Europos regionų komiteto pirmininkas, susipažinęs su Jungtinių Tautų ataskaita, kurioje įspėjama, kad „mūsų gyvybės palaikymo sistemai“ – gamtai – kyla vis didesnis pavojus ir vienas milijonas rūšių yra ant išnykimo ribos, gegužės 7 d. pabrėžė, kad Europos Sąjunga privalo laikyti biologinę įvairovę savo darbotvarkės prioritetu ir stengtis radikaliai sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį. Pirmininkas Karl-Heinz Lambertz šią ataskaitą apibūdino kaip „neatidėliotiną raginimą visiems valdymo lygmenims“ dirbti kartu.

Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) ataskaita, kurios pagrindines tezes JT paskelbė gegužės 6 d., atspindi viso pasaulio mokslininkų prieitas išvadas, remiantis 15 000 akademinių tyrimų. Ataskaitoje atvirai ir vienareikšmiškai įspėjama: biologinė įvairovė mažėja žmonijos istorijoje dar neregėtu tempu, rūšys nyksta vis sparčiau ir sparčiau, o žmonija „visame pasaulyje griauna ekonomikos, pragyvenimo šaltinių, apsirūpinimo maistu saugumo, sveikatos ir gyvenimo kokybės pamatus“.

„Gamta – gyvybės šaltinis, o mes jį naikiname, – kalbėjo pirmininkas Karl-Heinz Lambertz (BE / PES). – Per pastaruosius 50 metų mums pavyko sėkmingai išmaitinti pasaulio gyventojus, kurių skaičius sparčiai didėja, tačiau gamtai tai labai brangiai kainuoja. Reikia skubiai rasti būdą, kaip pamaitinti pasaulį ir užtikrinti darnų vystymąsi, kartu atkuriant biologinę įvairovę. Šiai krizei įveikti reikia bendrų visų valdymo lygmenų, įskaitant miestus ir regionus, veiksmų. ES darbotvarkės prioritetais turi tapti ne tik klimato kaitos veiksmai, bet ir biologinės įvairovės apsauga. Dar ne per vėlu sukurti anglies dioksido požiūriu neutralų ir didelės biologinės įvairovės pasaulį, tačiau tam reikia suderintų pastangų ir investicijų, duodančių rezultatų vietos lygmeniu.“

„Biologinė įvairovė turėtų būti laikoma mūsų sveikatos ir gerovės pagrindu, – teigė RK ENVE komisijos pirmasis pirmininko pavaduotojas ir nuomonės dėl biologinės įvairovės pranešėjas Roby Biwer (LU / PES). – Ja paremtas ekosistemų, nuo kurių esame priklausomi, veikimas ir turime ją saugoti bei išmokti su savo ekosistemomis sugyventi darniai, nes tai yra aplinka, kurioje mes gyvename.“

Roby Biwer pabrėžė, jog Europos rinkėjai supranta, kad biologinė įvairovė ir klimato politika yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Tai rodo gegužės 6 d. paskelbta Eurobarometro apklausa, kurios duomenimis, „du trečdaliai europiečių visiškai sutinka, kad, norint mažinti klimato kaitą, būtina rūpintis gamta“.

RK dalyvauja kuriant pasaulinę ir Europos biologinės įvairovės politikos po 2020 m. programą. 2018 m. spalio mėn. RK patvirtintose rekomendacijose  – kaip ir IPBES ataskaitoje – pabrėžiama, kad Europos miestai ir regionai turi tapti tvariais subjektais, kurie saugotų gamtą, atkurtų biologinę įvairovę, išlaikytų ir stiprintų ekosistemų funkcijas ir kartu patenkintų būtiniausius savo gyventojų poreikius. RK ragino parengti plataus užmojo, per nustatytą laiką įvykdytiną, moksliškai pagrįstą ES biologinės įvairovės strategiją laikotarpiui po 2020 m., kad būtų išsaugota Žemės gyvybės formų gausa ir įvairovė. Jis taip pat primygtinai reikalavo, kad ES ir JT savo politikoje aiškiai pripažintų, jog skatinant biologinę įvairovę svarbus vaidmuo tenka vietos ir regionų valdžios institucijoms, ir suteiktų joms reikiamą paramą.

RK rekomenduoja šiuos konkrečius veiksmus: sukurti daugiau tarpvalstybinės žaliosios infrastruktūros ir žaliųjų koridorių, kad gyvūnai galėtų pereiti iš vienos vietos į kitą, stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimą kovoti su invazinėmis rūšimis, didinti savivaldybių ir regionų valdžios institucijų vaidmenį pažabojant neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais, atlikti daugiau mokslinių tyrimų, kaip didinti biologinę įvairovę miestų vietovėse ir skirti daugiau lėšų su biologine įvairove susijusiam darbui.

Kontaktinis asmuo

Andrew Gardner

Tel. +32 473 843 981

andrew.gardner@cor.europa.eu