Jei norite automatinio toliau pateikiamo teksto vertimo, spauskite čia.
Svarbiausiosios žaliavos ir jų svarba Europos ateičiai  

Šiame interviu Saro krašto Landtago pirmininko pirmoji pavaduotoja Isolde Ries atsako į penkis klausimus apie nuomonę dėl Svarbiausiųjų žaliavų veiksmų plano, kurią ketinama priimti kovo 17 d. Regionų komiteto plenarinėje sesijoje.

2020 m. rugsėjo mėn. Europos Komisija pateikė Svarbiausiųjų žaliavų veiksmų planą , kuris nagrinėjamas Isolde Ries parengtoje nuomonėje. Svarbiausiomis Komisija laiko žaliavas, kurios yra labai reikšmingos ekonomikai, tačiau ES nėra pajėgi užtikrinti jų gavybos Sąjungos viduje, todėl didžioji jų dalis turi būti importuojama. Ypač skaitmeninimo plėtrai ir į ateitį orientuotoms technologijoms svarbių žaliavų atveju ES labai priklauso nuo importo iš kitų šalių. Nuomonėje dėl Svarbiausiųjų žaliavų veiksmų plano teigiama, kad vietos ir regionų valdžios institucijos taip pat turėtų atlikti esminį vaidmenį norint ir toliau užsitikrinti Europos svarbiausiųjų žaliavų atsargas, nes Europos Sąjungoje turėtų būti išplėsta žaliavų gavyba ir pagerintas svarbiausiųjų žaliavų antrinis perdirbimas.

Jūsų nuomonėje daugiausia dėmesio skiriama siekiui ateityje Europos Sąjungoje užtikrinti svarbiausiųjų žaliavų atsargas. Kokių konkrečių priemonių turėtų imtis ES, siekdama apsaugoti svarbiausiųjų žaliavų tiekimo grandines ir sumažinti jų priklausomybę nuo trečiųjų šalių?

Žvelgiant iš ekonominės perspektyvos, teisinga ir svarbu, kad Regionų komitetas ėmėsi nagrinėti praėjusių metų rugsėjo pradžioje paskelbtą Europos Komisijos komunikatą dėl atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis žaliavomis. Ilgas vertės grandines turinčios šiuolaikinės ekonomikos negali ilgai funkcionuoti be saugaus, konkurencingo ir aplinkos atžvilgiu tvaraus žaliavų tiekimo. Turime mažinti ES priklausomybę nuo svarbiausiųjų žaliavų pereidami prie veiksmingesnio išteklių naudojimo, tvarių gaminių ir inovacijų. Būtina politiškai ir finansiškai remti vidaus žaliavų gavybą ES ir diversifikuoti jų įsigijimą iš trečiųjų šalių. Tarptautiniais susitarimais turi būti užtikrinamas ekologinių ir socialinių standartų laikymasis bei tiekimo ir prekybos grandinių atsekamumas. Aš taip pat palankiai vertinu Europos Komisijos įsteigtą Europos žaliavų aljansą su pramonės, mokslinių tyrimų, valstybių narių ir pilietinės visuomenės atstovais. Ši iniciatyva gali svariai prisidėti skatinant technines žinias, inovacijas ir investicijas.

Kaip Europos Sąjunga galėtų prisidėti prie didesnės atsakomybės žaliavų tiekimo grandinėse ir geresnio žaliavų naudojimo? 

Žaliavų tiekimo grandinėse neabejotinai yra trūkumų. Mums būtinas strateginis požiūris, pavyzdžiui, siekiant išvengti gamybos pertrūkių ir tiekimo sutrikimų tikslinga numatyti tinkamą atsargų sandėliavimą. Taip pat reikalingi alternatyvūs tiekimo šaltiniai ir glaudesnė suinteresuotųjų subjektų, dirbančių su svarbiausiomis žaliavomis, partnerystė. Tačiau bendradarbiavimas su partneriais taip pat turi apimti atsakingą tiekimą. Didelė pasiūlymų koncentracija šalyse, kuriose socialiniai ir ekologiniai standartai žemesni, kelia ne tik riziką tiekimo saugumui, bet gilina ir socialines bei ekologines problemas. Todėl pirmiausia reikia siekti tarptautinių susitarimų PPO lygmeniu, kuriais siekiama užtikrinti didelį tiekimo ir prekybos grandinių skaidrumą. Netrukus po to reikėtų tartis dėl sisteminio šių standartų tobulinimo.

Kaip galima pagerinti žaliavų naudojimo efektyvumą ir žiedinę ekonomiką gamybos procesuose?

Žinoma, labai svarbu gerinti žaliavų naudojimo efektyvumą ir vėlesnius gamybos procesus, nes čia galima optimaliai suderinti konkurencingumo ir aplinkosauginio tvarumo tikslus. Europa turi daug svarbių išteklių ir svarbiausiųjų žaliavų, kurie dažnai įvardijami kaip atliekos. Todėl perdirbtos medžiagos turėtų būti daug dažniau naudojamos siekiant sumažinti pirminių ir svarbiausiųjų žaliavų naudojimą. Šis reikalavimas skirtas tiek gamintojams, tiek platintojams ir vartotojams.

Kokį vaidmenį gali atlikti miestai ir regionai, visų pirma Europos kasybos regionai, didinant žaliavų gavybą ES?

Regionų ir vietos valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį pagal Europos Komisijos Žaliavų veiksmų planą. Pavyzdžiui, įgyvendinant žaliavų valdymo ir pramonės projektus joms suteikti leidimų išdavimo ir priežiūros įgaliojimai. Su žaliavų gavyba susijusi pridėtinė vertė ir užimtumas kuriami vietos lygmeniu. Tas pats pasakytina ir apie mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektus.

Kaip Saro krašto, t. y. regiono, kuriame kasybos veikla tradiciškai tvirtai įsitvirtinusi, politikei man ypač svarbūs šie aspektai: būtent buvę ir vis dar veikiantys kasybos regionai turi reikiamos praktinės patirties išgauti žaliavas, kuria reikėtų remtis ir ateityje. Žinoma, šiais laikais nelengva vėl pradėti medžiagų gavybą atvirosiose ir požeminėse kasyklose, nes stiprėja vietos gyventojų pasipriešinimas. Švietimo ir informavimo priemonėmis turime siekti didesnio visuomenės pritarimo. Kiek įmanoma reikia vengti neigiamo poveikio aplinkai arba jį kuo labiau sumažinti.

Ko galime pasimokyti iš COVID-19 pandemijos ir mėnesius trukusių karantino priemonių, kurios atskleidė tam tikrų pagrindinių pramonės šakų pažeidžiamumą?

COVID-19 krizė parodė, kad Europa svarbiausiųjų žaliavų srityje yra labai priklausoma nuo ES išorės tiekėjų ir kad tiekimo sutrikimai gali neigiamai paveikti pramonės vertės grandines ir kitus sektorius. Svarbiausiosios žaliavos reikalingos daugelyje pagrindinių Europos pramonės šakų, pavyzdžiui, automobilių, plieno, aeronautikos, IT, sveikatos ir atsinaujinančiosios energijos sektoriuose. Žaliavų paklausa kinta ir didėja dėl į ateitį orientuotų produktų ir technologijų, pavyzdžiui, elektromobilumo, skaitmeninimo, „Pramonės 4.0“ ir energetikos pertvarkos. Privalome suvokti, kad be svarbiausiųjų žaliavų ES žaliojo kurso neįgyvendinsime.

Bendroji informacija

2020 m. rugsėjo mėn. Europos Komisija paskelbė Svarbiausiųjų žaliavų veiksmų planą . Nuo 2020 m. svarbiausiosiomis laikomos 30 žaliavų, įskaitant keletą žaliavų, kurios tampa vis svarbesnėmis energetikos sektoriuje, pavyzdžiui, litis ir kobaltas. 2011 m. šių žaliavų buvo tik 14. Sąrašą ir daugiau informacijos apie žaliavas galima rasti čia .

Be to, praėjusiais metais Europos Komisija įsteigė Europos žaliavų aljansą , kurio tikslas – suburti pramonę, valstybes nares ir pilietinę visuomenę, siekiant sumažinti Europos priklausomybę nuo svarbiausiųjų žaliavų tiekimo iš trečiųjų šalių.

Kontaktinis asmuo

Tobias Kolonko

Tel. +32 2 282 2003

tobias.kolonko@ext.cor.europa.eu

Share: