Jei norite automatinio toliau pateikiamo teksto vertimo, spauskite čia.
Raginame parengti Europos regioninę rodiklių suvestinę miestų ir regionų kovos su klimato kaita veiksmams stebėti ir jų poveikiui vertinti  

Šiame interviu Andries Gryffroy (BE / EA) atsako į penkis klausimus apie klimato kaitos poveikį miestuose ir regionuose ir Europos žaliojo kurso vaidmenį sprendžiant pasaulinio atšilimo problemą ir kartu vadovaujant perėjimui prie tvaresnės ir atsparesnės visuomenės. Flandrijos parlamento narys ragina parengti Europos regioninę rodiklių suvestinę miestų ir regionų kovos su klimato kaita veiksmams stebėti ir jų poveikiui vertinti. Tai vienas iš svarbiausių šio nario parengtoje Europos regionų komiteto nuomonėje Klimato kaitos poveikis regionams. Europos žaliojo kurso vertinimas , kurią numatoma priimti gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje, pateiktų pasiūlymų.

Kaip klimato kaita ir žaliasis kursas yra susiję tarpusavyje?

Žaliojo kurso iniciatyva ES dar kartą patvirtina savo ilgalaikį įsipareigojimą iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui ir siūlo augimo strategiją, kuria siekiama išsaugoti ES konkurencingumą, kartu užtikrinant tvaresnį ir efektyvesnį išteklių naudojimą. Žaliasis kursas, stiprindamas žaliąsias investicijas, galėtų būti naudingas siekiant mūsų klimato tikslų, jeigu tik tomis investicijomis būtų skatinamas subalansuotas ir kryptingas veikimas, kuriuo atsižvelgiama į skirtingą regionų ir miestų ekonominę ir socialinę situaciją, ir jeigu jis prioritetą teiktų ekonominiu požiūriu veiksmingoms priemonėms ir tiems sektoriams, kurių darbo vietų kūrimo potencialas yra didesnis. Be to, siekiant užtikrinti sėkmingą perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui žaliasis kursas privalo remti principu „iš apačios į viršų“ grindžiamą požiūrį, kurio reikėtų laikytis visuose ES regionuose, kartu atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus, ir sudaryti sąlygas lankstumui, kuris būtinas norint užtikrinti šio požiūrio ekonominį naudingumą.

Kokie yra didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduria vietos ir regionų valdžios institucijos, derindamos ekonomikos gaivinimą po COVID-19 krizės su ilgalaikiu tvariu vystymusi?

COVID-19 krizė atskleidė mūsų visuomenės ir ekonomikos pažeidžiamumą ir poreikį didinti jų atsparumą. Vietos ir regionų valdžios institucijos yra kovos su klimato kaita priešakyje: jos imasi ryžtingų veiksmų, kad sumažintų išmetamą teršalų kiekį ir taip taptų atsparesnės klimato kaitos poveikiui. Be to, krizė kelia didelę grėsmę vietos ir regionų valdžios institucijų finansams, o tai savo ruožtu kelia pavojų jų gebėjimui teikti viešąsias paslaugas ir riboja fiskalines galimybes investuoti į inovatyvias ir mažo anglies dioksido kiekio technologijas.

Todėl subnacionalinės valdžios institucijos turi visapusiškai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant nacionalinius gaivinimo planus ir joms turi būti suteikta galimybė lengviau ir tiesiogiai gauti lėšų. Taip pat labai svarbu sutelkti dėmesį į iniciatyvas, kurios ilgainiui galėtų padėti mažesnėmis sąnaudomis sumažinti išmetamą teršalų kiekį, pavyzdžiui, pastatų energinio naudingumo didinimo ( Renovacijos banga ), tvaraus judumo, atsinaujinančiosios energijos ir žiedinės ekonomikos iniciatyvos.

Ar galite paaiškinti savo kelrodžio principą?

Kelrodžio principas reiškia, jog taikomas toks modelis, kai vienas miestas imasi lyderiauti konkrečioje srityje, o tada keisdamiesi žiniomis ir geriausia praktika įsitraukia kiti susidomėję miestai ir savivaldybės. Paskelbus konkursą projektams gali būti pasirinktos konkrečios sritys, o po to, „miestas kelrodis“ gautų finansavimą konkrečių projektų įgyvendinimui ir pasidalytų metodais, rezultatais ir įgyta patirtimi su kitais miestais ir savivaldybėmis, kurie dalyvauja idėją palaikančiųjų tinkle. Žinome, kad yra žinių ir turime galimybių. Tiesiog turime tokiomis žiniomis dalytis ir jas perduoti kitiems. Europos regionų komitete neseniai sudarėme geriausios praktikos žemėlapį , kuris jau apima 200 projektų. Tai dalis mūsų iniciatyvos Žaliasis kursas vietos lygmeniu , kuria siekiama parodyti vietos veiksmus, pirmiausia siekiant sudaryti geresnes sąlygas keistis žiniomis ir jas atkartoti visoje ES.

Kaip ES lėšos turėtų pasiekti subnacionalinį lygmenį?

Aukštesni išlaidų su klimatu susijusiems veiksmams tikslai kitame, 2021–2027 m. ES biudžete ir naujoji ekonomikos gaivinimo priemonė „Next Generation EU“, visų pirma 37 proc. jos 750 mlrd. EUR biudžeto numatymas žaliojo kurso tikslams įgyvendinti, leis ES pasiekti klimato tikslus. Vis dėlto šios didžiosios finansavimo priemonės neturėtų ignoruoti regionų poreikių. Privalome užtikrinti, kad finansavimas miestams ir regionams būtų pritaikytas taip, kad užtikrintume didelį poveikį vietos ekonomikai.

