Tvarus ir veiksmingas žemės ūkio ir miškininkystės valdymas yra labai svarbus siekiant išsaugoti ir apsaugoti kraštovaizdį, išlaikyti kaimo ekonomikos gyvybingumą, kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu ir įveikti vystymosi skirtumus. Vietos ir regionų vadovai ragina Europos Sąjungą remti MVĮ ir labai mažas įmones kaimo vietovėse, visų pirma taikant supaprastintas valstybės pagalbos taisyklių procedūras.
Europos Sąjungos siekis, kad Europa iki 2050 m. taptų neutralaus poveikio klimatui žemynu, ir jos pastangos atgaivinti kaimo vietoves, išlaikant sanglaudą kaip vieną pagrindinių ES vertybių, turi būti derinamas su tam tikru valstybės pagalbos taisyklių, taikomų žemės ūkiui ir kaimo įmonėms, lankstumu. Tai pagrindinė mintis, kurią Europos regionų komitetas (RK) pateikė nuomonėje dėl būsimų ES valstybės pagalbos žemės ūkiui, miškininkystei ir kaimo vietovėms taisyklių, kurią parengė Olevano Romano vietos tarybos narys Guido Milana (IT / PES) ir kuri buvo priimta balandžio 27–28 d. plenarinėje sesijoje.
„Po pandemijos sukeltos krizės karas Ukrainoje daro spaudimą Europos ekonomikos atsigavimui ir žemės ūkio sektoriaus žaliajai pertvarkai.Tačiau kovodami su klimato kaita negalime sau leisti žengti žingsnio atgal ir tiems, kurie naudojasi konfliktu, siekdami susilpninti žaliąjį kursą ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, sakome aiškų „ne“.Suprantame, kad svarbu investuoti į žaliąją pertvarką, tačiau kartu raginame ją papildyti tinkamomis paramos priemonėmis.Pirmiausia, valstybės pagalba žemės ūkio, kaimo ir miškininkystės sektoriams turi tapti lankstesnė ir paprastesnė.Šiuo tikslu raginame iš naujo apibrėžti mažųjų ir vidutinių įmonių sąvoką, sukuriant naują labai mažų įmonių, konkrečiai būdingų žemės ūkio sektoriui, apibrėžtį, nes esu tvirtai įsitikinęs, kad šioms įmonėms reikia padėti, juk būtent jomis galima remtis įgyvendinant žaliąją pertvarką“, – sakė pranešėjas.
Vietos ir regionų vadovai ragina vykstant žaliajai pertvarkai remti žemės ūkio valdas, visų pirma mažesnes įmones, veikiančias kraštovaizdžio apsaugos srityje, taip pat labai mažas įmones, kurios vienos nesugebėtų įvykdyti pertvarkos. RK nariai taip pat pabrėžia, kad reikėtų tinkamai padėti kaimo vietovių MVĮ, neatsižvelgiant į tai, ar jos vykdo žemės ūkio veiklą, ar ne.
Europos Komisija turi pateikti naujų pasiūlymų dėl valstybės pagalbos žemės ūkiui skyrimo – jie būtų taikomi nuo 2023 m. sausio 1 d. Komitetas pabrėžia, kad būtina iš tiesų supaprastinti administracines procedūras vietos valdžios institucijoms, kai jos gauna valstybės pagalbą arba kai joms reikia reaguoti į ekstremaliąsias situacijas. Šiuo metu supaprastintos išlaidos laikomos suderinamomis su valstybės pagalbos taisyklėmis tik tuo atveju, kai pagalba yra bendrai finansuojama iš ES šaltinių, tačiau, Komiteto nuomone, nėra pagrindo toliau taikyti skirtingus tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo metodus priklausomai nuo to, iš kur pagalbos schema finansuojama.
Miškininkystės sektorius kartu su žemės ūkiu atlieka labai svarbų socialinį ir ekonominį vaidmenį regionų vystymuisi, visų pirma labiausiai nutolusiose vietovėse, kalnų regionuose ir nepalankiausioje padėtyje esančiose teritorijose. Kalbant apie šį sektorių, vietos vadovai prašo, kad parama infrastruktūrai nebūtų automatiškai laikoma valstybės pagalba, kai ta parama susijusi su ne pelno investicijomis. Plenarinėje sesijoje priimtoje atskiroje nuomonėje, kurią parengė Valensijos generaliteto ES ir išorės santykių regioninis sekretorius Joan Calabuig Rull (ES / PES), RK nariai pabrėžia didelį pramoniniu būdu ir tvariai perdirbamų ir tvarkomų miško produktų indėlį į daugelio regionų ekonomiką.
Nuomonėje dėl 2030 m. ES miškų strategijos Europos Komisijos dėmesys atkreipiamas į tai, kad reikia rasti tvarios miškotvarkos aplinkosaugos, socialinių ir ekonominių aspektų pusiausvyrą ir pabrėžia, kad taikant tvaraus valdymo praktiką svarbu atsižvelgti į miškų įvairovę ir ją puoselėti.
Vietos vadovai pabrėžia, kad tvariai miškotvarkai reikia didesnio Europos finansavimo skiriant aiškius ir realistiškus finansinius išteklius, kartu supaprastinant administracinius procesus.
