Jei norite automatinio toliau pateikiamo teksto vertimo, spauskite čia.
Vandentvarkos srityje būtinas paradigminis pokytis  

Šiame interviu Kujavijos Pamario vaivadijos maršalka Piotr Całbecki (PL/EPP) atsako į penkis klausimus, susijusius su vandentvarka atsižvelgiant į COVID-19 ir nemažėjantį visuotinį atšilimą. RK nuomonės dėl Vandens pagrindų direktyvos ir Potvynių direktyvos pranešėjas ragina keisti paradigmą, pagal kurią naudodami gamtinius išteklius, ypač vandenį, didžiausią dėmesį skirtume žiediškumui ir tvarumui. Dėl šio nuomonės projekto bus balsuojama kitame ENVE komisijos posėdyje, kuris vyks birželio 8 d. Nuomonę numatoma priimti liepos 1–2 d. plenarinėje sesijoje, kartu vykstant aukšto lygio diskusijai dėl Europos žaliojo kurso.

Kaip pranešėjas Vandens pagrindų direktyvos klausimu, ar galėtumėte mums pasakyti, kodėl šis klausimas yra svarbus ES ir jos regionams bei miestams? Kaip vertinate jos įgyvendinimą praėjus 20 metų nuo įsigaliojimo ir ko galime pasimokyti?

Vandens pagrindų direktyva turėjo labai teigiamą poveikį. Ji sudarė sąlygas ne tik pagerinti gėlo vandens ir pakrančių ekosistemų ekologinę būklę Europoje, bet ir padidinti visuomenės informuotumą aplinkos klausimais. Tačiau praėjus 20 jos įgyvendinimo metų iškilo naujų iššūkių ir atsirado naujų sprendimų. Tarp naujų mums kylančių iššūkių – vis stiprėjantys visuotinio atšilimo požymiai, neatidėliotinas poreikis įgyvendinti Europos žaliąjį kursą ir naują žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos skatinimo strategiją. Mums visų pirma reikia sisteminių sprendimų, kurie leistų sausrų grėsmę paversti galimybėmis, pirmiausia integruojant Vandens pagrindų direktyvą ir Potvynių direktyvas. Be to, turime skleisti novatoriškus sprendimus ir pasinaudoti ekohidrologijos ir gamtos procesais pagrįstų sprendimų galimybėmis. Tai yra veiksmingos priemonės, visų pirma siekiant mažinti tarpinį poveikį, pavyzdžiui, pasklidąją taršą iš žemės ūkio ir urbanizuotų vietovių, kuri kai kuriuose vandens baseinuose sudaro beveik 50 proc. taršos.

Jūs esate Kujavijos Pamario vaivadijos maršalka. Vandens trūkumas ir sausros taip pat tampa vis didesne problema Lenkijoje. Ar svarbu į vandentvarką įtraukti regionų ir vietos valdžios institucijas?

Vandens išteklių požiūriu Kujavijos Pamario regionas yra vienas iš labiausiai diversifikuotų Lenkijos regionų. Tačiau mes taip pat susiduriame su problemomis, kurias turime skubiai spręsti. Pastaraisiais metais dėl sausrų vandens lygis Vyslos upėje labai sumažėjo. Pietinėje mūsų regiono dalyje intensyvios žemės ūkio paskirties žemę paveikė vandens trūkumas, sukėlęs dirvožemio eroziją, pasklidąją taršą ežeruose ir upėse, taip pat ilgalaikį tvarumo mažėjimą. Tačiau šiaurinėje regiono dalyje dideli natūralūs miškai ir ežerai yra itin palankūs biologinei įvairovei. Kaip regiono pirmininkas, turintis universitetinį ežerų atkūrimo diplomą, gerai žinau, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka labai svarbių vaidmenį vandentvarkos srityje. Esame geriausiai pasirengę nustatyti konkrečias problemas, su kuriomis susiduria kiekviena teritorija ir bendruomenė, tačiau taip pat esame geriausiai pasiruošę parengti pritaikytą politiką, kuria atsižvelgiama į šiuos ypatumus.

Klimato kaita ir COVID-9 pandemija daro didelį poveikį vandens ištekliams, paslaugoms ir tiekimui visoje Europoje ir visame pasaulyje. Ką reikėtų daryti siekiant užtikrinti, kad švarus ir geros kokybės vanduo būtų prieinamas visiems?

