Vykdydama sanglaudos politiką ES nuo 2014 iki 2020 m. investuos 454 mlrd. eurų siekdama kartu su nacionaliniais ir vietos subjektais sumažinti skirtumus ir paremti tvarų augimą visuose savo regionuose. Gegužės 11 d. parengtame dokumente regionai ir miestai teigia, kad ši politika atnešė apčiuopiamų rezultatų ir ji turėtų būti stiprinama ateityje. Tinkamai finansuojama, lankstesnė, taikanti paprastesnes procedūras ir geriau integruota su kitomis ES investicinėmis priemonėmis sanglaudos politika gali greičiau ir įtraukiau atgaivinti ES valstybių ekonomikas, sudarydama sąlygas Sąjungai spręsti tokius neatidėliotinus uždavinius kaip migracija, klimato kaita ir teritorinis atsparumas.
Europos regionų komitetas, priėmęs nuomonę „Sanglaudos politikos ateitis po 2020 m.“ , kurią parengė Saksonijos-Anhalto žemės valstybės sekretorius ir RK EPP frakcijos pirmininkas Michael Schneider, tapo pirmąja ES institucija, paskelbusia oficialią poziciją dėl ES 27 pagrindinės investavimo politikos plėtros. Nuomonė paremta konkrečiais tyrimais ir konsultacijomis ir ja siekiama pateikti politinių gairių dėl būsimų pasiūlymų dėl ES biudžeto po 2020 m.
ES regionų ir vietos vadovai teigia, kad būsimą sanglaudos politiką reikėtų kurti atsižvelgiant į tai, kad per pastarąjį dešimtmetį buvo įgyvendinta šimtai tūkstančių Europos struktūrinius ir investicijų fondų (ESI fondų) remtų projektų, kurie padėjo sėkmingai kurti darbo vietas, modernizuoti infrastruktūrą, didinti žmogiškąjį kapitalą ir gerinti gyvenimo kokybę.
Vis dėlto regionai ir miestai supranta, kad sanglaudos politiką gali susilpninti „Brexit'o“ finansinis poveikis ir politinis spaudimas skirti lėšų naujoms prioritetinėms kryptims, tokioms kaip gynyba, saugumas, sienų kontrolė ar ES institucijų centralizuotai valdomos investicinės priemonės. Komitetas pasisako prieš lėšų nukreipimą į kitas sritis ir reikalauja, kad dabartinė sanglaudos politikai skiriama ES biudžeto procentinė dalis išliktų nepakitusi netgi po„ Brexit'o“.
Po balsavimo plenarinėje sesijoje Michael Schneider pasakė: „Migracija, saugumas ir naujos investicinės priemonės sulaukia vis daugiau dėmesio viešose diskusijose, tačiau sanglaudos politikos negalima nustumti į šalį tuo metu, kai bandome kovoti su euroskepticizmu ir siekiame didesnės mūsų piliečių vienybės. Ji yra įspūdingiausia Europos solidarumo priemonė, nutiesianti tiltus ir sujungianti Europos bendruomenes. Ji padeda teisingiau paskirstyti Europos integracijos naudą Europos piliečiams ir ugdyti mūsų vienybę globalizuotame pasaulyje.“
Komitetas – Europos regionų ir vietos atstovų asamblėja – ragina kitas ES institucijas ir valstybes nares remtis sanglaudos politika kaip dalyvaujamąja, demokratine ir atvira platforma, kuri padėtų atnaujinti Europos projektą, sumažinti ES institucijų atotrūkį nuo piliečių ir paverstų ES solidarumą apčiuopiama realybe visuose Sąjungos kampeliuose.
RK pirmininkas Markku Markkula pareiškė: „Populizmui geriausia priešintis veiksmais. Tik užtikrindami tvarias darbo vietas ir augimą visuose ES regionuose ir miestuose galime parodyti ES svarbą. M. Schneiderio parengta nuomonė rodo mūsų pasiryžimą užtikrinti, kad sanglaudos politika ir toliau turi vaidinti atitinkamą vaidmenį Europos ateityje. Mes, ES regionų ir vietos vadovų institucija, raginame tvirtai suremti pečius visus tuos, kurie pasisako už paprastesnę ir veiksmingesnę sanglaudą, gerinančią kasdienį kiekvieno piliečio gyvenimą“.
Šį raginimą palankiai įvertino už ES biudžetą atsakingas Europos komisijos narys Günther H. Oettinger. „Nors mažinimas po „Brexit‘o“ yra neišvengiamas, aš kovosiu prieš sanglaudos politikos lėšų apkarpymą“, – pasakė jis per plenarinę diskusiją ir pabrėžė: „Jei parodysime jos pridėtinę vertę ES, visus įtikinsime, kad tvarios sanglaudos programos sukūrimas bus naudingas kiekvienam iš mūsų.“
RK, siekdamas padidinti sanglaudos politikos veiksmingumą, ragina ES spręsti jos sudėtingumo ir nelankstumo problemas, kurios trukdo siekti greitų rezultatų. Pernelyg dideli administraciniai kaštai, kartu su didėjančiu teisiniu ir finansiniu netikrumu, kelia pavojų, kad silpnės politikos poveikis ir mažės nauda jos gavėjams, jeigu nebus imtasi tinkamo supaprastinimo ir lankstumo.
