Europos regionų komitetas ragina užtikrinti reguliavimo tikrumą ir finansines paskatas, kad būtų paspartintas Europos perėjimas prie švarios energijos, įskaitant 4,8 mlrd. EUR pereinamojo laikotarpio asignavimus pagal sanglaudos politiką žaliosios anglies regionams Bukarešte vyko 24-asis Europos regionų komiteto Aplinkos, klimato kaitos ir energetikos komisijos posėdis. Pagrindiniai trys darbotvarkės klausimai buvo priemonės Paryžiaus klimato susitarimo įgyvendinimo pažangai užtikrinti, miestų ir regionų vaidmuo įgyvendinant ES švarios energijos dokumentų rinkinį ir darnaus vystymosi tikslai. Bendradarbiaudamas su Europos Komisija, ES pirmininkaujančia Rumunija ir Rumunijos savivaldybių asociacija, RK taip pat dalyvauja 2019 m. birželio 12–14 d. vykstančioje 12-ojoje SET plano konferencijoje „Energetikos pertvarka vietos lygmeniu“ .
Nariai priėmė nuomonės projektą „Švarios energijos dokumentų rinkinio įgyvendinimas. Integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai – vietos ir teritorinio valdymo lygmens priemonė klimato, aktyviosios ir pasyviosios energijos srityje“ . Pranešėjas József Ribányi (HU/EPP) , Tolnos apygardos tarybos pirmininko pavaduotojas, pasakė: „ Valstybės narės turi kritiškai vertinti vietoje vykstančius daugiapakopius dialogus klimato ir energetikos klausimais siekiant užtikrinti, kad į juos būtų aktyviai įtrauktos vietos ir regionų valdžios institucijos, kaip nustatyta Energetikos sąjungos valdymo reglamente. Dalyvaudami šiuose dialoguose ne tik miestai ir regionai, bet ir pilietinė visuomenė, įmonės ir atitinkami suinteresuotieji subjektai gali padėti rengti ir įgyvendinti energetikos ir klimato politikos strategijas ir veiksmų planus. Neturime pamiršti, kad miestai ir regionai valdo didelius pastatų ūkius ir viešojo transporto tinklus, jiems priklauso tiesioginė kompetencija miestų planavimo ir žemėtvarkos srityse ir jie veikia kaip decentralizuotos energijos gamybos reguliavimo institucijos. Mūsų, kaip ES miestams ir regionams atstovaujančios asamblėjos, tikslas – prisidėti prie nacionalinių energetikos ir klimato politikos veiksmų planų ir, visų pirma, prie daugiapakopių dialogų klimato ir energetikos klausimais .“
Nariai priėmė nuomonės projektą „Darni Europa – iki 2030 m. Tolesnė veikla, susijusi su JT darnaus vystymosi tikslais, ekologine pertvarka ir Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos“ . Pranešėja Sirpa Hertell (FI/EPP) , Espo miesto tarybos narė, paragino parengti visa apimančią ES DVT strategiją, kuria būtų vadovaujamasi įgyvendinant visą ES politiką ir veiksmus. Ji pažymėjo: „ Turime laikytis sisteminio požiūrio, kad būtų išvengta fragmentiškų ir prieštaringų politikos krypčių. Miestai ir regionai turi būti įgalinami, nes jie atsako už 65 proc. darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą Europoje. Darnaus vystymosi tikslų pritaikymas prie vietos sąlygų klimato, energetikos ir aplinkos politikos srityse yra itin svarbus siekiant 2030 m. darbotvarkės tikslų. RK ragina nustatyti kompleksinius, įtraukius vietos tikslus ir uždavinius, įgyvendinimo veiksmus ir rodiklius, kad, laikantis daugiapakopio valdymo principo, būtų galima įvertinti DVT įgyvendinimo pažangą ir ją stebėti. “
Nariai priėmė nuomonės projektą „Paryžiaus susitarimo įgyvendinimas vykdant novatorišką ir tvarią energetikos pertvarką regionų ir vietos lygmeniu“ . Pranešėjas Witold Stępień (PL/EPP) , Lodzės vaivadijos tarybos narys, pasakė: „ Siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų būtinas platesnis užmojis ir spartus perėjimas prie tvarios ir inovatyvios energetikos sistemos. Europos miestų ir regionų bei piliečių dalyvavimas yra nepaprastai svarbus, atsižvelgiant į jų atsakomybę energijos gamybos, paskirstymo ir vartojimo srityse. Nacionalinės vyriausybės vietos ir regionų valdžios institucijas turėtų laikyti pagrindinėmis partnerėmis ir joms sudaryti geresnes galimybes gauti finansavimą, naudotis naujomis technologijomis ir gebėjimų stiprinimo programomis, kad užtikrintų teisingą energetikos pertvarką anglių pramonės regionuose, taip pat daug anglies dioksido išskiriančiuose regionuose ir salose visoje Europoje.“
Europos regionų komitetas ragina skirti 4,8 mlrd. EUR pereinamojo laikotarpio asignavimų pagal 2021–2027 m. sanglaudos politiką siekiant palengvinti tvarų perėjimą anglies pramonės regionuose. Jis taip pat pritaria tam, kad būtų padidinta leistinos valstybės pagalbos dalis projektams, susijusiems su energetikos pertvarka šiuose regionuose, taip pat kad pagal specialias ES programas nuo 60 iki 70 proc. būtų padidintas finansavimas pelno siekiančioms organizacijoms. ES miestų ir regionų asamblėja pakartoja savo raginimą bent 30 proc. būsimo ES biudžeto skirti klimato politikos integravimui į kitų sričių politiką.
Vietos vadovai ragina Europos Komisiją ir valstybes nares užsibrėžti tikslą iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti iki nuo 40 iki 50 proc., o energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos tikslus iki 2030 m. padidinti iki 40 proc. (šiuo metu susitarta dėl atitinkamai 32,5 proc. ir 32 proc. tikslų), nes tai yra labai svarbus žingsnis siekiant iki 2050 m. klimato požiūriu neutralios Europos.
Nariai pasikeitė nuomonėmis dėl „Merų pakto po 2020 m.“ , kurį parengė pranešėja Benedetta Brighenti (IT/PES) , Kastelnuovo Rangone komunos tarybos narė (Modena). Diskusijų metu buvo pabrėžta, kad vietos vadovai nori skirti daugiau paramos beveik 10 000 miestų ir regionų, kurie savanoriškai įgyvendina pagal Merų paktą parengtus tvarios energijos ir klimato politikos veiksmų planus, ir skubiai visapusiškai išnaudoti pagal Paryžiaus susitarimą nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų ir vietos bei regionų lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų papildomumą.
Pastaba redaktoriams
Spustelėkite čia , jeigu norite parsisiųsti ENVE komisijos posėdžio nuotraukas.
Spustelėkite čia , jeigu norite parsisiųsti SET plano konferencijos nuotraukas.
Visus ENVE komisijos posėdžio dokumentus galite parsisiųsti spustelėję čia .
Nacionalinių energetikos ir klimato politikos veiksmų planų standartai. Jie skirti įtraukti valstybių narių energetikos ir klimato politikos strategijas ir veiksmus 2021–2030 m. laikotarpiu siekiant prisidėti prie ES 2030 m. tikslų įgyvendinimo. Valstybės narės savo nacionalinių energetikos ir klimato politikos veiksmų planų projektus turėjo pateikti iki 2018 m. pabaigos. Dabar jos turi iki šių metų gruodžio 31 d. parengti ir pateikti galutines jų versijas. 2018 m. lapkričio mėn. priimtoje teisėkūros rezoliucijoje dėl energetikos sąjungos valdymo valstybės narės raginamos rengti daugiapakopius dialogus klimato ir energetikos klausimais, kuriuose dalyvautų vietos ir regionų valdžios institucijos.
Europos Parlamento teisėkūros rezoliuciją dėl energetikos sąjungos valdymo rasite čia .
RK indėlis į 2019 m. sausio mėn. Europos Komisijos paskelbtą diskusijoms skirtą dokumentą „Darni Europa – iki 2030 m.“ – antroji nuomonė „Darnaus vystymosi tikslai (DVT) – pagrindas ES ilgalaikei strategijai dėl darnios Europos iki 2030 m.“ . Pranešėjas Arnoldas Abramavičius (LT/EPP) , Zarasų rajono savivaldybės tarybos narys ir Lietuvos delegacijos RK vadovas. Nuomonė bus priimta 2019 m. birželio 26–27 d. vyksiančioje plenarinėje sesijoje.
Remiantis ES Jungtinio tyrimų centro duomenimis, antracito ir rusvųjų anglių kasyba vyksta 41 regione 12 valstybių narių. Anglies pramonės sektoriuje ES tiesiogiai dirba apie 240 000 žmonių: daugiausiai jų dirba anglių gavyboje Lenkijoje (virš 99 000), Vokietijoje (25 000), Čekijos Respublikoje (18 000), Rumunijoje (15 000) ir Bulgarijoje (12 000).
4,8 mlrd. EUR pereinamojo laikotarpio asignavimai pagal sanglaudos politiką žaliosios anglies regionams yra vienas pagrindinių pasiūlymų, įtrauktų ir į Ekonominės politikos komisijos (ECON) nuomonę „Socialiniai ir ekonominiai Europos anglių pramonės regionų struktūros pokyčiai“ , pranešėjas Mark Speich (DE/EPP) , už federalinius, Europos ir tarptautinius reikalus atsakingas valstybės sekretorius (Šiaurės Reinas-Vestfalija).
Asmuo ryšiams David Crous | david.crous@cor.europa.eu | +32 (0) 470 88 10 37