Turime pakeisti požiūrį į savo sąveiką su gamta. Turime pakeisti dabartinį mechanicistinį požiūrį, kai sau leidžiame neapdairiai ir nekontroliuojamai naudoti gamtos išteklius – tai turime padaryti dar ir todėl, kad nuolat atgal į aplinką išmetame atliekas ir teršalus. Turime tobulėti ir pasirinkti ekosisteminį požiūrį, kai naudojant gamtos išteklius, visų pirma vandenį, pirmiausia vadovaujamasi žiediškumo principu. Vandentvarkos tvarumas neįmanomas be atsakingo, įtraukaus sprendimų priėmimo proceso, kuriuo užtikrinamas švaraus vandens prieinamumas visiems.

Jūsų nuomonė taip pat padės įgyvendinti oro, vandens ir dirvožemio nulinės taršos veiksmų planą, kurį kitais metais pristatys Europos Komisija. Kokios būtų jūsų pagrindinės mintys šiuo klausimu?

Visų pirma noriu pabrėžti, kad turime pakeisti savo santykį su gamta ir atitinkamai plėtoti aplinkai pagarbią politiką. Antropoceno amžiuje, kuriame gyvename ir kuriame žmogaus veikla daro lemiamą įtaką klimatui ir aplinkai, visi turime tapti atsakingais sprendimų priėmėjais. Ar ir toliau niokosime gamtą ir kelsime tiesioginę grėsmę žmonių civilizacijai, ar išmoksime tausiai valdyti išteklius? Turime puikią galimybę pereiti prie žiedinės ekonomikos, kuria tausojama aplinka, tausiai naudodami vandenį ir kitus gyvybiškai svarbius išteklius. Oro, vandens ir dirvožemio nulinės taršos veiksmų planas yra lemiamas šio perėjimo veiksnys.

Jūsų nuomonėje nagrinėjamos potvynių, vandens taršos ir žmogaus veiklos padarinių aplinkai problemos. Kokių priemonių reikia vietos ir regionų valdžios institucijoms, kad jos galėtų geriau spręsti šias problemas?

Žmogaus veiklos poveikis aplinkai, ypač vandens ištekliams, yra kaupiamojo pobūdžio ir sukuria pavojingą spiralę. Mums reikia naujos, moksliniais įrodymais pagrįstos paradigmos, kuri padėtų vietos ir regionų valdžios institucijoms priimti tinkamiausius politinius sprendimus. Siekiant šio tikslo svarbu užtikrinti nuolatinį vietos ir regionų politikos formuotojų ir mokslininkų bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, didžiuojamės galėdami paminėti bendradarbiavimą su Europos ekohidrologijos regioninio centro (ERCE) direktoriumi profesoriumi Maciejumi Zalewskiu, tarptautiniu Lenkijos mokslų akademijos institutu, tiriančiu vandens ir ekologinių sistemų sąveiką.

Be to, mums reikia papildomų priemonių, kad galėtume stiprinti švietimą tvarumo klausimais, didinti mūsų bendruomenių informuotumą ir plėtoti žinias bei vertybes, padedančias kurti tvaresnius gyvenimo modelius. Skaitmeninis pasaulis suteikia didžiulių galimybių piliečiams tiesiogiai dalyvauti šiame procese. Geras pavyzdys – neseniai pagal projektą AMBER (angl.  Adaptive Management of Barriers in European Rivers ) sukurta mobilioji programėlė: ji apima ir piliečių mokslo programą, kuria valdžios institucijos, NVO ir visuomenė įtraukiamos į duomenų rinkimą ir sklaidą. Šiandien Europos žaliasis kursas suteikia naujų galimybių, nes jame pateikiama nuosekli vizija, pagrįsta tvirta tarpdalykine sistema. Todėl aš optimistiškai vertinu ateitį.

Pastabos.

Nuomonės projektas „Vandens pagrindų direktyvos ir Potvynių direktyvos tinkamumo patikra“ , kurį parengė pranešėjas Piotr Całbecki (PL/EPP), pateikiamas 23 ES kalbomis ir dėl jo bus balsuojama kitame ENVE komisijos posėdyje, kuris įvyks birželio 8 d. Posėdžio dokumentus galima parsisiųsti iš čia .

Trečdalis ES teritorijos kenčia nuo vandens trūkumo. Vandens stygius kelia susirūpinimą daugelyje valstybių narių. Dėl klimato kaitos oro sąlygos yra nenuspėjamos, tačiau tikėtina, kad daugės sausrų ir mažės gėlo vandens išteklių kiekis ir kokybė. RK pranešimas spaudai 11/12/2018 „Pakartotinis vandens naudojimas žemės ūkyje ir miestų žaliųjų zonų išsaugojimas“.

Kontaktai spaudai

David Crous

Tel. +32 (0)470881037

david.crous@cor.europa.eu

Pasidalyti: