Jei norite automatinio toliau pateikiamo teksto vertimo, spauskite čia.
Klimato kaita – laikas veikti  

Pirmininko Karl-Heinz Lambertz pareiškimas prieš 2019 m. rugsėjo 23 d. Niujorke surengtą Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais

Kiekvieną savaitę į gatves išeina tūkstančiai žmonių, reikalaujančių pasaulio vadovų tesėti savo pažadus, kuriuos jie davė 2015 m. pasirašydami Jungtinių Tautų Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, ir šių žmonių ignoravimas ne tik vestų į ekologinę katastrofą, bet ir taptų ekonomine ir moraline klaida. Klimato skeptikai, kurie abejoja, kad žmogaus veiklos ir klimato kaitos ryšys egzistuoja, ne tik ignoruoja mokslą, bet ir rizikuoja prarasti ekonomines galimybes ir pagilinti atotrūkį tarp žmonių ir politikos. Visų lygmenų valdžia privalo imtis veiksmų, kitaip ateities kartoms teks skaičiuoti nuostolius.

Mokslas kalba vienareikšmiškai: klimato kaita vyksta. Mums jau dabar tenka gyventi vis neįprastesnėmis ir ekstremalesnėmis oro sąlygomis. Ašigaliai ir ledynai tirpsta, jūros lygis kyla, biologinės įvairovės nykimas muša naujus rekordus . Ekonominiai argumentai yra ne mažiau įtikinami: pasaulinis atšilimas kasmet kainuoja 12 milijardų eurų. Perėję prie ekonomikos, kuri nebebus priklausoma nuo iškastinio kuro, sukursime labai reikalingų darbo vietų, padidinsime ES konkurencingumą ir sumažinsime savo priklausomybę nuo energijos šaltinių.

Klimatui skirtoje aukšto lygio konferencijoje, kuri šiandien rengiama Niujorke, JT generalinis sekretorius Antonio Guterres paragins sparčiau imtis klimato politikos veiksmų ir įsipareigoti siekti didesnių tikslų klimato srityje. Pasaulis jau sudarė plačiausio užmojo tarptautinį klimato susitarimą istorijoje. Susitarėme dėl tikslų, daugelio procedūrų ir įgyvendinimo taisyklių. Tačiau jeigu gyvensime taip, kaip iki šiol, pasaulio temperatūra iki 2100 m. vis tiek pakils 3°C. Turime didinti savo užmojų, pažadus paversti rezultatais. Ir niekas tų pažadų neįgyvendins, jeigu pagalbon nebus pasitelktos vietos bendruomenės, miestai ir regionai.

Pusė pasaulio gyventojų gyvena miestuose, o 2050 m. ši dalis pasieks 70 proc. Miestai suvartoja net 80 proc. pagaminamos energijos ir išskiria beveik tiek pat pasaulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Vietos valdžia atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį, nes ji yra atsakinga už daugiau kaip 70 proc. klimato kaitos švelninimo priemonių ir iki 90 proc. prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų. Šią savaitę paskelbtoje JT ataskaitoje nurodyta, kad investavus į mažo anglies dioksido kiekio priemones miestuose iki 2050 m. būtų galima tikėtis 23,9 trilijono JAV dolerių grąžos.

Tačiau savivaldybės, miestai ir regionai vis dar oficialiai nepakviesti sėstis prie pasaulinių derybų dėl klimato stalo. Miestų ir regionų klimato įsipareigojimai ir laimėjimai klimato srityje dar oficialiai nepripažinti ir neįtvirtinti Paryžiaus klimato susitarime. Nors kai kas teigia, kad teturime vos 12 metų pakeisti savo judėjimo kryptį, nepaprastai svarbu įvertinti ir įtraukti miestų ir regionų pastangas. Šie vietos ir regionų lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai yra itin svarbūs norint pasinaudoti miestų ir regionų laimėjimais klimato srityje.

Europos regionų komitetas, ES vietos ir regionų vadovų asamblėja, labai gerai žino, kokį svarbų vaidmenį miestai ir regionai atlieka įgyvendinant klimato politikos veiksmus. Mūsų nariai turi tiesioginius įgaliojimus svarbiose iškastinio kuro atsisakymo proceso srityse ir kasdien siekia, kad miesto zonos taptų ekologiškesnės, bei taiko įvairiausius darnius sprendimus, pradedant transportu, baigiant energijos gamyba ir vartojimu, atliekų tvarkymu ir biologinės įvairovės apsauga. Tačiau vietos valdžios institucijoms vien pripažinimo ir paramos nepakanka.

Raginame vyriausybes ir valstybes pakartoti ir plėsti Merų paktą , kurį šiandien remia daugiau kaip 9 500 miestų, kurie savanoriškai įsipareigoja viršyti ES klimato ir energetikos tikslus. Struktūruota techninės ir finansinės paramos pakto sistema padeda vietos valdžios institucijoms vykdyti ekologinę pertvarką. Europos finansinė parama, teikiama per tokias priemones kaip prieš dešimtmetį Europos investicijų banko inicijuota Europos pagalba vietinei energetikai (ELENA) iki šiol pasiekė apie  6 milijardus eurų, kurie buvo skirti klimatui palankioms investicijoms vietos lygmeniu.

Pasirinkusi vadinamąjį Žaliąjį kursą Europos Sąjunga savo didžiausiu prioritetu skelbia energetikos pertvarką ir ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro sumažinimą. Europa privalo padidinti savo energetikos ir klimato tikslų užmojus ir išsaugoti ES regioninę politiką – sanglaudos politiką, kuri yra svarbi priemonė klimato veiksmams vykdyti. Kitas ilgalaikis ES biudžetas po 2020 m., dėl kurio šiuo metu deramasi, privalo atitikti klimato poreikius, o vyriausybės turi liautis subsidijavusios investicijas, paremtas iškastiniu kuru.

Klimato kaita yra viena didžiausių mums iškilusių grėsmių ir neišvengiama tiesa yra tai, kad tai – lenktynės su laiku. Aišku, kad jokia viena priemonė nesustabdys pasaulinio atšilimo – tam reikia visų valdymo lygmenų, įmonių, pilietinės visuomenės ir individų pastangų. Europos regionų komitetas dar iki Paryžiaus susitarimo ragino ES iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui – siekti tikslo, kuris neseniai buvo užsibrėžtas Europos lygmeniu, bet dar neįtvirtintas teisės aktais. Mes raginame viso pasaulio valstybes pateikti savo planus, kaip bus siekiama šio tikslo, taip pat parodyti, kaip jos įtrauks ir rems vietos ir regionų valdžios institucijas.

Kontaktiniai duomenys

Pasidalyti :