Naujausia Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaita šokiruoja: turime dėti kur kas daugiau pastangų, jei norime išvengti katastrofiškų klimato kaitos padarinių. Jei nepakeisime dabartinės tendencijos, iki 2100 metų pasaulio temperatūra pakils 3°C; tai pakenks mūsų biologinei įvairovei ir lems ekstremalias oro sąlygas, nuo kurių nukentės milijonai žmonių visame pasaulyje. Iš tikrųjų esame gerokai nutolę nuo Paryžiaus susitarime nustatyto tikslo užtikrinti, kad temperatūra nepakiltų daugiau nei 2°C.
Katovicuose rengiama COP 24 turi paskatinti mus dėti daugiau pastangų, visų pirma, sudarytu tvirtu taisyklių sąvadu ir kovos su klimato kaita finansavimu sutvirtindama mūsų įsipareigojimus ir, antra, sustiprindama mūsų partnerystes, kad sukurtume įtraukesnį pasaulinį valdymą, apimantį visus valdžios lygmenis, pilietinę visuomenę ir įmones.
Šiuo metu, kai nacionaliniai interesai tampa svarbesni už tarptautinius įsipareigojimus, mūsų užmojai turi būti platesni. ES yra įsipareigojusi iki 2050 m. 80 proc. 1990 m. buvusio lygio sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir neseniai pasiūlė ilgalaikę strategiją iki 2050 m. tapti neutralia anglies junginių aspektu. Mūsų Komitetas, 350 ES vietos ir regionų valdžios institucijų atstovų asamblėja, to siekti ragina jau nuo 2015 m. IPCC ataskaitoje taip pat nurodoma, jog būtina pasiekti šį tikslą, kad temperatūra nepakiltų daugiau nei 1.5°C.
Ekonomikos žalinimas, mūsų oro valymas, būsto energinio efektyvumo gerinimas ir tvaraus sveiko maisto tiekimo užtikrinimas mūsų vietos ir regionų vadovams svarbus ne tik aplinkosauginiu, bet ir ekonominiu požiūriu. Remiantis pastarojo meto Naujosios klimato ekonomikos ataskaita, jei bus ryžtingai kovojama su klimato kaita, iki 2030 m. ekonominė nauda pasauliniu mastu gali sieki ne mažiau kaip 26 trilijonus JAV dolerių.
Miestai ir regionai jau seniai deda didžiules pastangas šioje srityje: šiais metais minime 10-ąsias ES merų pakto sukūrimo metines. Tai iniciatyva, pagal kurią vietos ir regionų valdžios institucijos susitarė savanoriškai viršyti ES klimato ir energetikos tikslus. Šiandien prie šio principu „iš apačios į viršų“ grindžiamo judėjimo, kuris išplito visame pasaulyje, yra prisijungę daugiau kaip 7 500 didesnių ir mažesnių miestų. Subnacionaliniu lygmeniu inovacijos ir platūs užmojai išlieka pasaulinės kovos su klimato kaita darbotvarkės įgyvendinimo varomoji jėga.
Nepaisant Paryžiuje pripažinto vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmens, nepakankamai pasistūmėjome į priekį kurdami iš tikrųjų įtraukią pasaulinę klimato valdymo sistemą. Praėjusiais metais konferencijai pirmininkavęs Fidžis vietos ir regionų valdžios institucijoms, pilietinei visuomenei ir įmonėms suteikė galimybę būti išgirstoms JT kovos su klimato kaita procese. Šį Talanoa dialogą reikia ne tik tęsti, bet ir stiprinti, nes jis parodė, kad didinant įtraukumą galime didinti savo užmojus. Šis procesas yra būtinas, kad COP 24 lydėtų sėkmė.
Mums reikia sąžiningo, realistiško ir skaidraus klimato srities taisyklių sąvado, pagal kurį būtų stebimas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, teikiama informacija apie dedamas pastangas kovos su klimato kaita srityje ir pramonės šalys įpareigojamos tam tikrą išteklių kiekį skirti neturtingesnėms šalims , kad jos galėtų sumažinti išmetamą teršalų kiekį ir prisitaikyti prie pasaulyje pakilusios temperatūros. Tai yra būtina ir turime skatinti visus pasaulio regionus ir miestus padėti siekti darnaus vystymosi tikslų aktyviai dalyvaujant Jungtinių Tautų DVT Cities Leadership platformos veikloje ir kitose panašiose iniciatyvose.
Todėl atėjo laikas regionų ir vietos lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus papildytų nacionaliniu lygmeniu nustatytais įpareigojančiais veiksmais, siekiant parodyti, kad mums visiems tenka atsakomybė už kovos su klimato kaita veiksmų įgyvendinimą ir motyvacijos vietos ir regionų lygmeniu palaikymą. Tai mums padės įveikti atotrūkį tarp susitarimo šalių dabartinių įsipareigojimų ir visuotiniam atšilimui sustabdyti būtino išmetamo CO2 sumažinimo lygio.
Be to, vertinant atskirus įnašus galima padėti atsiliekantiems regionams ir miestams. Pramoninės šalys turi laikytis savo finansinių įsipareigojimų ir remti besivystančias bei labiau pažeidžiamas šalis ir regionus.
Daugelis Europos regionų nuo seno yra priklausomi nuo anglies pramonės ir jiems reikia paramos pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Europos Komisijos vertinimu, anglių kasybos pramonė yra sukūrusi 185 000 tiesioginių darbo vietų 12-oje ES valstybių narių, tačiau ji kartu tvirtina, kad iki kito dešimtmečio pabaigos tokiose srityse kaip atsinaujinančioji energija gali būti sukurta 900 000 darbo vietų.
Pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos būtinas kruopštus planavimas, techninė parama ir regioninės investicijos, siekiant apsaugoti regionų ekonomiką. Europoje turime stiprinti bendrą ES aplinkosaugos politikos, kuri priklauso vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijai, kūrimą. ES regionines investicijas, vadinamąją sanglaudos politiką, reikia stiprinti, o ne riboti, kad regionai ir miestai galėtų švelninti klimato kaitos poveikį, prie jo pritaikyti savo ekonomiką ir didinti jos atsparumą klimato kaitai.
Šių metų derybos Katovicuose yra labai svarbios nustatant tvirto taisyklių sąvado, padėsiančio išvengti, kad temperatūra pakiltų daugiau kaip 1,5°C, pagrindą. Tai reiškia, kad turime pertvarkyti mūsų pasaulinį klimato valdymą, kad vietos ir regionų valdžios institucijos būtų oficialiai pakviestos prie derybų stalo, siekiant išvengti atotrūkio tarp klimato srities įsipareigojimų ir pasiektų rezultatų.
Laiko lieka nedaug, į mus žvelgia pasaulis, todėl visi kartu turime nuveikti daugiau ir veikti greičiau. Galite mumis pasikliauti.
_____________