Nepaisant ribotų pajamų šaltinių, vietos ir regionų valdžios institucijos atsakingos už 65 proc. viešųjų investicijų į klimato ir aplinkosaugos priemones. Todėl nepaprastai svarbu, kad jos gautų tiesioginę prieigą prie ES lėšų ir galėtų įgyvendinti tvarią vystymosi politiką vietoje. Galimybes pasiekti Europos struktūrinių fondų ir ekonomikos gaivinimo priemonės, taip pat kitų programų, pavyzdžiui, „Europos horizontas“, sąveiką, būtina išnaudoti ieškant naujų sprendimų kovai su klimato kaita ir sukuriant atsparesnę ir tvaresnę vietos ekonomiką. Nacionaliniai energetikos ir klimato planai turėtų tapti tvaraus ekonomikos atsigavimo atrama, struktūruotai susiedami klimato ir energetikos srities veiksmus, finansinius poreikius ir gaivinimo potencialą.

Mes žinome, kad viešųjų finansų nepakaks, kad užtikrintume savalaikę klimato pertvarką, todėl mums reikia tvirtos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, parengti dalyvaujamąsias strategijas ir naujai apgalvoti vertės grandines. Šiuo požiūriu svarbus vaidmuo tenka Europos investicijų bankui, kuris glaudžiai dirba su įvairių dydžių miestais ir regionais, kad galėtų jiems teikti tikslingą paramą ir padėti pereiti prie tvaresnių ekonomikos modelių. Europos regionų komitete mes pasiruošę bendradarbiauti su Europos Komisija ir EIB, kad priartintume žaliojo kurso veiksmų finansavimo galimybes prie miestų ir regionų.

Kodėl svarbu stebėti, kaip įgyvendinamas žaliasis kursas? Ar tai galime padaryti naudodami esamus mechanizmus?

Daugelis regionų ir vietos valdžios institucijų jau įgyvendina klimato, energetikos ir vietos atsparumo planus. Tačiau jų veiksmai retai pripažįstami ir dažnai nėra įvertinami ar vertinami platesniu nacionaliniu mastu.

Kiekvienu proceso etapu, nuolat ir struktūruotai būtina atsižvelgti į miestų ir regionų planus ir indėlį. Jau egzistuoja keletas stebėsenos sistemų, tačiau jos nepakankamai koordinuojamos tarpusavyje. Todėl svarbu į vietos lygmenį perkelti darnaus vystymosi tikslus ir visiškai panaudoti esamus mechanizmus, pavyzdžiui, parengtus Merų pakto. Turime ieškoti ekonomiškų būdų, sinergijos ir papildomumo ir kartu gerinti vietos duomenų stebėseną. Mechanizmai ir rodikliai yra būtini norint tiksliai įvertinti klimato kaitos poveikį vietos ir regionų lygmeniu, taip pat įvertinti miestų ir regionų laimėjimus mažinant išmetamą šiltnamio dujų kiekį ir jų indėlį į kovą su klimato kaita. Šių rodiklių reikia norint geriau suprasti kiekvieno regiono pradines sąlygas siekiant pertvarkos klimato srityje ir tokiu būdu geriau nustatyti kiekvieno regiono specifiką ir poreikius. Todėl mes siūlome parengti Europos regioninių rodiklių suvestinę, kuri leistų surinkti informaciją apie pažangą, padarytą vietos lygmeniu įgyvendinant žaliąjį kursą ir ekonomikos gaivinimo planus. Ši suvestinė taip pat taptų informacine priemone, kuri atskleistų regionų poreikių įvairovę, nustatytų ir atkartotų geriausią praktiką, įskaitant finansavimui parengtus bandomuosius veiksmus vietos ir subnacionaliniu lygmenimis.

Bendra informacija

2020 m. spalio 13 d. Europos Komisija ir Europos regionų komitetas (RK) įsipareigojo pradėti naują bendradarbiavimo etapą siekdami paspartinti žaliojo kurso įgyvendinimą Europos regionuose ir miestuose. Diskusijoje su nariais už Europos žaliąjį kursą atsakingas Europos Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Frans Timmermans paragino vietos ir regionų valdžios institucijas prisiimti atsakomybę ir formuoti žaliąjį kursą savo kompetencijai priklausančiose srityse. Mūsų pranešimus spaudai skaitykite čia .

Žaliasis kursas vietos lygmeniu yra nauja Europos regionų komiteto iniciatyva, kuria siekiama, kad miestai ir regionai taptų Europos žaliojo kurso pagrindu ir kad tiek ES tvaraus augimo strategija, tiek ekonomikos gaivinimo po COVID-19 planai užtikrintų tiesioginį finansavimą miestams ir regionams bei taptų konkrečiais projektais kiekvienoje teritorijoje.

Iniciatyva „Žaliasis kursas vietos lygmeniu“ pradėta įgyvendinti 2020 m. birželio 15 d., įsteigus specialią darbo grupę, sudarytą iš 13 narių . Pranešimą spaudai skaitykite čia.

200 geriausios žaliojo kurso praktikos pavyzdžių rasite mūsų internetiniame žemėlapyje .

Kontaktai spaudai: pressecdr@cor.europa.eu

Share: