Jei norite automatinio toliau pateikiamo teksto vertimo, spauskite čia.
ES regionai ir miestai telkia aljansą už sanglaudos politikos ateitį  

Artėjant deryboms dėl ES biudžeto Europos regionų komitetas vienija jėgas su teritorinėmis asociacijomis ir ragina visus suinteresuotus ES, nacionalinio, regionų ir vietos lygmens subjektus kurti aljansą už stiprią ir plataus užmojo sanglaudos politiką po 2020 m.

Dėl naujų prioritetų, tokių kaip gynyba, saugumas ir sienų kontrolė, ir „Brexit“ poveikio ES biudžetui ateityje gali iškilti pavojus galingiausiai 27 ES valstybėms narėms skirtai investicijų politikai, kuriai iki 2020 m. numatyti 454 milijardai EUR. Būtent todėl šiandien RK buvo iškelta naujo atviro aljanso idėja.

Aljanso tikslas – atkreipti dėmesį į pastarąjį dešimtmetį sanglaudos politikos sukurtą pridėtinę vertę ir šios politikos efektyvumą, užtikrinant, kad formuojant būsimą ES biudžetą priimamais sprendimais būtų atsižvelgta į šimtų tūkstančių sanglaudos finansavimą gaunančių subjektų iš vietos ir regionų valdžios institucijų, MVĮ, NVO, mokyklų, universitetų, kultūros organizacijų ir pan. balsą.

Neseniai priėmęs savo nuomonę „Sanglaudos politikos ateitis po 2020 m.“ ir artėjant birželio mėn. organizuojamam
7-ajam sanglaudos forumui, kartu su didžiosiomis
teritorinėmis asociacijomis Komitetas pradėjo realistišką diskusiją, kurioje bandoma ieškoti tiesioginių atsakymų į sanglaudos politikos kritiką, tuo pat metu sustiprinant visų jos šalininkų bendradarbiavimą.

„Sanglaudos politika nėra labdara, tai – įsipareigojimas. ES piliečiams mūsų regionuose ir miestuose reikia, kad ši politika būtų stipresnė, paprastesnė ir efektyvesnė. Todėl priėmę savo nuomonę mes bandysime sudaryti platų aljansą už sanglaudos politiką po 2020 m.“, – pareiškė RK pranešėjas Michael Schneider , Saksonijos-Anhalto žemės valstybės sekretorius ir RK EPP frakcijos pirmininkas, pridūręs, kad „šio Aljanso kūrimas nėra viešųjų ryšių akcija, tai – plataus masto pajėgų mobilizavimas, atviras miestams, regionams, teritorinėms asociacijoms, centrinėms vyriausybėms, ES institucijoms, aukštosioms mokykloms, MVĮ ir pilietinei visuomenei.“

„Dėl sanglaudos politikos investicijų mūsų miestuose tapo geriau gyventi ir jie tapo įtraukesni“, – pareiškė Gento meras ir „Eurocities“ pirmininkas  Daniël Termont . – Tai – stipri Europos solidarumo išraiška, turinti didelį potencialą parodyti Europos naudą mūsų piliečiams. Jeigu norime, kad ateityje politika taptų stipresnė, mums reikia, kad miestai būtų tiesiogiai įtraukti į strateginius investicinius sprendimus, susijusius su struktūriniais fondais. Tai labai svarbu, jeigu norime užtikrinti, kad finansavimas atitiktų vietos poreikius, sustiprinti vietos lygmens vaidmenį ir siekti, kad finansavimo panaudojimas būtų veiksmingesnis.“

Kalbėdama Europos savivaldybių ir regionų tarybos (CEMR) vardu Salos merė Carola Gunnarsson , kuri yra ir atstovė sanglaudos politikos klausimais, pareiškė: „Sanglaudos politika yra priemonė, kuri parodo žmonėms, kad jie rūpi ES ir kad visi valdymo lygmenys gali susiburti tam, kad įveiktų dabartinius iššūkius. Jeigu ES atsisakytų sanglaudos politikos, Europos projektas netektų didelės dalies savo esmės. Burdamiesi į šį aljansą merai ir regionų vadovai nori išsaugoti stiprią sanglaudos politiką, kuri pajėgi atliepti mūsų piliečių poreikius.“

Europos periferinių jūrų regionų konferencijai (CPMR) atstovavęs Vesterboteno regioninio vykdomojo komiteto pirmininkas Erik Bergkvist pareiškė: „Europos teritorijos susiduria su skirtingais iššūkiais, įskaitant geografinius, aplinkos ir socialinius suvaržymus, todėl negali būti vieno visiems tinkančio ir vienodo europinio sprendimo. Todėl ES ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslams pasiekti ir augimui paskatinti reikia stipresnį teritorinį matmenį turinčios sanglaudos politikos. Mums reikia tokios sanglaudos politikos, kuri remtųsi geresniu Europos teritorinės įvairovės suvokimu, didesniu lankstumu tam tikrų geografinių regionų atžvilgiu, orientavimusi į konkrečių vietovių poreikius ir skirtingų valdymo lygmenų sinergija. Tik tuomet sanglaudos politika galės išlaisvinti visų Europos regionų potencialą.“

„Būtina, kad beveik kiekvienoje valstybėje narėje stiprėtų judėjimas, sutelkiantis palaikymą sanglaudos politikai“, – pareiškė RK pirmininkas Markku Markkula, pakviesdamas atitinkamus suinteresuotuosius subjektus suvienyti pajėgas. – Prasidedant sudėtingoms deryboms dėl ES biudžeto mūsų Komitetas pasiruošęs užtikrinti, kad šie balsai būtų išgirsti Briuselyje. Būtent todėl mes norime, kad aljansas už sanglaudos politiką būtų atviras visiems tiems, kurie tiki pamatinėmis ES vertybėmis, tokiomis, kaip solidarumas ir partnerystė.“

Daugiau informacijos:

RK nuomonės dėl sanglaudos politikos ateities informacinis grafikas

RK tyrimai dėl sanglaudos politikos ateities

2007–2013 m. programavimo laikotarpio įvertinimai

ES sanglaudos politikos atvirų duomenų portalas

Pirmininko Markku Markkula pareiškimas dėl sanglaudos Bendrųjų reikalų tarybos balandžio 25 d. posėdyje

Europos Parlamento REGI komiteto rezoliucija dėl sanglaudos politikos po 2020 m.

„Eurocities“ pareiškimas dėl sanglaudos politikos ateities

Prieš 7-ąjį sanglaudos forumą bus paskelbtas naujas politinis dokumentas.

Europos savivaldybių ir regionų tarybos pozicijos dokumentai dėl sanglaudos politikos

Europos periferinių jūrų regionų konferencijos (CPMR) pozicija dėl sanglaudos politikos principų po 2020 m.

2017 m. birželio mėn. Stavangeryje politinis biuras oficialiai priims politinį dokumentą dėl sanglaudos politikos ateities.

Kontaktinis asmuo

Pierluigi Boda

Tel. +32 2 282 2461

Mob. tel.: +32 473 85 17 43

pierluigi.boda@cor.europa.eu

Pasidalyti: