Balandžio 4 d. balsavimu dėl „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) baigėsi Europos Parlamento darbas formuojant būsimą sanglaudos politiką, iš dalies keičiant praėjusių metų gegužės mėn. Europos Komisijos pateiktus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų . Balsavimas papildo jo poziciją dėl Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo, dėl Bendrųjų nuostatų reglamento ir konkrečių kovo 26 d. ir 27 d. priimtų nuostatų dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB). Sanglaudos aljansas – visos ES aljansas, raginantis sustiprinti sanglaudos politiką po 2020 m. – palankiai vertina Parlamento darbo rezultatus ir ragina ES valstybes nares paspartinti derybas, kad būtų laiku pradėti įgyvendinti nauji investicijų planai.

Sanglaudos politika yra pagrindinė ES investicijų priemonė, kuri iš 2014–2020 m. ES biudžeto skiria daugiau kaip 350 mlrd. EUR integraciniam ir tvariam augimui visose Europos teritorijose užtikrinti, įtraukiant vietos suinteresuotuosius subjektus. Šios politikos vaidmeniui ir poveikiui kyla grėsmė dėl kai kurių valstybių narių reikalavimo sumažinti biudžetą ir nuolatinių pastangų centralizuoti valdymą, taip keliant grėsmę regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimui.

Todėl 2018 m. Europos regionų komitetas (RK) kartu su Europos pasienio regionų asociacija (EPRA), Europos regionų asamblėja (AER), Europos regioninių teisėkūros asamblėjų konferencija (CALRE), Europos savivaldybių ir regionų taryba (CEMR), Europos periferinių jūrų regionų konferencija (CPMR) ir EUROCITIES pradėjo iniciatyvą #CohesionAlliance, kuri suburia visus, siekiančius tvirtos sanglaudos politikos, paremtos vietos subjektų indėliu.

Europos Parlamento pozicija dėl bendrųjų taisyklių ir konkrečių reglamentų dėl 2021–2027 m. Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų atitinka 12 000 #CohesionAlliance signatarų, įskaitant 121 regioną, 135 miestus, 50 nacionalinių vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijų, 40 Europos Parlamentų narių ir 35 tiek viešiesiems, tiek privatiesiems subjektams atstovaujančius subjektus, nustatytus prioritetus .

Aljansas paragino ES institucijas užtikrinti, kad sanglaudos politikai būtų skirtas ne mažesnis kaip vieno trečdalio būsimo ES biudžeto finansinis paketas – tai pozicija, kuri taip pat buvo nurodyta EP pranešime dėl bendrųjų nuostatų reglamento. Raginimas sugrąžinti pakankamą finansavimą nuskambėjo po to, kai Komisija pasiūlė 10 proc. sumažinti bendrus sanglaudos politikos asignavimus. Tai susiję su dideliu Sanglaudos fondo, Europos teritorinio bendradarbiavimo ir „Europos socialinio fondo +“, kuriems naujos užduotys buvo nustatytos be papildomų išteklių, lėšų sumažinimu. Kalbant apie Europos teritorinį bendradarbiavimą, kartu užtikrinant pakankamą biudžetą, EP paragino stiprinti tarpvalstybinį (taip pat ir jūrų baseinuose) ir tarpregioninį bendradarbiavimą. Atsižvelgiant į tai, naujos tarpregioninės investicijos į inovacijas paskatins Europos vertės grandinių plėtrą ir mažiau išsivysčiusių regionų ir pirmaujančių regionų tarpusavio ryšius.

Kitas svarbus prašymas, į kurį EP atsižvelgė, yra raginimas vengti bet kokios centralizacijos arba reformos „iš viršaus į apačią“. Vietoj to, naujomis taisyklėmis turi būti išsaugomas ir stiprinamas partnerystės principas  – užtikrinant, kad vietos ir regionų subjektai dalyvautų nustatant ir įgyvendinant investicijų planus – ir teritorinis požiūris , politikos uždavinius nustatant regionų ir vietos lygmeniu, o politikos poveikį vertinant pagal nuoseklius rodiklius. Tai buvo labai svarbu atsižvelgiant į konkrečią ERPF ir ESF valdymo ir vaidmens centralizavimo – tiek ES institucijų, tiek nacionalinių vyriausybių lygmeniu – riziką. Parlamentas atmetė pasiūlymą nustatyti nacionalines, o ne regionines, ribas, kad ERPF lėšos būtų skiriamos strateginiams tikslams įgyvendinti, ir sustiprino fondo vietos aspektą, pasiūlydamas bent 10 proc. nacionalinių asignavimų investuoti į miestų teritorijas ir bent 5 proc. – į integruotą teritorinę plėtrą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Kalbant apie ESF, Europos Parlamentas dar kartą patvirtino jo pagrindinį vaidmenį įgyvendinant ES sanglaudos politiką ir indėlį siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos po to, kai Komisija peržiūrėjo fondo vaidmenį, tvirtai jį susiedama su valstybių narių makroekonominės politikos koordinavimu įgyvendinant Europos semestrą.

# CohesionAlliance partneriai ir signatarai ragina užtikrinti, kad sanglaudos politika būtų ilgalaikė investicijų priemonė visiems regionams  – tokiai pozicijai pritaria ir Europos Komisija, ir Europos Parlamentas, kurių pasiūlymuose taip pat numatytas tam tikras lankstumas perskirstant lėšas, jeigu kiltų nenumatytos krizės ir gaivalinės nelaimės.

Be to, pasiektas platus pritarimas EP, raginančiam geriau koordinuoti veiklą su kitomis ES politikos sritimis, taip pat dėl supaprastinimo ir prieštaravimo nustatyti sąlygas, kurioms vietos ir regionų valdžios institucijos ar kiti naudos gavėjai negali turėti įtakos. Šia prasme EP prieštarauja ESI fondų lėšų įšaldymui kaip sankcijai už ES fiskalinės drausmės pažeidimą ir tai yra svarbi naujovė ir radikalus pokytis, palyginti su ankstesniais metais.

Nors per ateinančias savaites ir mėnesius Taryba toliau rengs sanglaudos politiką, derybos su Europos Parlamentu ir Komisija greičiausiai bus atnaujintos tik po Europos Parlamento rinkimų. Sanglaudos aljansas ir toliau primygtinai ragins valstybes nares ir ES institucijas užtikrinti, kad Europos piliečiai ir ateityje galėtų pasikliauti stipria sanglaudos politika, mažinančia skirtumus ir atveriančia daugiau galimybių visoms vietos bendruomenėms.

Sekretoriato kontaktinis adresas:

CohesionAlliance@cor.europa.eu