Jei norite automatinio toliau pateikiamo teksto vertimo, spauskite čia.
Klimato kaita. Vietos vadovai pritaria „Pasauliniam streikui už ateitį“ ir ragina siekti, kad 2050 m. Europa nebedidintų taršos anglies dioksidu  
Bukarešte miestai ir regionai pareiškė remią judėjimą „Jaunimas už klimatą“ ir paragino ES siekti platesnio užmojo klimato tikslų ir daugiau investuoti, kad pasaulinis atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 2° Celsijaus.

ES miestai ir regionai pritarė „Pasaulinio streiko už ateitį“ protestams, kuriuose kovo 15 d. visame pasaulyje turėtų dalyvauti šimtai tūkstančių jaunuolių, reikalausiančių skubiai imtis priemonių prieš pasaulinį atšilimą . Bukarešte vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime „(Re)New EUrope“ vietos ir regionų vadovai dar kartą paragino ES dėti daugiau pastangų, kad pasaulinis atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 2° Celsijaus ir kad būtų įsipareigota iki 2050 m. pasiekti, kad Europa nebedidintų taršos anglies dioksidu. Nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio tūkstančiai moksleivių daugiau kaip 30 pasaulio valstybių išėjo į gatves reikalaudami imtis papildomų priemonių prieš klimato kaitą. 2018 m. pasaulinis išmetamas CO 2 kiekis pasiekė aukščiausią iki šiol buvusią ribą.

Naujausia klimato kaitai skirta mokslinė ataskaita, kurią 2018 m. lapkričio mėn. paskelbė JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) , rodo, kad liko mažiau kaip 20 metų, per kuriuos dar galima išvengti klimato katastrofos, nes paskui pasaulinis atšilimas taps nebevaldomas. Mokslininkai perspėja, kad, jeigu dabartinės tendencijos tęsis, temperatūra pasaulyje iki 2100 m. pakils 3° Celsijaus ir bus negrįžtamai pakenkta mūsų biologinei įvairovei, o ekstremalios oro sąlygos taps neįveikiamu uždaviniu.

Prisimindamas neseniai 16-metės klimato aktyvistės iš Švedijos Gretos Thunberg Briuselyje pasakytą kalbą , Europos regionų komiteto pirmininkas Karl-Heinz Lambertz pažymėjo: „Jaunimas išeina į gatves ir kelia paprastą reikalavimą: pasaulio vadovai turi vykdyti savo Paryžiuje prisiimtus įsipareigojimus dėl klimato. Kovoje su klimato kaita pergalė bus pasiekta būtent vietos lygmeniu, o miestai ir regionai jau dabar daro daugiau nei jų valstybės. ES nustatė tikslus ir didina investicijas, tačiau to nepakanka: reikia nuveikti dar daugiau, kad regionai ir miestai galėtų persitvarkyti, kurti žalias darbo vietas, tausiai naudoti energiją ir dar labiau sumažinti išmetamą teršalų kiekį. Mokslininkai pasakė aiškiai, jaunimas atliko namų darbus, ir dabar atėjo laikas mums apsaugoti planetą ir jaunimo ateitį, todėl ir reikalaujame, kad iki 2050 m. Europa nebeišskirtų anglies dioksido.

Kalbėdamas aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame taip pat dalyvavo 150 jaunų vietos išrinktų politikų ir kuris yra didžiausias ES vietos ir regionų vadovų susitikimas po COP21 Paryžiuje, Europos regionų komiteto pirmasis pirmininko pavaduotojas Markku Markkula sakė: „ Pavieniui niekas klimato kaitos neįveiks: turime veikti ir prisidėti visi. Vienintelis kelias į sėkmę yra visiems valdžios lygmenims veikti kartu su pramone ir įmonėmis, išlaisvinant kokybiškas inovacijas. Mums reikia JT darnaus vystymosi tikslus integruoti į politiką, tačiau reikia ne vien žodžių, bet ir investicijų. ES ir viešieji fondai gali prisidėti prie bendro švarios energetikos pertvarkos finansavimo. Tačiau pirmiausia mums reikia vietos lygmeniu sukurti tinkamą aplinką, kuri leistų tvariai dirbančioms įmonėms klestėti ir jas skatintų .“

2018 m. pasaulinis išmetamas CO 2 kiekis pasiekė aukščiausią iki šiol buvusią ribą. Tai paskatino 16-metę moksleivę iš Švedijos Gretą Thunberg inicijuoti pasaulinį judėjimą „Jaunimas už klimatą“, kuris sutelkė moksleivius visame pasaulyje į kassavaitinius protestus, kuriuose reikalaujama aktyviau kovoti su klimato kaita.

Dalyvaudamas Bukarešto aukščiausiojo lygio susitikimo teminėje diskusijoje „Tvarią ateitį kuriantys ES regionai ir miestai“ RK narys Vasco Alves Cordeiro (PT / PES) , Periferinių jūrų regionų konferencijos pirmininkas ir Azorų (Portugalija) regioninės vyriausybės vadovas, pareiškė: „ Svarbu, kad visi mes, kiekvienu valdymo lygmeniu suprastume, kad mums iškylantys klimato iššūkiai nėra ateities klausimai. Tai yra dabar egzistuojantys iššūkiai, kurių poveikį jaučiame jau šiandien ir kuriuos įveiksime tik bendromis pastangomis ir derindami veiksmus. To mūsų prašo jaunimas: bendradarbiauti šiandien, kad būtų užtikrinta ateitis, priklausanti jaunosioms kartoms. Europos regionai rodo pavyzdį, tačiau būtina, kad ES ir jos tarptautiniai partneriai nesumažintų savo užmojo klimato srityje .“

Kalbėdamas Bukarešte Europos regionų asamblėjos ir R20 (Regionų kova su klimato kaita) pirmininkas, Vestra Jotalando regiono (Švedija) tarybos pirmininko pavaduotojas ir regioninis aplinkos ministras Magnus Berntsson pareiškė: Regionų ir vietos valdžios institucijos Europoje ir visame pasaulyje visiškai pritaria Paryžiaus susitarimui ir ragina imtis plataus užmojo klimato politikos veiksmų. Mes esame sprendimo dalis. Savo vietos bendruomenėse suprantame savo piliečių poreikius ir kartu su vietos įmonėmis ir mokslininkais siekiame kurti žalią augimą ir darbo vietas, kuriais būtų pakeista tai, ką praradome pertvarkos metu. Mums pavyks, jeigu dirbsime kartu ir keisimės gerąja patirtimi. To mūsų prašo ir jaunoji karta .“

Pastaba redaktoriams

Aukščiausiojo lygio susitikimo „Re(New) EUrope“ pabaigoje bus priimta vietos ir regionų vadovų deklaracija „Kurkime ES iš apačios, kartu su regionais ir miestais“ . Deklaracija oficialiai bus perduota Rumunijos Prezidentui Klausui Iohannisui . Joje bus išdėstyta miestų ir regionų pozicija ES institucijų ir valstybių bei vyriausybių vadovams, kurie gegužės 9 d. Sibiu mieste (Rumunija) aptars ES ateitį .

Bukarešto aukščiausiojo lygio susitikimas darnų vystymąsi įrašė į darbotvarkę kartu su tokiais klausimais kaip valdymas ir demokratija, sanglauda ir „Brexitʼo“ poveikis regionų ekonomikai – jam skirta diskusija turės parodyti, kaip miestai ir regionai vietos lygmeniu įgyvendina klimato politikos veiksmus. Čia sužinosite apie darnaus vystymosi iniciatyvas, kurias šiuo metu įgyvendina ES miestai ir regionai.

Regionai ir miestai kovoja su klimato kaita

Europos energetikos pertvarka ir ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas yra didžiausias ES miestų ir regionų prioritetas. Europos regionų komitetas – ES 350 išrinktų vietos ir regionų politikų asamblėja – šiuo metu rengia dvi oficialias ES nuomones, kuriomis būtų prisidedama prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo Europoje. Būsimoje, birželio 26–27 d. įvyksiančioje plenarinėje sesijoje ES vietos ir regionų valdžios institucijų atstovų asamblėja turėtų priimti nuomonę dėl neutralizuoto poveikio klimatui Europos strategijos , kurią Europos Komisija paskelbė 2018 m. lapkričio mėn.

Klimato kaitai skirti RK pranešimai spaudai:

2018 m. gruodžio 18 d. „COP 24: miestai ir regionai toliau sieks aukštesnių klimato politikos tikslų“

2018 m. gruodžio 13 d. „COP 24: miestai ir regionai prašo oficialaus vaidmens Paryžiaus susitarime“

2018 m. lapkričio 18 d. „Klimato kaita: galite mumis pasikliauti“ (RK pirmininko Karlo-Heinzo Lambertzo ir pirmojo pirmininko pavaduotojo Markku Markkula įžanginis žodis)

2018 m. lapkričio 15 d. „COP 24: ar esate pasirengę?“

2018 m. rugsėjo 19 d. „Vietos valdžios institucijų užmojai klimato srityje pasiekė kitą lygį“

2018 m. liepos 6 d. „Klimato kaita. Paryžiaus susitarimui įgyvendinti reikia platesnio užmojo ir naujo valdymo“

Photos of "(Re)New Europe - 8th European Summit of Regions and Cities" are available here

Kontaktinis asmuo

Asmuo ryšiams David Crous | david.crous@cor.europa.eu | +32 (0) 470 88 10 37

Share: