Miestai ir regionai ragina kitoje Europos ilgalaikėje strategijoje daugiausia dėmesio skirti darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui, nes iki šiol Europos Vadovų Taryba į juos neatsižvelgė Raginimas ES ilgalaikę strategiją dėl darnios Europos sukūrimo iki 2030 m. paremti darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimu buvo pagrindinė birželio mėn. Europos regionų komiteto (RK) plenarinės sesijos metu vykusių diskusijų su Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju Jyrki Katainenu tema. RK nariai taip pat priėmė Arnoldo Abramavičiaus (LT / EPP) nuomonę , kurioje svarstomas regionų ir miestų vaidmuo pritaikant DVT prie vietos sąlygų.
17 darnaus vystymosi tikslų (DVT), kuriuos 2015 m. rugsėjo mėn. priėmė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, yra planas, kuris turi nubrėžti būsimo planetos ekonominio ir socialinio vystymosi kryptį. Kiekvienam iš 17 tikslų nustatyti konkretūs uždaviniai (iš viso 169), kuriais iki 2030 m. siekiama panaikinti skurdą, apsaugoti aplinką ir užtikrinti gerovę. 2019 m. sausio mėn. Europos Komisija pateikė diskusijoms skirtą dokumentą dėl darnesnės Europos, kuriame pasiūlė tris scenarijus, kaip pasiekti tikslus ir uždavinius. Vienas iš siūlomų scenarijų buvo Europos Sąjungai priimti visa apimančią ES darnaus vystymosi tikslų strategiją. Europos regionų komitetas nori žengti dar toliau.
„Jei ES nori įrodyti, kad jai tikrai rūpi teisingumas ir klimato kaita, tvarumui turi būti skirta daugiau dėmesio nei išnaša dokumentuose – jis turi tapti pagrindiniu ateinančio dešimtmečio kompasu. Nors gaila, kad ES valstybės narės neturėjo politinės drąsos visapusiškai įsipareigoti iki 2030 m. įgyvendinti Darnaus vystymosi tikslus, mūsų Komitetas ir toliau sieks įrodyti, kad nėra kitos alternatyvos: turime kurti darnią ES, dirbdami kartu su jos regionais ir miestais“,– pareiškė RK pirmininkas Karl Heinz Lambertz .
Atsižvelgiant į tai, kad 65 proc. iš 169 uždavinių, nustatytų siekiant 17 darnaus vystymosi tikslų, negalima įgyvendinti be subnacionalinių subjektų dalyvavimo ( JT ) , principas „iš apačios į viršų“ ir daugiapakopis valdymas yra itin svarbūs siekiant įgyvendinti 2030 m. Jungtinių Tautų darbotvarkėje nustatytus plataus užmojo tikslus. Neseniai atliktas RK ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimas dėl regionų ir miestų indėlio siekiant DVT rodo, kad 59 proc. respondentų šiuo metu įgyvendina DVT.
Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Komisijos narys Jyrki Katainen nurodė: „Regionų komitetas, mūsų miestai, savivaldybės ir regionai yra pagrindiniai mūsų partneriai įgyvendinimo ir inovacijų diegimo srityse. Be šio glaudaus ryšio mes negalėtume pasiekti tų tikslų, dėl kurių nusprendėme kartu ES lygmeniu.“ Jis pridūrė, kad „inovacijos subręsta regionuose ir visos jos diegiamos miestuose ar savivaldybėse“.
„Daug Europos regionų pirmieji ėmėsi DVT pritaikymo prie vietos sąlygų ir parodė, kad regionai ir miestai atlieka svarbų vaidmenį būdami ne vien vykdytojais, bet ir arčiausiai piliečių, verslo ir vietos bendruomenių esančiais politikos formuotojais. Daug regionų siekia platesnio užmojo tikslų nei nacionaliniai tikslai. Vienas iš pavyzdžių – mano gimtasis Espas, antrasis pagal dydį Suomijos miestas, kuris, dalyvaudamas JT platformoje „25+5 SDG Cities Leadership Platform“, nusistatė tikslą Darbotvarkę iki 2030 m. įgyvendinti jau 2025 m. bei pasauliniu mastu remti kitus veikėjus, vykdančius pertvarkos procesą“, – kalbėjo Europos regionų komiteto pirmasis pirmininko pavaduotojas Markku Markkula .
„Norint, kad niekas neliktų nuošalyje, reikės įtraukti DVT į visas ES politikos sritis, taip pat regioninių, nacionalinių ir ES fondų paramos bei integracijos. Kuriant tvaresnį ir įtraukesnį Europos modelį būtinos plataus užmojo struktūrinės reformos. Europos semestro derinimas su tvirta sanglaudos politika visiems regionams yra labai svarbūs siekiant sėkmingai įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus vietos lygmeniu, tačiau reikia užtikrinti, kad jie būtų grindžiami teisiškai privalomu visų valdymo lygmenų partnerystės elgesio kodeksu. Priemonių yra – trūksta politinės valios teikti pirmenybę darnaus vystymosi tikslams“, – teigė RK nuomonės Darnaus vystymosi tikslai (DVT) – pagrindas ES ilgalaikei strategijai dėl darnios Europos iki 2030 m. “ pranešėjas ir Zarasų rajono savivaldybės tarybos narys Arnoldas Abramavičius (LT / EPP).
2019 m. spalio 8–9 d. plenarinėje sesijoje bus svarstoma speciali RK nuomonė, kurioje daugiausia dėmesio skiriama DVT ramsčiui „Planeta“.
Bendroji informacija
Nuomonė „ Darnaus vystymosi tikslai (DVT) – pagrindas ES ilgalaikei strategijai dėl darnios Europos iki 2030 m. “ yra RK atsakas į 2019 m. sausį paskelbtą Europos Komisijos diskusijoms skirtą dokumentą „Darni Europa – iki 2030 m.“ . Dokumente pateikiami trys diskusijų, kaip imtis tolesnių su darnaus vystymosi tikslais susijusių veiksmų ES, skatinimo scenarijai. Tie trys scenarijai yra:
1. Visa apimanti ES darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo strategija, kuria vadovaujamasi vykdant ES ir jos valstybių narių veiksmus;
2. Komisijos vykdomas tolesnis darnaus vystymosi tikslų integravimas į visas svarbias ES politikos sritis, neįpareigojant valstybių narių imtis veiksmų;
3. Daugiau dėmesio išorės veiksmams kartu konsoliduojant dabartinius ES lygmens tvarumo užmojus.
Asmuo ryšiams
Carmen Schmidle
Tel. +32 (0) 494 735787
carmen.schmidle@cor.europa.eu