Pranešėjas Joan Calabuig Rull pasakė: „Bendros sistemos ir tikslų nustatymas Europos lygmeniu yra labai teigiamas poslinkis, tačiau dėl to šioje srityje neturėtų sumažėti subsidiarumo, turint omenyje Europos miškų įvairovę ir tai, kad 40 proc. miškų valdo vietos ir regionų valdžios institucijos.ES, turinti įvairią kompetenciją susijusiais klausimais, turėtų remti regionus ir savivaldybes, nes galiausiai būtent jie įgyvendins Europos strategiją.Būtina laikytis šio požiūrio, kad būtų užtikrinta tvari miškotvarka vadovaujantis trimis jos aspektais: socialiniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu.“
Miškų sektorius, žemės ūkis ir su žemės naudojimu susiję produktai, pavyzdžiui, biomasė, medienos gaminiai ir biožaliaviniai produktai, labai prisideda prie ekonomikos vystymosi ir darbo vietų kūrimo kaimo vietovėse. Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriai taip pat yra labai svarbūs klimato politikai. Vesterboteno leno tarybos narė ir priimtos nuomonės dėl LULUCF reglamento ir pastangų pasidalijimo reglamentų persvarstymo pranešėja Åsa Ågren Wikström (SE / EPP) teigė: „Turime įvertinti visą miškininkystės sektoriaus potencialą švelninant klimato kaitą ir plėtojant vietos ir regionų bioekonomiką.Anglies dioksido sekvestracija miškuose, produktų naudojimas ir bioenergija iš miškų gali padėti mažinti poveikį klimatui ir kurti naujas darbo vietas.Klimato kaita yra tarpvalstybinė problema, kurios negalima išspręsti vien tik nacionalinio arba vietos lygmens veiksmais.Visi ekonomikos sektoriai turi prisidėti prie išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo kartu derindami teisingumą ir solidarumą.Reikalingi pokyčiai turi būti pagrįsti faktais ir įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas.“
Papildoma informacija
2021 m. gegužės mėn. Europos Komisija paskelbė tarnybų darbinį dokumentą, kuriame apibendrinami valstybės pagalbos taisyklių, taikomų žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams ir kaimo vietovėms, vertinimo rezultatai. Vertinime daroma išvada, kad siekiant dabartines taisykles suderinti su dabartiniais ES prioritetais, būsima bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) ir Europos žaliuoju kursu, gali prireikti tam tikrų tikslinių koregavimų. Peržiūrėtas taisykles planuojama priimti 2022 m. pabaigoje, kad jos būtų taikomos 2023 m.
Europos Parlamentas ir ES Taryba priėmė reglamentus dėl naujos BŽŪP, visų pirma Reglamentą (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos strateginių planų rėmimo taisyklės ir kuriame atsižvelgta į Regionų komiteto nuomonę dėl naujos bendros žemės ūkio politikos.
2022 m. sausio mėn. RK priėmė nuomonę dėl Ilgalaikės kaimo vietovių vizijos, kurią parengė Andalūzijos regiono pirmininkas Juanma Moreno.
RK jau išreiškė savo nuomonę dėl Biologinės įvairovės strategijos ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ nuomonėse Biologinės įvairovės užtikrinimas miestuose ir regionuose po 2020 m. per JT BĮK COP 15 ir 2030 m. biologinės įvairovės strategijoje ir Nuo ūkio iki stalo. Vietos ir regionų aspektas.
Miškai užima vis didesnį žemės plotą (šiuo metu sudaro 43 proc.), daugiausia regionuose, kuriuose mažai gyventojų. ES miškininkystės sektoriuje (miškotvarka ir kirtimas, medienos ir popieriaus pramoninis perdirbimas) tiesiogiai dirbo 2,1 mln. žmonių (2018 m. duomenimis), o jo bendroji pridėtinė vertė siekė 109 855 mln. EUR. 2018 m. miško pramonės sektoriuose veikė 397 000 įmonių, t. y. 15 proc. visų gamybos įmonių. Dar 1,2 mln. žmonių dirbo medinių baldų gamybos ir popierinių leidinių spausdinimo sektoriuose, kurių bendroji pridėtinė vertė atitinkamai siekė 25 000 mln. EUR ir 31 000 mln. EUR. Be to, dar 4 mln. darbo vietų buvo sukurta bioenergijos, medinių statinių ir nemedieninių miško produktų sektoriuose.
Tvari žemės ūkio praktika ir nuo klimato kaitos apsaugotos miškininkystės strategijos, kuriomis puoselėjama biologinė įvairovė ir prisidedama prie jos atkūrimo Europoje, yra pagrindiniai Europos žaliojo kurso – ES ekonomikos augimo strategijos, kuria siekiama iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui – elementai. Žaliasis kursas vietos lygmeniu yra pavyzdinė Europos regionų komiteto iniciatyva, kuria siekiama, kad miestai ir regionai taptų ES pertvarkos, skirtos neutralizuoti poveikį klimatui, pagrindu. Ją sudaro keletas raginimų imtis veiksmų, pavyzdžiui, iniciatyva „Gyvybės medžiai“, apklausa siekiant sužinoti miestų ir regionų nuomonę apie Europos žaliojo kurso įgyvendinimo vietos lygmeniu iššūkius ir galimybes ir raginimas visoms vietos ir regionų valdžios institucijoms pasidalyti savo įsipareigojimais klimato kaitos srityje.
Kontaktiniai asmenys
Matteo Miglietta
Tel. +32 (0) 470 895 382
matteo.miglietta@cor.europa.eu
David Crous
Tel. +32 (0) 470 881 037
david.crous@cor.europa.eu