojimo ir aplinkos apsaugos pusiausvyros, kad būtų visiškai išnaudotas Arkties regiono, kaip ES žaliojo augimo ir skaitmeninės pertvarkos varomosios jėgos, potencialas. Arkties regionas gali suteikti Europai žinių, produktų, išteklių ir energijos, kurie yra itin svarbūs siekiant ES klimato srities tikslų.“ Daugiau informacijos rasite čia.
Bendroji informacija
Pastatams tenka 40 proc. galutinės Sąjungos suvartojamos energijos ir 36 proc. joje išmetamo su energija susijusio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Pagrindinis naujosios direktyvos tikslas – iki 2050 m. dekarbonizuoti ES pastatų ūkį. Komitetas ragina naująją direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo taikyti ne tik naujiems, bet ir renovuojamiems pastatams. Komiteto priimtoje nuomonėje pritariama A. Viola pasiūlymui iki 2025 m., o ne iki 2027 m., kaip pasiūlė Europos Komisija, atsisakyti iškastinį kurą naudoti šildymui ir vėsinimui. Daugiau informacijos rasite čia.
Komitetas ragina Europos Komisiją persvarstyti savivaldybės teikiamų paslaugų finansavimo taisykles, sumažinti išlaidų naštą, patiriamą dėl energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių priemonių, ir sumažinti bei supaprastinti reguliavimo kliūtis naujosioms technologijoms ir verslo modeliams. Kad visuomenė labiau pritartų permainoms, Komitetas siūlo keletą priemonių: labiau naudotis dalyvaujamuoju valdymu, pavyzdžiui, rengti dalyvaujamuosius biudžetus ir vietos dialogus, ir teikti finansinę paramą nuolatiniams konsultacijų mechanizmams, pavyzdžiui, vietos aukščiausiojo lygio susitikimams klimato klausimais. Daugiau informacijos rasite čia.
Europos regionų komitetas ragina Europos Komisiją ir valstybes nares skaičiuojant regioninio viešojo sektoriaus deficitą neįtraukti žaliųjų investicijų ir joms netaikyti skolos ribos pagal subalansuoto biudžeto taisyklę, taip pat siūlo užtikrinti veiksmingą, dalyvaujamąjį ir skaidrų žaliojo biudžeto sudarymą. Komitetas skatina žaliojo biudžeto sudarymo metu laikytis dalyvaujamojo požiūrio, kad piliečiai, visų pirma jaunimas, galėtų valdyti dalį metinio biudžeto žaliesiems projektams įgyvendinti. ES regionų ir vietos atstovų asamblėja ragina sukurti savivaldybių tarpusavio bendradarbiavimo platformą, kurios tikslas – stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimus žalinti savo biudžetus ir sujungti nedidelės apimties projektus, kad būtų sukurta masto ekonomija ir keičiamasi geriausia patirtimi. Daugiau informacijos rasite čia.
Naujojoje ES Arkties strategijoje Europos Komisija atkreipia dėmesį į didėjančią strateginę ir geopolitinę Arkties regiono svarbą. Remiantis 2022 m. pradžioje paskelbtais įverčiais, iki 2030 m. ES Arkties regione numatyta maždaug 150 mlrd. EUR vertės investicijų, didelė dalis jų skirta žaliajai pertvarkai įgyvendinti. Daugiausia investicijų ketinama skirti neutralaus anglies dioksido poveikio plieno, baterijų gamybai, naudingųjų iškasenų gavybai ir perdirbimui, žiedinei ekonomikai, bioenergijai ir vėjo energijai. Daugiau informacijos rasite čia.
RK iniciatyva Žaliasis kursas vietos lygmeniu siekiama, kad miestai ir regionai taptų ES pertvarkos, skirtos neutralizuoti poveikį klimatui, pagrindu.
Kontaktinis asmuo
David Crous // david.crous@cor.europa.eu // +32 (0) 470 88 10 37