Komiteto pasiūlymai
Pakankamas finansavimas . Užtikrinti, kad kitame ES biudžete (daugiametėje finansinėje programoje) sanglaudos politikai būtų skiriama ta pati procentinė lėšų dalis, kokia yra skiriama dabar (maždaug trečdalis visų lėšų). Kalbant apie dotacijomis ir paskolomis paremtų iniciatyvų pusiausvyrą, Komitetas prieštarauja įsipareigojimui toliau didinti paskolų naudojimą kitu ES programavimo laikotarpiu. Sprendimus dėl tinkamo finansinių priemonių ir dotacijų derinimo turėtų priimti vietos ir regionų valdžios institucijos.
Konsoliduota pagrindinė struktūra . Turėtų būti patvirtinta dabartinė politikos struktūra, sudaryta iš trijų (labiau išsivysčiusių regionų, pereinamojo laikotarpio regionų ir mažiau išsivysčiusių regionų) kategorijų. Pagrindinį rodiklį – regionų bendrą vidaus produktą – turėtų papildyti vienodi ir darnūs kriterijai, susiję su darbo rinka ir konkrečiais (socialiniais, aplinkosaugos, geografiniais, gamtiniais ir demografiniais) uždaviniais.
Daugiau lankstumo . Šalinti biurokratines kliūtis planuojant ir valdant ESI fondus. Norint užtikrinti realų poveikį vietos lygmeniu būtinas paramos teikimas pagal temas, tačiau neturėtų būti trukdoma finansuoti infrastruktūrą prioritetinėse srityse. Būsimos investicinės programos turėtų būti lengvai adaptuojamos taikant supaprastintas procedūras, kad būtų galima tinkamai reaguoti į krizes ar nenumatytus įvykius (tokius kaip intensyvūs pabėgėlių srautai ar gamtinės nelaimės).
Supaprastinimas . Dabartinė įgyvendinimo sistema yra pernelyg reglamentuota ir sudėtinga, itin daug valdymo reikalavimų ir kontrolės sistemų. Todėl Komitetas pageidauja, kad procedūros būtų radikaliai supaprastintos, o nauja teisinė sistema būtų pristatyta gerokai prieš prasidedant naujajam programavimo laikotarpiui (vėliausiai 2019 m. viduryje). Turėtų būti vengiama taikyti naujas nuostatas atgaline data, o valdymo reikalavimai ir kontrolės sistemos turėtų būti supaprastintos, kad valdymo institucijos įgyvendinimo programas galėtų pasirinkti remdamosi nacionaline arba ES teise.
Bendra strategija . RK prašo vengti dubliavimosi ir pagerinti koordinavimą parengiant naują bendrą strateginę programą, apimančią visas ES augimo politikos kryptis ir fondus, darančius poveikį regionų vystymuisi, įskaitant ESI fondus, Europos infrastruktūros tinklų priemonę, programas LIFE, „Horizontas 2020“, ESIF, EIB skolinimo politikos priemones. ESI fondų ir ESIF vaidmuo ir jų taikymo sritys skiriasi, tačiau jie papildo vieni kitus, todėl reikėtų siekti, kad juos būtų galima lengviau integruoti sutelkiant viešąsias ir privačiąsias investicijas strateginiams tikslams įgyvendinti.
Reali partnerystė . Regionai ir miestai pageidauja, kad į ESI fondų teisiškai privalomus reglamentus būtų įtrauktas partnerystės elgesio kodeksas siekiant užtikrinti, kad finansavimas būtų planuojamas ir valdomas realiai bendradarbiaujant ES, nacionalinėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms.
Geresnis ekonomikos valdymas . Reikia stiprinti ESI fondų ryšį su pagal Europos semestrą koordinuojama valstybių narių ekonomikos politika, pakankamą dėmesį skiriant nacionalinių reformų programų teritoriniam matmeniui ir konkrečiai šaliai skirtoms rekomendacijoms. Kita vertus, Komitetas nori atmesti bet kokias sąlygas, kurios gali paversti miestų ir regionų investicijų planus nesėkmingos nacionalinės vyriausybės politikos įkaitais.
Daugiau informacijos pateikiama:
Sanglaudos politikos ateities informacinis grafikas
RK tyrimai dėl sanglaudos politikos ateities
2007–2013 m. programavimo laikotarpio įvertinimas
ES sanglaudos politikos atvirų duomenų portalas
Pirmininko Markku Markkula pareiškimas dėl sanglaudos Bendrųjų reikalų tarybos balandžio 25 d. posėdyje
Kontaktinis asmuo:
Pierluigi Boda
Tel.: +32 2 282 2461
Mob. tel.: +32 473 85 17 43
pierluigi.boda@cor.europa.eu