Jei norite automatinio toliau pateikiamo teksto vertimo, spauskite čia.
ES biudžetas. Vietos klimato politikos veiksmai nukentės, jei ES regioninės investicijos bus apkarpytos  

Europos Sąjunga turi išlaikyti stiprią regioninę politiką, kad įvykdytų savo tarptautinius įsipareigojimus ir sumažintų išmetamą anglies dioksido kiekį, taip vasario 22 d. kalbėjo ES vietos ir regionų politikų vadovas.

Karl-Heinz Lambertz , Europos regionų komiteto (RK) pirmininkas, minint 10-ąsias Europos merų pakto dėl klimato ir energetikos metines, sakė, kad paktas „pranoko visus lūkesčius“ ir tapo „tikra Europos sėkmės istorija“. Merų paktas buvo sukurtas 2008 m. Europoje, kad paremtų miestus ar regionus, kurie savanoriškai pageidavo viršyti ES išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą. Sujungus su Merų susitarimu, Merų paktas 2016 m. tapo pasauline iniciatyva.

Kalbėdamas Europos Parlamente kartu su jo Pirmininku Antonio Tajani, pirmininkas Karl-Heinz Lambertz sakė: „Prieš dešimt metų niekas negalėjo net pagalvoti, kad daugiau nei 9 000 miestų prisijungs prie šio „iš apačios į viršų“ judėjimo kovai su klimato kaita arba kad toks judėjimas paplis po visą pasaulį. Tačiau vietos vadovai sutaria, kad mūsų ekonomikos žalinimas, mūsų oro valymas ir tvaraus sveiko maisto tiekimo užtikrinimas gerina piliečių gyvenimą. Miestai ir regionai yra atsakas į klimato ir energetikos iššūkius ir jie imasi iniciatyvos. Nacionalinės vyriausybės turi oficialiai pripažinti tai, leisdamos miestams ir regionams oficialiai sėsti prie pasaulinių derybų stalo klimato kaitos klausimais.“

Renginyje, vykusiame dieną prieš ES vadovų susitikimą kitam ES biudžetui aptarti, pirmininkas Karl-Heinz Lambertz pridūrė: „Jeigu Europa išliks pasaulio lydere klimato srityje, jeigu Europą vėl paversime žalia, ji turi užtikrinti, kad vietos ir regionų vadovai turėtų pakankamai lėšų. Tai reiškia, kad užtikrinama, jog ES sanglaudos politika – pagal kurią šiuo metu skiriama daugiau nei 25 proc. jos biudžeto klimato politikos veiksmams – išlieka tvirta ir veiksminga. Sanglaudos politika finansuoja vietos klimato ir energetikos veiksmų planus, investuoja į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir tvarų viešąjį transportą mūsų regionuose ir miestuose. Susilpninus sanglaudos politiką galėtų būti rimtai pakenkta mūsų gebėjimui kurti žaliąsias darbo vietas, mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.“

Jis paragino klimato politikos veiksmų rėmėjus agituoti už ES sanglaudos politiką, kad ji išliktų tvirta, veiksmingesnė, matomesnė ir ja galėtų pasinaudoti kiekvienas ES miestas ir regionas po 2020 m. Komitetas – 350 vietos ir regionų vadovų ES asamblėja – pateikė išsamias rekomendacijas, kaip patobulinti politiką. Kartu su pagrindinėmis Europos regionų ir miestų asociacijomis, jis taip pat inicijavo #CohesionAlliancekoaliciją subjektų, manančių, kad ES sanglaudos politika turi išlikti vienu svarbiausių ES ateities ramsčių. Tokia buvo ir pagrindinė pirmininko Karl-Heinz Lambertz mintis vasario 21 d. Europos Vadovų Tarybos Pirmininkui Donald Tusk adresuotame laiške, kuriame jis taip pat paragino ES biudžetą padidinti iki 1,3 proc. ES 27 bendrųjų nacionalinių pajamų.

Pastabos redaktoriams

• Tarp pranešėjųceremonijoje, skirtoje Europos merų pakto dėl klimato ir energetikos dešimtmečiui paminėti, buvo ir merų iš visos Europos, ir trys Europos Komisijos nariai – pirmininko pavaduotojas Maroš Šefčovič, Komisijos narys Miguel Arias Cañete ir Komisijos narys Carlos Moedas. Europos Komisija finansiškai remia Europos merų paktą dėl klimato ir energetikos.

Be pirmininko Karl-Heinz Lambertz kalbėjo dar trys RK nariai: Mursijos regiono pirmininkas Fernando López Miras (ES/EPP), Sevilijos meras Juan Espadas Cejas (ES/PES) ir Prešovo merė Andrea Turčanová (SK/EPP). RK, Merų pakto politinis globėjas, prie debatų dėl judėjimo globalizacijos prisidėjo 2015 m. parengdamas rekomendacijas. Pranešėja Kata Tüttő (HU / PES).

Europoje, Merų paktą pasirašę miestai ir regionai jau sumažino savo išmetamų teršalų kiekį apie 23 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Tai prilygsta ES bendram tikslui iki 2020 m. sumažinti išmetamų teršalų kiekį 20 proc.

ES siekia bent 20 proc. savo biudžeto skirti klimato politikos veiksmams. Europos Komisijos 2017 m. duomenys rodo, kad nuo 2014 m. daugiau kaip 25 proc. sanglaudos politikos lėšų buvo panaudota su klimato politika susijusiems projektams. Nuo 2014 m. iš 73 mlrd. EUR 22 mlrd. EUR buvo investuota į aplinkos apsaugą, 16,5 mlrd. EUR – prisitaikymo prie klimato kaitos ir rizikos prevencijos projektus, 15,5 mlrd. EUR – transporto ir energetikos tinklus ir 11 mlrd. EUR  – į tokius veiksmus kaip energijos vartojimo efektyvumas, mažo anglies dioksido technologijų ekonomikai paremti. Europos sanglaudos fondų lėšų panaudojimas siekiant klimato politikos tikslų, dėl kurių buvo susitarta 2015 m. Paryžiuje, buvo 2017 m. Europos Parlamento tyrimotema.

Nuotraukas žiūrėti per „Flickr.

Kontaktinis asmuo

Andrew Gardner

Tel. +32 473 843 981

andrew.gardner@cor.europa.eu

Pasidalyti: