Spalio 11 d. priimtame politinių rekomendacijų rinkinyje Europos regionų komitetas teigia, kad Europos Sąjunga turėtų reaguoti į tragiškas žmonių žūtis per šiais metais Italijoje įvykusius žemės drebėjimus ir parengti ilgalaikę politiką, skirtą padėti renovuoti pažeidžiamus pastatus ir infrastruktūrą. Be kitų pasiūlymų, ES vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėja pabrėžia, kad Europos Sąjunga ir ES valstybės narės turėtų skirti daugiau lėšų renovacijos darbams, ir teigia, kad investicijos duotų ekonominių dividendų ir prisidėtų mažinant klimato kaitą sukeliančią taršą, taip pat aukų skaičių.
Ataskaita „Seisminio pastatų ir infrastruktūros gerinimo ES politika“ buvo parengta paties Europos regionų komiteto (RK) iniciatyva ir ją priimti numatyta spalio 13 d. – Tarptautinę nelaimių rizikos mažinimo dieną. Bendradarbiaudamas su Jungtinių Tautų Nelaimių rizikos mažinimo biuru (UNISDR) RK ragina vietos ir regionų valdžios institucijas visoje Europoje apsaugoti savo bendruomenes nuo gaivalinių nelaimių daromos žalos.
RK pranešėjas ir Bazilikatos regiono (Pietų Italija) tarybos narys Vito Santarsiero (IT / PES) įspėja: „Pavojingas gamtos reiškinys neturi baigtis tokio didelio masto nelaime, kokią šiais metais patyrė Italija. Pažeidžiami pastatai yra riba tarp problemos ir nelaimės. Turime užtikrinti savo pastatų atsparumą. Tai pareikalaus lėšų, tačiau taip pat galime suderinti šią renovaciją (atsparumo didinimą) su pastangomis didinti energijos vartojimo efektyvumą, o tai padėtų sutaupyti lėšų ir prisidėti prie kovos su klimato kaita. Žinoma, reikia prisiminti ir neveiklumo kainą – per pastaruosius 50 metų Italijoje dėl žemės drebėjimų žuvo 100 žmonių ir kasmet prarandama apie 3 mlrd. eurų. Tai turi ilgalaikio neigiamo poveikio vietos ekonomikai ir taip pat kelia pavojų tolesniam jos vystymuisi. ES turi gerus techninius statybos standartus, skirtus apsaugoti nuo žemės drebėjimų, ir noriai teikia finansinę paramą šalinant žemės drebėjimų padarinius, tačiau ji turėtų daugiau investuoti į prevenciją ir priimdama sprendimus dėl ES regioninių fondų paskirstymo atsižvelgti į žemės drebėjimo riziką, taip pat reikalauti, kad visa infrastruktūra, statoma panaudojant ES fondų lėšas, būtų atspari gaivalinėms nelaimėms. Be to, šios priemonės taip pat padėtų mums pasirengti kitiems gamtos reiškiniams, pavyzdžiui, potvyniams ir karščio bangoms, kurie keičiantis klimatui tampa vis dažnesni.“
V. Santarsiero pridūrė: „Mūsų rekomendacijos susijusios ne tik su pinigais. Prevencija – tai tiksli informacija, pasirengusios vietos valdžios institucijos, neabejingos bendruomenės ir veiksmingai skubią pagalbą teikiančios tarnybos, ir visose šiose srityse labai svarbų vaidmenį atlieka vietos valdžios institucijos. Mūsų pasiūlymai galėtų būti naudingi visose šiose srityse, be kita ko, priimant ES veiksmų planą ir raginant vykdyti daugiau mokslinių tyrimų žemės drebėjimų srityje.“
V. Santarsiero teigė, kad ypač sunku įtikinti vyresnio amžiaus namų savininkus imtis prevencinių veiksmų, ir pažymėjo, kad žemės drebėjimai kelia didžiausią pavojų Italijoje, Graikijoje ir Rumunijoje, o Portugalijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje šio gamtos reiškinio grėsmė yra vidutinė. Žemės drebėjimai taip pat gali sukelti cunamius visoje Viduržemio jūroje, nuo Lisabonos iki Kretos.
2017 m. gegužės mėn. Komiteto pirmininkas, pirmasis pirmininko pavaduotojas ir penkių RK frakcijų vadovai lankėsi tiriamojoje misijoje Italijos Umbrijos, Lacijaus, Abrucų ir Markės regionuose , kad įvertintų žemės drebėjimų padarytą žalą.
Spalio 12 d. vyksiančioje konferencijoje, kurią kartu rengia RK ir UNISDR , V. Santarsiero vadovaus diskusijoms dėl nelaimių rizikos valdymo, kuriose dalyvaus Europos investicijų banko, Pasaulio banko ir bendrovės „Zurich Insurance Group“ atstovai.
2016 m. Europos regionų komitetas ir UNISDR pasirašė penkerių metų veiksmų planą, kuriuo siekiama, kad kuo daugiau Europos miestų ir regionų imtųsi veiksmų, skirtų mažinti nelaimių riziką. UNISDR yra atsakingas už Jungtinių Tautų 2015–2030 m. Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programos, kurioje pabrėžiama gamtinių pavojų, veiksmų klimato kaitos srityje ir darnaus vystymosi sąsaja, valdymą. Sendajaus programoje dalyvaujama savanoriškai – iki šiol prie UNISDR ir vietos valdžios institucijų iniciatyvos „Kurkime atsparius miestus“, grindžiamos principu „iš apačios į viršų“, prisijungė 3 678 savivaldybės.
Kontaktinis asmuo
Andrew Gardner
Tel. +32 473843981
andrew.gardner@cor.europa.eu