Gruodžio 15 d., šeštadienį, pasaulinėje kovoje su klimato kaita buvo pasiektas precedento neturintis laimėjimas – Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalys priėmė Paryžiaus taisyklių sąvadą – taisyklių ir gairių rinkinį, skirtą praktiniam Paryžiaus susitarimo įgyvendinimui po 2020 m., įskaitant skaidrumo sistemą, klimato politikos veiksmų finansavimą, klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos.

Paryžiaus taisyklių sąvade šalys raginamos „atsižvelgti į Talanoa dialogų rezultatus rengiant nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus ir dedant pastangas stiprinti įgyvendinimą ir kelti aukštesnius siekius iki 2020 m.“ Tokį punktą į taisyklių sąvadą ragino įtraukti RK ENVE komisijos pirmininkas ir Schidamo meras Cor Lamers (NL / ELP) , kreipdamasis į COP 23 ir COP 24 pirmininkaujančias valstybes Talanoa dialogams skirtoje baigiamojoje sesijoje , vykusioje gruodžio 12 d.

Paryžiaus taisyklių sąvadas yra konkretus viso pasaulio miestų ir regionų pasiekimas, sudarantis sąlygas stiprinti daugiapakopį klimato valdymą, nes jame šalių vyriausybės raginamos bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis apibrėžiant savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, kovos su klimato kaita strategijas ir veiksmų planus. Vienas iš Talanoa dialogų rezultatų, į kuriuos atsižvelgti nacionalinėms vyriausybėms rekomenduojama Paryžiaus taisyklių sąvade, yra RK raginimas užtikrinti „neatsiejamą subnacionalinių veikėjų dalyvavimą formuojant klimato politiką ir įgyvendinant nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus“.

Pirmasis RK pirmininko pavaduotojas Markku Markkula (FI / EPP) nurodė: „Nors akivaizdu, kad pasaulio šalių vyriausybėms nepavyko pakankamai padidinti savo užmojų masto klimato srityje, Katovicų susitarimas vis dėlto yra mūsų bendrų pastangų siekiant laimėti kovą su visuotiniu atšilimu lūžio taškas. Todėl turime tinkamai įvertinti šį didelį pasiekimą – sutartas bendras Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo gaires. Tačiau neturime tuo pasitenkinti, o siekti skubiai kurti rinkos mechanizmus ir specialius finansavimo mechanizmus, kuriais prisidedama prie pasaulinio išmetamųjų dujų kiekio mažinimo. Akivaizdu, kad tarptautinėse derybose dėl klimato vis garsiau girdimas vietos ir regionų valdžios institucijų balsas. COP 21 buvo pirmą kartą aiškiai pripažintas lemiamas miestų ir regionų vaidmuo kovojant su klimato kaita. Praėjus trejiems metams, Paryžiaus taisyklių sąvade šalys raginamos geriau įtraukti subnacionalinius veikėjus rengiant ir įgyvendinant savo kovos su klimato kaita strategijas. Tai yra akivaizdi sėkmė ir esame įsitikinę, kad įgyvendinant Paryžiaus susitarimą veiksmingas daugiašalis bendradarbiavimas palaipsniui gerės.“

RK ENVE komisijos pirmininko ir Schidamo meras Cor Lamers (NL / EPP) nurodė : „Europos regionų komitete mes esame pasirengę toliau bendradarbiauti su šalimis, kaip parodė Talanoa dialogai, kad būtų sukurta tvirtesnė partnerystė imtis daugiapakopių veiksmų ir kad į ją būtų atsižvelgiama priimant būsimus sprendimus. Tikimės, kad Paryžiaus taisyklių sąvadas paskatins įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas apibrėžiant nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, ypač 2019 m. atliekant būsimą pasaulinių veiksmų klimato kaitos srityje bendros pažangos įvertinimą . Mums vis dar reikia susitarti dėl sąžiningų ir lanksčių anglies dioksido rinkų siekiant ekonomiškai efektyviu būdu sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir išnagrinėti galimybes taikyti anglies dioksido mokesčius, kad investuotojai ir vartotojai būtų paskatinti rinktis mažai anglies dioksido išskiriančius sprendimus. Kartu mes galime maksimaliai išnaudoti labai reikalingo perėjimo prie švarios energijos potencialą. Įgyvendinant pavyzdines iniciatyvas, pavyzdžiui , Visuotinį merų paktą , vietos ir regionų lygmeniu bus ir toliau daromas spaudimas siekti aukštesnių tikslų ir užtikrinamas jų įgyvendinimas. “

JK Kirklees tarybos narys ir RK nuomonės „Klimato valdymas po 2020 m.“ pranešėjas Andrew Cooper (UK / EA) teigė: „Palankiai vertiname tiesioginį raginimą konvencijos šalims apsvarstyti pasiūlymus, įtrauktus į Talanoa dialogus , nes tai suteikia galimybę subnacionaliniam lygmeniui prisidėti prie nacionalinių klimato ataskaitų, strategijų ir veiksmų planų rengimo. Vis dėlto tvirtai raginame oficialiai įtraukti regionų ir vietos lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, kad būtų užtikrintas visapusiškas subnacionalinių veikėjų dalyvavimas klimato politikos formavimo ir įgyvendinimo procese, be kita ko, rengiant ir įgyvendinant nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus.“

Raginimas apibrėžti regionų ir vietos lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, kurie papildytų nacionalinius įsipareigojimus, Paryžiaus taisyklių sąvade turi keletą tikslų: miestams ir regionams suteikti oficialų vaidmenį įgyvendinant Paryžiaus susitarimą, didinti vietos ir regionų valdžios institucijų atskaitomybę kovojant su klimato kaita, pateikti tikslesnius duomenis atliekant bendros pažangos įvertinimą ir padėti panaikinti dabartinį išmetamųjų teršalų mažinimo atotrūkį .

Kitas bendros klimato politikos veiksmų pažangos įvertinimas numatytas 2019 m. Bendras pažangos įvertinimas – tai procesas, skirtas įvertinti kolektyviai padarytą pažangą įgyvendinant Paryžiaus susitarimą ir jo ilgalaikius tikslus. Jame vertinamas klimato kaitos švelninimas, prisitaikymas prie jos, finansavimas ir parama įgyvendinimui.

Miestuose išmetama 70 proc. pasaulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o vietos valdžios institucijos yra atsakingos už daugiau kaip 70 proc. klimato kaitos mažinimo priemonių ir iki 90 proc. prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų įgyvendinimą.

Siekiant aktyviau vykdyti kovos su klimato kaita veiksmus miestuose, 2019 m. UNFCCC nuolatinio finansų klausimų komiteto forume daugiausia dėmesio bus skiriama kovos su klimato kaita finansavimui ir tvariems miestams.

COP 24 nepavyko susitarti dėl pasaulinių taisyklių, kurios būtų taikomos rinkos mechanizmams, pavyzdžiui, anglies dioksido rinkoms, priemonei, skirtai išmetamam teršalų kiekiui mažinti. Diskusijos dėl rinkos mechanizmų taikymo bus tęsiamos ateinančiais metais ir visuotinės gairės turėtų būti priimtos per COP 25, kuri vyks 2019 m. lapkričio 11–22 d. Čilėje.

Bendroji informacija

RK delegacijos COP 24 nariai: Markku Markkula (FI / EPP) , pirmasis RK pirmininko pavaduotojas ir Espo miesto tarybos pirmininkas, Cor Lamers (NL / ELP ), RK ENVE komisijos pirmininkas ir Schidamo meras, Valter Flego (HR / ALDE ), antrasis RK ENVE komisijos pirmininko pavaduotojas ir Istros apskrities prefektas, Andrew Cooper (UK/EA) , RK ENVE komisijos EA frakcijos koordinatorius, RK pranešėjas dėl klimato valdymo po 2020 m. ir JK Kirklees tarybos narys, Marco Dus (IT / PES) nuomonės dėl kovos su klimato kaita finansavimo pranešėjas ir Vittorio Veneto savivaldybės tarybos narys, Sirpa Hertell (FI / EPP) , RK pranešėja dėl ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos ir Espo miesto tarybos narė, Andres Jaadla (EE / ALDE) , RK ENVE komisijos ALDE frakcijos koordinatorius ir Rakverės miesto tarybos narys, Daiva Matonienė (LT / ECR) , RK ENVE komisijos ECR frakcijos koordinatorė ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narė, ir André Van De Nadort (NL / PES) , RK ENVE komisijos PES frakcijos koordinatorius ir Veststelingverfo savivaldybės meras.

Svarbiausios COP 24 metu RK delegacijos narių vykdytos veiklos ir pareiškimų apžvalga pateikiama čia .

 COP 24 dalyvaujančios RK delegacijos nuotraukų albumą rasite čia .

 RK politinės tezės ir delegacija COP 24

 COP 24 geriausios praktikos brošiūra

 Regioniniu ir vietos lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai

 RK Merų pakto ambasadoriai

Praėjusiais metais COP 23 pirmininkavęs Fidžis Talanoa dialogus inicijavo kaip pasaulinį pagrindą dialogui siekiant apžvelgti kolektyvinius kovos su klimato kaita veiksmus, kurių ėmėsi subnacionalinio lygmens valdžios institucijos, pilietinė visuomenė ir įmonės, kad būtų galima priimti geresnius sprendimus dėl klimato kaitos JT lygmeniu.

Paryžiaus susitarimo taisyklių sąvade išdėstomos išsamios taisyklės ir gairės, skirtos šiam svarbiam 2015 m. priimtam pasauliniam sutarimui įgyvendinti ir apimančios visas svarbiausias sritis, įskaitant skaidrumą, finansavimą, klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos. Pagrindiniai COP 24 rezultatai:

 Pirmą kartą priimta visuotinė sistema, pagal kurią konvencijos šalys galės stebėti klimato politikos veiksmus ir teikti ataskaitas apie pažangą šioje srityje, suteikiant lankstumo toms valstybėms, kurioms jo tikrai reikia. Tai paskatins visas šalis laikui bėgant tobulinti savo praktiką ir aiškiai ir palyginamai pranešti apie padarytą pažangą.

 Pasiektas geras, bendru sutarimu pagrįstas rezultatas prisitaikymo prie klimato kaitos klausimais. Dabar šalys turi gaires ir registrą, į kurį galės įtraukti informaciją apie savo veiksmus, susijusius su prisitaikymu prie klimato kaitos poveikio.

 Kalbant apie bendros pažangos įvertinimo procesą, šalys raginamos reguliariai peržiūrėti pažangą ir jos mastą, atsižvelgiant į naujausius turimus mokslinius duomenis.

 Galiausiai, priėmę sprendimus dėl finansavimo ir technologijų, dabar turime tvirtą rinkinį, kuris, kaip ES yra įsitikinus, suteiks garantijų mūsų partneriams, kad mes toliau įgyvendinsime savo įsipareigojimus užtikrinti pasaulinį solidarumą ir paramą ( Europos Komisija ).

UNFCCC COP 24 pranešimas spaudai