Jei norite automatinio toliau pateikiamo teksto vertimo, spauskite čia.
Miestai ir regionai ragina priimti naują ES vandenynų teisės aktą siekiant apsaugoti jūrų aplinką, sumažinti taršą ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą  

RK atkreipia dėmesį į tai, kad didelė dalis ES aplinkosaugos teisės aktų, įskaitant ES jūrų strategijos pagrindų direktyvą ir Gamtos direktyvas, nėra pakankamai įgyvendinta.

Europos regionų komitetas (RK) pateikė keletą pasiūlymų dėl jūrų aplinkos apsaugos ir vandenynų ekosistemų atkūrimo. RK ragina priimti naują ES vandenynų teisės aktą, kuriame būtų apibrėžta ilgalaikė vizija ir nustatyti išmatuojami tikslai ir su jais susiję terminai jūrų ekosistemų apsaugai ir atkūrimui užtikrinti. Vietos ir regionų vadovai siūlo įsteigti Vandenynų fondą, kuris padėtų mažinti jūrų transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, ir ragina Energijos mokesčių direktyvoje panaikinti išimtį, taikomą žvejyboje naudojamam kurui. RK taip pat ragina Komisiją pasiūlyti naujų ir novatoriškų taisyklių dėl perdirbto azoto ir fosforo kvotų įpareigojimų ES rinkoje taip siekiant sumažinti maisto medžiagų nuotėkį į ES jūras, sustabdyti dumblių žydėjimą ir vadinamųjų negyvųjų zonų išplitimą.

Vandenynuose aplinka teršiama negrįžtamai. Tarptautinis krovinių gabenimas jūra, pernelyg intensyvus laivų eismas, miestų statyba, pramoninė gamyba, ūkininkavimas ir energijos gamyba daro poveikį vandens kokybei, jūroms ir jūrų biologinei įvairovei. Pasaulio vandenynai ne tik užtvindomi plastiku, cheminėmis medžiagomis ir nutekančiomis žemės ūkio trąšomis, bet ir plečiantis miestams ir augant turizmui didėja spaudimas pakrantėms, o tai daro didelį poveikį jūrų ekosistemoms ir biologinei įvairovei.

Atsižvelgdamas į tai RK priėmė nuomonę , kurią parengė pranešėja Emma Nohrén (SE / Žalieji). Švedijos Lisešilio savivaldybės mero pavaduotoja pažymėjo: „Vandenynai ir klimatas yra dvi medalio pusės. Vandenynai turi būti sveiki, kad būtų galima reguliuoti klimatą. Todėl Klimato teisės aktą reikia papildyti Vandenynų teisės aktu, kuriame būtų nustatyti jūrų aplinkos gerinimo tikslai ir terminai. Vandenynų tarša yra pasaulinė problema, tačiau pagrindinė našta tenka vietos ir regionų bendruomenėms. Turime imtis veiksmų, kad atskleistume vietos ir subnacionalinės valdžios institucijų neišnaudotą potencialą apsaugoti ES jūrų aplinką, kartu užtikrinant užimtumą ir skatinant ekonomiką. Nebegalime delsti. Turime siekti, kad ES pirmautų žaliosios pertvarkos srityje, kaip numatyta Europos žaliajame kurse.“

RK atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis, Audito Rūmų ataskaita, didelė dalis ES aplinkos teisės aktų, pavyzdžiui, ES jūrų strategijos pagrindų direktyva ir Gamtos direktyvos , nebuvo pakankamai įgyvendinta. Pasibaigus pirmajam Jūrų strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimo ciklui RK pabrėžia, kad nenustačius ribinių verčių ir aiškių, plataus užmojo ir išmatuojamų tikslų, pažangos pasiekti nepavyks, todėl primygtinai ragina nedelsiant nustatyti tokius tikslus.

RK ragina Komisiją nustatyti valstybėms narėms taisykles, kaip vietos ir regionų valdžios institucijas įtraukti į konsultavimosi procedūrą ir į priemonių nustatymo, rengimo ir planavimo procesą, aiškiai apibrėžiant pareigas ir skatinant aktyvesnį vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą siekiant sėkmingai įgyvendinti ES jūrų strategijos pagrindų direktyvą.

RK taip pat prašo Europos Komisijos įsteigti 2030 m. Europos jūrų biologinės įvairovės darbo grupę , kurią sudarytų aplinkosaugos projektų vadovai, pasirengę padėti subnacionalinėms valdžios institucijoms ir jas konsultuoti projektų planavimo ir galimybių gauti ES finansavimą srityse, siekiant sustabdyti jūrų taršą ir atkurti vandenynų ekosistemas.

Atsižvelgdami į neseniai priimtą ES klimato teisės aktą, miestai ir regionai primygtinai ragina priimti naują ES vandenynų teisės aktą , kuriame būtų apibrėžta ilgalaikė vizija jūrų ekosistemų apsaugai ir atkūrimui užtikrinti, ir remia Europos Parlamento pasiūlymą įsteigti Vandenynų fondą siekiant sumažinti jūrų transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro ir 20 proc. įplaukų naudoti jūrų ekosistemų apsaugai, atkūrimui ir geresniam valdymui.

Siekiant sustabdyti didėjančią ES jūrų eutrofikaciją, RK ragina Europos Komisiją paruošti dirvą ir pasiūlyti ES rinkoje parduodamose trąšose esančių perdirbtų maisto medžiagų kvotų įpareigojimus, kaip vieną iš žiedinės ekonomikos aspektų. RK pabrėžia, kad fosforas ir azotas yra gyvybiškai svarbūs maisto gamybai, o fosforas įtrauktas į ES svarbiausiųjų žaliavų sąrašą.

ES vietos ir regionų atstovų asamblėja remia Europos žaliojo kurso ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos tikslus ir siekius išsaugoti biologinę įvairovę. Tačiau RK primygtinai ragina Europos Komisiją į savo veiksmų planą dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos, kuris turi būti paskelbtas 2021 m., įtraukti aiškius, išmatuojamus tikslus ir su jais susijusius terminus.

RK yra sunerimęs dėl menkos dabartinių ES saugomų jūrų teritorijų apsaugos ir nepakankamos stebėsenos bei kontrolės. Europos aplinkos agentūros duomenimis, visapusiška apsauga užtikrinama mažiau nei 1 proc. ES saugomų jūrų teritorijų. RK tvirtai remia Europos Komisijos pasiūlymą sukurti saugomų jūrų teritorijų tinklą, kuris apimtų 30 proc. ES jūrų ir kuriame būtų taikomi žvejybos būdų ir ekonominės veiklos apribojimai. Vietos ir regionų vadovai pabrėžia, kad aukšto lygio apsauga turi būti užtikrinta 10 proc. ES jūrų, įskaitant uždraustos veiklos zonas.

RK siūlo įsteigti ES vandenynų akademiją , kurią sudarytų visų valstybių narių jaunieji universitetų mokslininkai, kad būtų galima skatinti ir skleisti geriausios praktikos pavyzdžius ir žinias apie sveikų vandenynų svarbą.

Kovojant su tarša plastiku, RK nariai ragina visas valstybes nares sukurti plastikinių gėrimų pakuočių užstato grąžinimo sistemas ir prašo Europos Komisijos užtikrinti, kad jos būtų suderinamos. Tai būtų itin svarbus žingsnis kuriant bendrą pakuočių rinką. RK taip pat ragina Europos Komisiją uždrausti bet kokį naują sporto aikštelių užpildymą gumos granulėmis, nustatant šešerių metų pereinamąjį laikotarpį, ir į reguliavimo priemones, kuriomis siekiama sumažinti sąmoningai pridedamų mikroplastikų naudojimą ir dėl kurių šiuo metu vyksta derybos ES, įtraukti nanoplastikus, biologiškai skaidžius ir tirpius polimerus.

RK pažymi, kad aplinkos požiūriu diferencijuoti uosto mokesčiai gali būti veiksmingas būdas pakrančių regionams gerinti aplinką ir mažinti į orą ir vandenį išmetamų teršalų kiekį, taip pat atliekų kiekį ir triukšmą, ir ragina uždrausti išleisti skruberių nuotekas ES viduje.

RK pakartoja, kad principas „teršėjas moka“ turėtų būti pagrindinis priimant ES teisės aktus dėl jūrų aplinkos, ir palankiai vertina tai, kad Komisija leidžia viešai naudotis interneto portalu Europos vandens informacinė sistema .

Nuomonės projektas buvo pristatytas 2021 m. gegužės 5–7 d. vykusioje RK plenarinėje sesijoje

Bendroji informacija

Čia pateikiamas interviu su Emma Nohrén  (SE / Žalieji), kuriame ji atsako į penkis klausimus dėl vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmens jūrų aplinkos apsaugos srityje.

2008 m. birželio 17 d. priimtos Jūrų strategijos pagrindų direktyvos tikslas – užtikrinti veiksmingą jūrų aplinkos apsaugą visoje Europoje. Siekdama padėti valstybėms narėms įgyvendinti Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, Europos Komisija parengė išsamių kriterijų ir metodinių standartų rinkinį. 2017 m. jie buvo persvarstyti ir priimtas naujas Komisijos sprendimas dėl geros aplinkos būklės . Viena iš pagrindinių 2019 m. pabaigoje patvirtinto Europos žaliojo kurso politikos sričių yra biologinė įvairovė. 2020 m. gegužės mėn. Europos Komisija priėmė 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją , kuria siekiama sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir grąžinti gamtą į mūsų gyvenimą. 

Nuomonė Vietos ir regionų valdžios institucijos ir jūrų aplinkos apsauga tenka RK darbo grupės Žaliasis kursas vietos lygmeniu kompetencijai. 2020 m. birželio mėn. veiklą pradėjusios darbo grupės „Žaliasis kursas vietos lygmeniu“, kurią sudaro 13 vietos ir regionų išrinktų atstovų , tikslas – užtikrinti, kad ES miestai ir regionai tiesiogiai dalyvautų nustatant, įgyvendinant ir vertinant daugelį pagal Europos žaliąjį kursą ir ES tvaraus augimo strategiją įgyvendinamų iniciatyvų, kad iki 2050 m. būtų užtikrintas poveikio klimatui neutralumas.

Kasmet į vandenynus patenka apie 4,8–12,7 mln. tonų plastiko. Plastikas sudaro 75 proc. pasaulio jūrų šiukšlių. Europos Parlamento informacinis pranešimas  Reduce marine litter (Mažinti į jūrą išmetamų šiukšlių kiekį), 2019 m.

Kontaktinis asmuo

David Crous

Tel. +32 (0) 470 88 10 37

david.crous@cor.europa.eu