Jei norite automatinio toliau pateikiamo teksto vertimo, spauskite čia.
Regionai gali vadovauti naujai pramonės strategijai, kuria siekiama žalesnės Europos  

Šiame interviu Jeannette Baljeu (NL / RE) , Pietų Olandijos provincijos tarybos narė, atsako į šešis klausimus dėl vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmens įgyvendinant naują Europos pramonės strategiją. Jeannette Baljeu pabrėžia, jog reikia naujo teritorinio aspekto, kad regionai ir miestai, kaip arčiausiai piliečių ir verslo ekosistemų esančios valdžios institucijos, prisiimtų atsakomybę už dvejopą – žaliąją ir skaitmeninę – savo pramonės pertvarką. Jeannette Baljeu yra nuomonės Nauja Europos pramonės strategija , kurią numatyta priimti spalio 12–14 d. plenarinėje sesijoje , pranešėja.

Koks turėtų būti vietos ir regionų lygmens vaidmuo naujoje Europos pramonės strategijoje?

Regionai gali ir nori rodyti pavyzdį, o naujojoje ES pramonės strategijoje turėtų būti pabrėžtas jų vaidmuo ir sustiprintas teritorinis aspektas.

Pramonės ekosistemos dažnai yra regioninės ir per tiekimo grandines ar keitimosi žiniomis tinklus susietos su kitomis regioninėmis ekosistemomis. Todėl ES pramonės strategijoje reikalaujama laikytis teritorinio požiūrio ir vietos bei regionų valdžios institucijoms suteikti svarbų vaidmenį. Jos yra arčiausiai piliečių ir pramonės ekosistemų esantis valdymo lygmuo, turintis svarbių kompetencijų įvairiose politikos srityse. Jos gali imtis įvairių priemonių siekiant įgyvendinti holistinę ir plataus užmojo ES pramonės strategiją.

Koks gali būti pramonės politikos vaidmuo įgyvendinant žaliąjį kursą? Kaip būtų galima nustatyti aplinkosaugos standartus, nesukeliant grėsmės Europos įmonių konkurencingumui trečiųjų šalių įmonių atžvilgiu?

Didžiausias poveikis siekiant klimato tikslų daromas energijai imlios pramonės sektoriuose. Šie pramonės sektoriai taip pat nori bendradarbiauti siekiant minėtų tikslų, tačiau manau, kad mums reikia veiksmų planų, kuriuose būtų nustatyti aiškūs, plataus užmojo ir realistiški išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslai. Manau, kad šiame pertvarkos procese turime remti savo pramonę, kad ji galėtų imtis vadovaujančio vaidmens ir įtraukti mažesnes įmones. Be to, tai gali padidinti mūsų konkurencingumą, nes galėtume sutelkti dėmesį į produktų ir paslaugų kokybę užuot rinkęsi pigesnes alternatyvas iš trečiųjų šalių.

Ar žaliojo kurso ir didelio finansavimo pagal ekonomikos atgaivinimo planą sutapimas yra išskirtinė galimybė paspartinti perėjimo prie žaliosios ekonomikos procesą, atveriant dideles galimybes žaliam, tvariam verslui ir verslininkams?

Taip, manau, kad tai yra įmanoma, jei ši finansinė parama bus skiriama sudarant tinkamas sąlygas. Šiuo metu valstybės narės yra atsakingos už nacionalinių planų rengimą ir nuostatų apibrėžimą. Regionai turėtų būti lygiaverčiai partneriai, turintys galimybę prisidėti svarstant ir nustatant šiuos planus. Regionai turi žinių ir patirties ir galėtų susieti regionines pažangios specializacijos inovacijų strategijas (RIS3) su šiais planais ir parodyti, kur yra galimybių investuoti į ekonomikos žalinimą.

Kaip turėtų atrodyti pažangios specializacijos strategijos? Kokiose srityse Europos pramonė turi tapti konkurencingesnė?

Regionai gali realistiškai įvertinti savo ekonominę padėtį. Jie žino savo stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl regioninės pažangios specializacijos inovacijų strategijos jiems turėtų būti ne tik ekonomikos skatinimo priemonė, bet ir bendradarbiavimo su kitais regionais pagrindas. Šis procesas gali padėti kurti sąsajas tarp regioninių branduolių ir papildomų kompetencijų siekiant sukurti tarpregionines vertės grandines. Regionai savo pažangios specializacijos inovacijų strategijas turėtų naudoti kaip veiksmų planą savo branduoliams stiprinti skatinant ne tik regioninius ryšius, bet ir ryšius su kitų regionų branduoliais, taip pat naudoti tarpregioninių investicijų į inovacijas priemonę. Tai galėtų padidinti Europos konkurencingumą, sustiprinti tiekimo grandines ir sumažinti mūsų priklausomybę nuo pasaulinių tiekėjų.

Manau, kad ES galėtų labiau remti valstybes nares ir regionus, kad jie taptų konkurencingesni. Tai nebūtinai reiškia didesnį viešąjį finansavimą. Tai, pavyzdžiui, galėtų būti konkurencijos politikos reforma, kad mūsų pramonė taptų mažiau pažeidžiama priešiško įmonių perėmimo atveju. Tarptautiniai investuotojai, gaudami valstybės pagalbą, įsigyja MVĮ, kurios yra labai svarbios mūsų regioninėms ekosistemoms, tačiau kartu yra per mažos, kad būtų identifikuotos priešiškam perėmimui, kaip teigiama ES baltojoje knygoje dėl užsienio subsidijų . Patobulinus bendrąją rinką taip pat būtų galima sudaryti tikrai vienodas sąlygas, leidžiančias padidinti mūsų pramonės konkurencingumą. Tada ji galėtų konkuruoti su tokiais pasauliniais lyderiais kaip „Google“, „Amazon“, „Alibaba“. Pažangios specializacijos inovacijų strategijose taip pat reikėtų daugiau dėmesio skirti skaitmeninimui.

Ar manote, kad dėl labai plataus masto ir stipraus pandemijos poveikio reikėtų persvarstyti ES pramonės strategiją?

COVID-19 pandemija parodė geopolitinį užsienio investicijų pavojų ir pernelyg didelę priklausomybę nuo pasaulinių tiekimo ir vertės grandinių. Todėl į ES pramonės strategiją turėtų būti įtrauktos priemonės, kurios padėtų įveikti dabartinę krizę ir pasirengti būsimoms pandemijoms. To reikia siekiant užtikrinti Europos visuomenės ir ekonomikos atsparumą, pavyzdžiui, numatant alternatyvias Europos medicinos įrangos ir vaistų tiekimo grandines. Tai padės išlaikyti Europos technologinį pirmavimą ir įgyti skaitmeninį ir technologinį suverenumą, kai ES nepriklausantys subjektai norės priešiškai perimti strategines bendroves. Tačiau taip pat reikės reformuoti konkurencijos politiką.

Per COVID-19 karantiną buvo sutrikdytos tiekimo grandinės: viena vertus, sienos buvo uždarytos ir buvo sunku pristatyti prekes į kitas šalis, kita vertus, šalys įvedė embargą tam tikrų prekių, ypač medicinos įrangos ir medikamentų, tiekimui. Ar norint padidinti verslo (ir regionų) atsparumą, reikia grįžti prie globalizacijos ir susigrąžinti vietos įmones?

Suprantama, kad šalys ir regionai žiūrėjo savo gyventojų interesų, todėl reikėjo uždaryti kai kurias sienas. Kaip jau minėjau, manau, kad Europa turėtų atsargiai įvertinti neigiamus globalizacijos aspektus. Tačiau tvirtai tikiu, kad neturėtume pamiršti, jog tarpregioninis bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant įveikti krizę, kaip parodė Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės sienos su Nyderlandais atvėrimas ir COVID-19 pacientų iš Nyderlandų priėmimas. Atviros regioninės sienos yra labai svarbios siekiant užtikrinti Europos visuomenės ir ekonomikos atsparumą, ypač dėl to, kad mums reikia pramonės grupių, kurios veiktų kartu, laikydamosi teritorinio požiūrio.

Kontaktai spaudai

pressecdr@cor.europa.eu

Pasidalyti: