Jei norite automatinio toliau pateikiamo teksto vertimo, spauskite čia.
Prisitaikymas prie klimato kaitos: ‎ mums reikia vietos lygmens sprendimų, kaip prisitaikyti prie pasaulinio klimato atšilimo  

Europos regionų komitetas (RK) palankiai vertina 2021 m. vasario 24 d. Europos Komisijos priimtą naują ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją . Tačiau RK apgailestauja, kad nors tai leidžia pereiti nuo planavimo prie veiksmų, vis dar nenustatyti konkretūs prisitaikymo prie klimato kaitos rodikliai. Naujoje strategijoje išdėstyta, kaip Europos Sąjunga (ES) gali prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio. 1980–2016 m. laikotarpiu dėl ekstremalių oro sąlygų Europoje buvo patirta daugiau kaip 436 mlrd. EUR bendrų ekonominių nuostolių. COVID-19 pandemija tik dar labiau padidino poreikį kurti sveikesnę ir saugesnę aplinką visiems. 2020 m. gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje RK paragino parengti naują ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją.

„Miškų gaisrai, pragaištingi potvyniai, gyvybes nusinešančios sausros: tiek daug žmonių jau nukentėjo nuo klimato kaitos sukeltų nelaimių, o jos tampa vis dažnesnės ir intensyvesnės, – kalbėjo Sevilijos meras, RK ENVE komisijos ir darbo grupės „Žaliasis kursas vietos lygmeniu“ pirmininkas Juan Espadas (ES / PES). – Klimato krizė turi kraštutinių padarinių, todėl turime veikti dabar, nes tai jau yra mūsų nūdienos realybė. Tai pasaulinė ekstremalioji padėtis, dėl kurios mums reikia vietos lygmens sprendimų. Nauja prisitaikymo prie klimato kaitos strategija gali padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms pasirengti tokioms ekstremalioms sąlygoms ir prie jų prisitaikyti, taip pat sustiprinti mūsų atsparumą klimato kaitai. Palankiai vertiname Europos Komisijos vykdomojo pirmininko pavaduotojo Franso Timmermanso pasiūlymą ir dėkojame už tai, kad jis pripažino vietos lygmens klimato politikos veiksmų svarbą.“

Žodį taip pat tarė Espo miesto tarybos pirmininkas ir Helsinkio regiono pirmininkas Markku Markkula (FI / EPP): „Mums malonu matyti, kad Europos Komisija priėmė ryžtingesnę ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, atsižvelgdama į mūsų raginimą skatinti aktyvų subsidiarumą ir proporcingumą ir pripažindama esminį miestų ir regionų vaidmenį šiame procese. Dabar turime judėti pirmyn ir gerokai padidinti vietos prisitaikymo prie klimato kaitos projektų finansavimo priemones, visoje Europoje aktyviau atkartoti geriausios praktikos pavyzdžius ir išnaudoti duomenimis grindžiamo politikos formavimo teikiamas naujovių diegimo galimybes.“ Buvęs RK pirmininkas Markku Markkula yra 2020 m. gruodžio mėn. priimtos nuomonės dėl prisitaikymo prie klimato kaitos pranešėjas.

RK remia Europos Komisijos tikslą skatinti tvarią ir atsparią miestų ir kaimo vietovių plėtrą ir nukreipti finansinius išteklius į vietos lygmenį, be kita ko, remiant žemės ūkį – labiausiai klimato kaitos veikiamą sektorių.

ES miestų ir regionų asamblėja džiaugiasi, kad galės bendradarbiauti su Europos Komisija dėl naujos politinės paramos priemonės, pagal kurią vietos ir regionų valdžios institucijoms bus teikiama tiesioginė techninė pagalba rengiant ir įgyvendinant prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas ir veiksmų planus, glaudžiai bendradarbiaujant su Merų paktu .

Taip pat bus sustiprintas vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas rengiant prisitaikymo prie klimato kaitos darbotvarkę, įgyvendinant pagrindines ES programas, pavyzdžiui, Miestų darbotvarkę  – 2016 m. gegužės mėn. pradėtą ES iniciatyvą, grindžiamą daugiapakopiu valstybių narių, miestų ir Europos Komisijos darbo metodu, siekiant skatinti augimą, gerinti gyvenimo sąlygas ir diegti inovacijas Europos miestuose.

Komitetas pritaria pasiūlymui persvarstyti geresnio reglamentavimo gaires ir pripažinti, kad vietos lygmens prisitaikymas prie klimato kaitos yra kompleksinis prioritetas. Be to, RK palankiai vertina tai, kad naujoje strategijoje pabrėžiamas prisitaikymo prie klimato kaitos politikos integravimas į kitas politikos sritis, ir pabrėžia, kad vietos lygmens klimato politikos veiksmų įgyvendinimas – vienas iš trijų naujosios strategijos prioritetų – yra labai svarbus, kad būtų lengviau pereiti nuo planavimo prie veiksmų.

RK remia pasiūlymą dėl Klimato kaitos ir sveikatos observatorijos ir siūlo pradėti atvirą dialogą, kad būtų sukurtas pagrindas įtraukti sveikatos aspektą į Europos žaliąjį kursą  – ES ekonomikos augimo strategiją, kad iki 2050 m. būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumas.

RK remia tolesnę stebėseną ir duomenų rinkimą, nes tai yra svarbi priemonė vietos ir regionų prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmams įgyvendinti. Turi būti tobulinama ir plečiama Europos žinių apie prisitaikymą prie klimato kaitos platforma Climate-ADAPT . Reikia dar aktyviau naudotis „Copernicus“ klimato kaitos paslaugos teikiamais duomenimis.

Numatoma, kad Taryba susitars dėl išvadų dėl naujos ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos 2021 m. birželio mėn.

Daugiau informacijos

Kaip paskelbė Europos Komisija ir 2020 m. spalio mėn. plenarinėje sesijoje Europos regionų komitetas, tiesioginis ES ir vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimas bus sustiprintas įsteigiant Merų pakto teritorinę kolegiją, kuriai priklausys 27 Europos regionų komiteto nariai (jų vardai ir pavardės bus paskelbti netrukus). ES miestų ir regionų asamblėja dabar dalyvauja Merų pakto politinėje valdyboje , atstovaujama Varšuvos mero ir buvusio Europos Parlamento nario Rafało Kazimierzo Trzaskowskio (PL / EPP).

RK neseniai įsteigė darbo grupę „Žaliasis kursas vietos lygmeniu“ , taip siekdamas užtikrinti, kad įgyvendinant ES tvaraus augimo strategiją ir ekonomikos gaivinimo planus po COVID-19 būtų tiesiogiai finansuojami miestai ir regionai, kad jie galėtų įgyvendinti Europos žaliąjį kursą vietos lygmeniu.

Įgyvendindamas kampaniją „Atsparių bendruomenių kūrimas“, RK internetinėje erdvėje paskelbė RK narių pateiktų 200 geriausios praktikos pavyzdžių rinkinį , kuriame parodoma, kaip miestai ir regionai jau įgyvendina Europos žaliąjį kursą vykdydami konkrečius prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo projektus.

2018 m. įvertinus 2013 m. strategiją ir 2020 m. gegužės–rugpjūčio mėn. surengus atviras viešas konsultacijas , komunikate dėl Europos žaliojo kurso buvo paskelbta apie naują ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją .

Klimato kaita daro įvairiarūšį poveikį Europos ekosistemoms, ekonomikos sektoriams, žmonių sveikatai ir gerovei.  Europos Komisijos duomenimis , 1980–2016 m. dėl oro sąlygų ir kitų su klimato kaita susijusių ekstremalių situacijų Europoje iš viso patirta daugiau kaip 436 mlrd. EUR ekonominių nuostolių.

Žemės ūkis yra labiausiai klimato kaitos pažeidžiamas sektorius. Vien 2018 m. žala žemės ūkiui Prancūzijoje siekė apie 2 mlrd. EUR, Nyderlanduose – 1,4 mlrd. EUR, o Vokietijoje – 770 mln. EUR. Jei pasaulio klimatas atšiltų 3°C, sausras patirtume dvigubai dažniau ir absoliutūs metiniai sausrų nuostoliai Europoje padidėtų iki 40 mlrd. EUR, o tai labiausiai paveiktų Viduržemio jūros ir Atlanto regionus (ES MOKSLO CENTRAS) .

Kontaktinis asmuo

David Crous

david.crous@cor.europa.eu

+32 (0)470 88 10 37

Share: