Putino karinės invazijos į Ukrainą sukelta energetikos krizė dar labiau sustiprino poreikį ES palaipsniui naikinti savo priklausomybę nuo Rusijos naftos, dujų ir anglių. Atsižvelgdamas į dabartinę geopolitinę situaciją ir jos padarinius energijos rinkose, Europos regionų komitetas – išrinktų ES vietos ir regionų lygmens vadovų asamblėja – priėmė rezoliuciją dėl plano „REPowerEU“, prisidėdamas prie Europos Komisijos energetikos strategijos, kuria siekiama iki 2030 m. išsivaduoti iš priklausomybės nuo Rusijos energijos importo. Vietos vadovai pabrėžė, kad dabartinė grėsmė Europos energetiniam saugumui ir energijos tiekimui nėra alternatyva poveikio klimatui neutralizavimą užtikrinančiai pertvarkai.
Kalbėdamas apie dabartinę energetikos krizę, Azorų regioninio parlamento narys ir Europos regionų komiteto pirmasis pirmininko pavaduotojas Vasco Alves Cordeiro pareiškė: „Karo Ukrainoje pasekmės šiuo metu jaučiamos visoje Europos Sąjungoje.Šeimos ir įmonės patiria Rusijos agresijos naštą, be kita ko ir dėl kylančių energijos kainų.Mūsų, Europos regionų komiteto, žinutė yra aiški:svarbu palaipsniui nutraukti Rusijos naftos, dujų ir anglių importą.To negalima daryti paliekant žmones nuošalyje ar atsisakant savo įsipareigojimų klimato srityje.Karas ir klimato krizė verčia mus jau dabar persvarstyti savo ateitį.Vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį energetikos pertvarkoje ir mes raginame parengti naują Europos strategiją „REPowerEU“, kuria būtų remiamas vietos lygmens energetinio saugumo planavimas ir investicijos į atsinaujinančiuosius energijos išteklius.“
Priimtoje rezoliucijoje dėl „REPowerEU“ palankiai vertinama galimybė koreguoti elektros energijos kainas, tuo siekiant kovoti su dideliais jų svyravimais ir sušvelninti poveikį pažeidžiamiausiems ir labai mažoms bei mažosioms įmonėms. Komitetas siūlo atsieti dujas ir elektros energiją, kad aukštos dujų kainos nedarytų poveikio elektros energijos kainoms, ir ragina Komisiją bent iki 2023 m. pabaigos pratęsti Stabilumo ir augimo pakto bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą. Vietos vadovai įspėjo, kad ES energetinį savarankiškumą pasiekti bus galima tik visoje ES sinchronizavus dujų, vandenilio ir elektros tinklus ir patobulinus ir užbaigus kurti jungtis. Valstybės pagalbos taisyklės turėtų būti persvarstytos, kad būtų paskatintos didelės strateginės investicijos į vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir į viešąją elektra varomų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūrą.
Be rezoliucijos dėl „REPowerEU“ Komitetas priėmė nuomonių rinkinį, kuriuo prisidedama prie vykstančios ES pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio peržiūros ir Europos žaliojo kurso įgyvendinimo vietos ir regionų lygmeniu.
Dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos persvarstymo Komitetas ragina valstybes nares nustatyti minimalią procentinę bent 20 proc. pajamų, gaunamų parduodant apyvartinius taršos leidimus aukcione, ribą, kurią tiesiogiai valdytų vietos ir regionų valdžios institucijos. Šią priemonę nuomonėje pasiūlė Manheimo meras Peter Kurz (DE / PES): „Reaguojant į karą Ukrainoje negalima kvestionuoti veiksmingų pertvarkos priemonių, ypač CO2 kainodaros.Priešingai, ši situacija tik patvirtina mūsų seną įsitikinimą, kad turime atsisakyti iškastinio kuro.Turime užtikrinti, kad Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys būtų naudingas miestams ir regionams, įtraukiant juos į persvarstytą apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ir kuriant pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, taip pat Socialinio klimato fondo lėšomis apsaugant pažeidžiamus asmenis ir teritorijas. Priimtoje nuomonėje nariai pakartoja savo raginimą anglies dioksido kainodarą taikyti visiems sektoriams, įskaitant transporto ir statybos sektorius.
Energijos vartojimo efektyvumo klausimu vietos ir regionų vadovai pranešėjo Rafało Trzaskowskio (PL / EPP) parengtoje nuomonėjepateikė keletą pasiūlymų. Varšuvos meras pareiškė: „Rusijos karas prieš Ukrainą ir kai kurioms ES valstybėms narėms neseniai nutrauktas dujų tiekimas turėtų mus dar labiau sutelkti sparčiau siekti plataus užmojo klimato tikslų.Principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas yra nepaprastai svarbus ES strateginiam savarankiškumui.Todėl pritariame tikslams kasmet renovuoti 3 proc. viešojo sektoriaus pastatų ir bent 1,7 proc. sumažinti viešojo sektoriaus energijos poreikį.Tačiau mums reikia finansinės ir techninės paramos.Dar kartą raginu skirti tiesioginį finansavimą miestams ir regionams, kad jie galėtų įgyvendinti žaliojo kurso projektus.Kadangi energijos ir judumo nepriteklių patiriančių pažeidžiamų piliečių skaičius nepaprastai išaugo, raginame Europos Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas viešojo ir privačiojo sektorių pastatų renovacijos konsorciumams su pramonės sektoriais.“
Dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos miestai ir regionai priėmė nuomonę Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos pakeitimas siekiant naujų 2030 m. klimato tikslų. Pranešėjas Andries Gryffroy (BE / EA) sakė: „Nors ir teigiamai vertiname naujosios direktyvos pakeitimus, mums vis dėlto dar trūksta paskatų kurti atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijas.Privalome sudaryti sąlygas lengviau išduoti leidimus, mažinti administracines kliūtis ir veiksnius, kurie trukdo patekti į tinklą, kad būtų galima skatinti kolektyvinę savarankišką atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir vartojimą.Atsinaujinančiosios energijos gamyba vietos lygmeniu yra labai svarbi siekiant užtikrinti energetinę nepriklausomybę ir laikytis mūsų pasaulinių įsipareigojimų klimato srityje.Turime padidinti investicijas į atsinaujinančiuosius išteklius ir kurti daugiau tarpvalstybinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų, kad būtų galima diversifikuoti ES energijos tiekimą ir sukurti integruotą ir dekarbonizuotą energetikos sistemą.“Flandrijos parlamento narys paragino Europos Komisiją „nedelsiant pateikti savo paskelbtą ES saulės energijos strategiją ir toliau skatinti švaraus vandenilio rinkų plėtrą“.
Teisinga pertvarka, kurios metu nė vienas nepaliekamas nuošalyje, yra pagrindinis nuomonės dėl socialiai teisingo žaliojo kurso įgyvendinimo pranešėjo Csaba Borboly (RO / EPP) pasiūlymų tikslas. Hargitos regiono tarybos pirmininkas pareiškė: „Turime remti pažeidžiamiausius asmenis ir numatyti išimtis namų ūkiams, labai mažoms ir mažosioms įmonėms, kurios susiduria su energijos ir judumo nepritekliumi.Socialinis klimato fondas turėtų būti struktūrinių fondų dalis ir veikti taikant pasidalijamąjį valdymą, laikantis partnerystės ir daugiapakopio valdymo principų.Miestai ir regionai turi aktyviai dalyvauti rengiant nacionalinius socialinius klimato planus ir turėtų tiesiogiai valdyti bent 35 proc. Socialinio klimato fondo finansinio paketo.“
Papildoma informacija
2022 m. kovo 8 d. Europos Komisija pasiūlė planą, kaip, reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje, Europai tapti nepriklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro, pradedant dujomis, gerokai iki 2030 m.. „REPowerEU“ tikslas – įvairinti dujų tiekimą, paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių dujų diegimą ir pakeisti dujas šildymo ir elektros energijos gamybos srityje, o tai galėtų padėti iki metų pabaigos dviem trečdaliais sumažinti rusiškų dujų paklausą. Plane numatytos įvairios priemonės, skirtos reaguoti į kylančias energijos kainas Europoje ir papildyti dujų atsargas kitai žiemai. Europoje jau keletą mėnesių didėja energijos kainos, tačiau šiuo metu dėl tiekimo neužtikrintumo problemos mastas išauga.
Žaliuoju kursu vietos lygmeniu Europos regionų komitetas yra įsipareigojęs remti miestus ir regionus ES neutralizuojant savo poveikį klimatui. Žaliasis kursas vietos lygmeniu yra pavyzdinė Europos regionų komiteto iniciatyva, kuria siekiama, kad miestai ir regionai taptų ES pertvarkos, skirtos neutralizuoti poveikį klimatui, pagrindu. Ją sudaro keletas raginimų imtis veiksmų, pavyzdžiui, iniciatyva „Gyvybės medžiai“, apklausa siekiant sužinoti miestų ir regionų nuomonę apie Europos žaliojo kurso įgyvendinimo vietos lygmeniu iššūkius ir galimybes ir raginimas visoms vietos ir regionų valdžios institucijoms pasidalyti savo įsipareigojimais klimato kaitos srityje.
Kontaktinis asmuo
David Crous
Tel. +32 (0) 470 881 037
david.crous@cor.europa.eu