ES masto koalicija ragina ES institucijas ir nacionalines vyriausybes skatinti atsigavimo priemonių ir struktūrinių fondų sąveiką, kad Europos veiksmų poveikis būtų kuo didesnis.
COVID-19 krizė parodė, kad sanglaudos politika dabar, labiau nei bet kada, reikalinga siekiant didinti atsparumą Europoje, apsaugoti piliečius, užtikrinti atsigavimą kiekviename Europos Sąjungos kampelyje ir nė vieno nepalikti nuošalyje. Nuo 2017 m. spalio mėn., kai buvo sukurtas #CohesionAlliance – 12 000 signatarų ES masto aljansas, propaguojantis tvirtesnę sanglaudos politiką, pavyko išvengti drastiško biudžeto mažinimo nuo 2020 m., išsaugoti sanglaudos politiką visiems Sąjungos regionams ir nustatyti paprastesnes ir lankstesnes taisykles. Per vaizdo konferenciją, skirtą naujam #CohesionAlliance kursui, šio Aljanso nariai steigėjai atnaujino įsipareigojimą suvienyti jėgas, kad sanglaudos politika ir toliau būtų laikoma vienu svarbiausių ES prioritetų. #CohesionAlliance atidžiai stebės, kad valstybės narės, rengdamos ir įgyvendindamos 2021–2027 m. sanglaudos politiką, visapusiškai taikytų partnerystės principą. Ekonomikos gaivinimo priemonių ir struktūrinių fondų suderinamumas ir sąveika yra itin svarbūs siekiant išvengti dubliavimosi ir norint kuo labiau padidinti Europos veiksmų poveikį.
Praėjus dviem mėnesiams po naujų 2021–2027 m.sanglaudos politikos reglamentų įsigaliojimo, #CohesionAlliance įvertino ligšiolinės savo veiklos rezultatus ir išdėstė savo būsimus įsipareigojimus, grindžiamus atnaujinta, 2020 m. liepos mėn. priimta Deklaracija 2.0 . #CohesionAlliance darbas bus sutelktas į sėkmingą sanglaudos politikos užtikrinimą ir įgyvendinimą be tolesnio delsimo, vadovaujantis tikros partnerystės dvasia ir sąveika su kitomis priemonėmis, taip propaguojant sanglaudos, kaip bendros ir pamatinės Europos Sąjungos vertybės, sampratą.
Vietos ir regionų valdžios institucijos pabrėžė pratęsti praėjusiais metais nustatytų lankstumo priemonių taikymą, kad būtų galima mobilizuoti ES struktūrinių fondų lėšas ir valstybės pagalbą kovojant su COVID-19. Šis klausimas taip pat buvo iškeltas susirašinėjant su Komisijos Pirmininke Ursula von der Leyen, kuri pripažino, kad dėl pandemijos daugelis regionų ir vietos valdžios institucijų šiuo metu gali susidurti su biudžeto suvaržymais. Kalbant apie galimą 100 proc. bendro finansavimo normos taikymą struktūriniams fondams, Aljanso partneriai labai palankiai įvertino Komisijos įsipareigojimą atidžiai stebėti padėtį ir prireikus apsvarstyti galimybę imtis tolesnių veiksmų.
Diskusijos parodė, kad #CohesionAlliance misija dar toli gražu neužbaigta. Europos atsigavimas turi prasidėti nuo piliečių, vietos lygmeniu, ir jis nebus sėkmingas, jei ES institucijos ir nacionalinės vyriausybės neatsižvelgs į jų ir vietos bei regionų politikų, kurie yra arčiausiai piliečių poreikių, nuomonę.
Europos regionų komiteto (RK) pirmininkas ir Centrinės Makedonijos regiono gubernatorius Apostolos Tzitzikostas pareiškė: „#CohesionAlliance pastangos padėjo išvengti didžiulių biudžeto apribojimų po 2020 m. ir propagavo sanglaudą kaip ES gaivinimo planų kertinį principą. Dabar turime savo dėmesį nukreipti į planavimą ir įgyvendinimą. Todėl mums reikia atidžiai įvertinti tokius svarbius aspektus, kaip partnerystės principo taikymas naujose programose, su COVID-19 susijusių priemonių poveikis ir jų nutraukimo pasekmės (tai tema, kurią konstruktyviai aptarėme susirašinėdami su Komisijos Pirmininke U. von der Leyen), sanglaudos politikos kaimo ir miesto matmenys, sanglaudos ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės sąveika.“
Sakydama kalbą už sanglaudos politiką ir reformas atsakinga Komisijos narė Elisa Ferreira pabrėžė: „Sanglauda turi išlikti kertiniu atsigavimo akmeniu. Būtent po krizių didėja asimetrija. Sanglaudos aljansas yra kaip niekada reikalingas. Labai svarbūs bus 2021–2027 m. partnerystės susitarimai dėl sanglaudos. Turime paspartinti derybas dėl jų, tačiau jų kokybė negali nukentėti. Tikiuosi Jūsų paramos, kad būtų užtikrinta, jog kitų mūsų politikos krypčių ir priemonių įgyvendinimas nebūtų beatodairiškas regionų atžvilgiu ir kad būtų remiamas ilgalaikis visų regionų vystymasis. Prašiau valstybių narių atsižvelgti į teritorinį aspektą rengiant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, konsultuojantis ir bendradarbiaujant su regioniniais suinteresuotaisiais subjektais, taip pat įgyvendinimo etapu. Tikslus pasieksime tik užtikrindami, kad mūsų priemonės veiktų ta pačia kryptimi. Sanglaudos skatinimas negali būti vien sanglaudos politikos reikalas. Todėl turime sutelkti visus susijusius subjektus, įskaitant vietos suinteresuotuosius subjektus ir piliečius kaip visateisius partnerius, kad nauji žalieji ir skaitmeniniai prioritetai būtų naudingi visiems.“
Europos Parlamento Regioninės plėtros komiteto pirmininkas Younous Omarjee pareiškė: „Labai svarbu, kad atsigavimo lėšos prioritetine tvarka keliautų į mažiausiai išsivysčiusius regionus ir tuos, kuriuos skaudžiausiai palietė COVID-19 ekonominės ir socialinės pasekmės. Raginu valstybes nares kuo labiau įtraukti regionus ir miestus ir užtikrinti, kad šios lėšos pasiektų vietos lygmenį ir kiek galima labiau atlieptų poreikius. Taip pat raginu valstybes nares laikytis nuoseklumo. Trumpalaikis ekonomikos atsigavimas ir ilgalaikė sanglaudos politika yra dvi to paties medalio pusės ir turi būtų pajungtos tam pačiam tikslui. Jei trumpalaikis ekonomikos atsigavimas neatitiks ilgalaikių sanglaudos fondų tikslų, ekonominiai, socialiniai ir teritoriniai skirtumai tik didės ir visos mūsų pastangos ilguoju laikotarpiu bus sužlugdytos.“
#COHESIONALLIANCE ATSTOVŲ NUOMONĖS:
Europos savivaldybių ir regionų tarybos (CEMR) atstovė teritorinės plėtros klausimais ir Toskanos regiono (IT) tarybos narė Ilaria Bugetti pareiškė: „ES sanglaudos fondų programavimo laikotarpiu vis dar matėme atvejų, kai vietos ir regionų valdžios institucijos nebuvo tinkamai įtraukiamos dėl to, kad nebuvo pakankamai laiko konsultacijoms, arba todėl, kad nebuvo pakankamai kontaktų ministerijų lygmeniu . Ateinančiais metais turime įveikti likusias fondų įgyvendinimo ir stebėsenos kliūtis. Sanglaudos aljanso darbas dar toli gražu neužbaigtas!“
Periferinių jūrų regionų konferencijos (CPMR) pirmininkas ir Šiaurės Olandijos provincijos (NL) ministras Cees Loggen sakė: „Kadangi teisės aktai priimami lėtai, beprecedentis delsimas gali materializuotis įgyvendinant būsimą sanglaudos politiką. Labiausiai nukentės regionai. Jiems užkertamas kelias pradėti naudoti lėšas, o regionų ekonomikai nepaprastai reikia investicijų ekonomikos atsigavimui remti. Raginame Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam sanglaudos programų įgyvendinimui ir regionų dalyvavimui gaivinimo planuose, nes fondų sinergija duoda geresnių rezultatų.“
Europos pasienio regionų asociacijos (AEBR) pirmininkas ir Belgijos vokiškai kalbančios bendruomenės Parlamento narys Karl-Heinz Lambertz kalbėjo: „Pasienio bendradarbiavimas yra esminis ES sanglaudos politikos elementas . Tai, kas vyksta prie Sąjungos vidaus sienų daro didelį poveikį Sąjungos gebėjimui reaguoti į didžiausius mūsų laikų iššūkius. ES gebėjimas veikti būtų gerokai sustiprintas, jei Taryba galiausiai patvirtintų Komisijos pasiūlytą tarpvalstybinio bendradarbiavimo mechanizmą.“
EUROCITIES narė ir Budapešto (HU) mero pavaduotoja Kata Tüttő sakė: „Investicijos įgyvendinant ES sanglaudos politiką bus svarbesnės nei kada nors anksčiau. Bus labai svarbu finansuoti reformas ir projektus, kurie padėtų visiems Europos miestams ir regionams žengti žaliojo ir teisingo atsigavimo keliu. Kaip vietos vadovai atliekame svarbų vaidmenį užtikrindami, kad šios lėšos būtų nukreiptos ten, kur jų labiausiai reikia ir kur jos labiausiai naudingos žmonėms. Kai partnerystės principas bus įgyvendintas visuose ES regionuose, tapsime neįkainojamais ES partneriais. Investuojant į Europos miestų teritorijas bus remiamas ilgalaikis Europos atsparumas ir tai mums padės geriau atremti būsimas krizes.“
Europos regionų teisėkūros asamblėjų konferencijos (CALRE) darbo grupės dėl Europos teisės aktų ir viešųjų investicijų pirmininkas ir Valonijos parlamento (BE) pirmininkas Jean-Claude Marcourt sakė: „Miestai ir regionai turi užsibrėžti daug pasiekti ir stiprinti savo teritorijų sanglaudą, mažinti skirtumus ir nelygybę didindami ekonominius, socialinius ir aplinkos standartus pagal demokratines vertybes ir principus, kuriais grindžiama klestinti ir tvari Europos Sąjunga.“
Europos regionų asamblėjos (AER) pirmininkas ir Vestra Jotalando regiono (SE) pirmininko pavaduotojas Magnus Berntsson konferencijos užkulisiuose kalbėjo: „Naujoji sanglaudos politika gali iš esmės pakeisti kaimo bendruomenes visoje Europoje . Europos regionų asamblėja yra visiškai pasiryžusi dirbti su nacionalinėmis vyriausybėmis ir Europos Komisija, kad įgyvendintų tokią sanglaudos politiką, kuri labiau remtų kaimo regionus, užtikrinant, kad iki 2040 m. jie būtų geriau sujungti, taptų atsparesni, gyvybingesni ir klestintys.“
Sekretoriato kontaktinis adresas:
CohesionAlliance@cor.europa.eu