Stiprinant Europos pinigų sąjungą (EPS) reikia išspręsti dabartinio jos demokratijos trūkumo problemą ir padėti atnaujinti viešąsias investicijas, kurios tebėra itin mažos. Tai pagrindinė ES regionų ir miestų išsakyta mintis nuomonėje, kurią liepos 5 d. savo plenarinėje sesijoje priėmė Europos regionų komitetas (RK), ES asamblėja, atstovaujanti vietos ir regionų valdžios institucijoms.

2012 m. kilus finansų krizei buvo susitarta dėl griežtesnių fiskalinio koordinavimo taisyklių. Dabar jos įtrauktos į ES sutartis kartu su naujomis nuostatomis, kuriomis tarpvyriausybinis Europos stabilumo mechanizmas (ESM) iš dalies pertvarkomas į Europos valiutos fondą (EVF) ir kuriomis sukuriama Europos ekonomikos ir finansų ministro pareigybė. Šių Europos Komisijos pasiūlymų poveikį regionams ir miestams Komitetas įvertino Kuleno mero Christophe'o Rouillon (FR / PES) parengtoje nuomonėje. „Nerimą kelia tai, kad diskusijos dėl migracijos nustelbia visus kitus klausimus, dėl kurių reikia imtis skubių ES veiksmų. Būtina nedelsiant imtis veiksmų, kad iki kitos krizės sukurtume atsparią EPS, visų pirma įsteigiant Euro paramos fondą, kuris padėtų atlaikyti pasaulio ekonomikos patiriamas sistemines grėsmes. Ši Europos užkarda turi būti sukurta dabar, kad nereikėtų krapštytis prie jos kitos krizės metu“, – pristatydamas savo nuomonę RK plenarinėje sesijoje pareiškė Christophe Rouilllon.

Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV) – vadinamojo fiskalinio susitarimo – įtraukimas į ES sutartis turi vykti atsižvelgiant į jos įgyvendinimo vertinimą. RK kritikuoja tai, kad toks vertinimas greičiausiai nebuvo atliktas arba nebuvo skelbiamas viešai, o Europos Komisijos pateiktame pasiūlyme visiškai neatsižvelgiama į vis dar žemą viešųjų investicijų lygį, kuris nuo 3,4 proc. ES BVP 2008 m. nukrito iki 2,7 proc. 2016 m.

Kadangi fiskalinis konsolidavimas dažnai didžiausią poveikį turi viešosioms investicijoms, vietos lygmens vadovai reikalauja, kad naujosiose taisyklėse būtų numatytas būtinas lankstumas ir parama, visų pirma vietos ir regionų valdžios institucijų investicijų pajėgumams. Atsižvelgiant į tai, pagal Stabilumo ir augimo paktą (SAP) ES struktūrinių ir investicijų fondų, transeuropinių tinklų (TEN) programų ir pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę remiamų projektų bendras finansavimas neturėtų būti prilyginamas struktūrinėms išlaidoms. Ši nuostata jau nustatyta nacionaliniams įnašams į Europos strateginių investicijų fondą.

Vietos lygmens vadovai pritaria Europos stabilumo mechanizmo (ESM), kuriam trūksta skaidrumo ir taikomas blokavimas bei veto teisė, įtraukimui į ES pirminę teisę, nustatant jo atskaitomybę Europos Parlamentui. Jie tvirtai remia Komisijos pasiūlymą, kuriame numatyta, kad svarbūs sprendimai, visų pirma dėl finansinės paramos suteikimo, būtų priimami ne vieningai, o kvalifikuota balsų dauguma, kurios atveju, reikia surinkti 85 proc.

ES regionų ir miestų nuomone, pasiūlymas sukurti Europos ekonomikos ir finansų ministro pareigybę padėtų padidinti demokratinę atskaitomybę ir geriau suprasti EPS valdymą. Jo vaidmuo turėtų būti tinkamai apibrėžtas, siekiant išvengti tolesnio fiskalinio sprendimų priėmimo centralizavimo.

Tačiau EPS demokratijos trūkumo problema gali būti sprendžiama tik parodant Europos piliečiams, kad ji taip pat remia socialinės pažangos principą ir kad užimtumas, darbo užmokesčio augimas ir socialiniai standartai nelaikomi mažiau svarbiais už makroekonominius ir biudžeto klausimus.

Asmuo ryšiams

Pierluigi Boda

Tel. +32 2 282 2461

Mob. tel. +32 473 85 17 43

pierluigi.boda@cor.europa.eu