Jei norite automatinio toliau pateikiamo teksto vertimo, spauskite čia.
Geležinkelių sektorius – aplinkos atžvilgiu tvaraus augimo vietos ir regionų lygmeniu varomoji jėga  
Vietos ir regionų vadovai pabrėžia geležinkelių sektoriaus potencialą įgyvendinant ES žaliąjį kursą ir kitus pagrindinius ES politikos prioritetus

Geležinkelių sektoriaus potencialas įgyvendinant ES politikos prioritetus yra pagrindinė gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje Europos regionų komiteto (RK) narių priimtos nuomonės tema ir pavadinimas. Didžiojo rytų regiono tarybos narys Pascal Mangin (FR / PPE) savo nuomonėje atkreipia dėmesį į tai, kaip geriau išnaudoti geležinkelius transporto sektoriaus žalinimui ir kaip geležinkeliai gali prisidėti prie didesnės ekonominės ir socialinės sanglaudos Europos regionuose.

Vieni svarbiausių naujosios Komisijos politinės darbotvarkės įgyvendinant Europos žaliąjį kursą klausimų yra priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir klimato kaitos švelninimas. Visam transporto sektoriui tenka apie 27 proc. ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Geležinkelių sektoriaus išmetamas teršalų kiekis yra vienas iš mažiausių iš visų kitų transporto rūšių. Be to, tai vienintelis sektorius, kurio bendras išmetamas teršalų kiekis mažėja, nepaisant didėjančių transporto apimčių. Visų pirma regioninės ir vietinės reikšmės geležinkelio linijos gali padėti ne tik mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir švelninti klimato kaitą, bet ir prisidėti įgyvendinant kitus svarbiausius ES politikos prioritetus.

„Keliaujant traukiniais tinkamai suderinama sparta, saugumas, patogumas, efektyvumas ir aplinkosauginis veiksmingumas. Vis dėlto iki šiol geležinkeliu vežama tik 12 proc. krovinių (keliais – 50 proc.) ir mažiau nei 10 proc. keleivių. Viena didelė problema yra ta, kad ne visuose ES regionuose susisiekimas yra vienodas, nors antraeilės regioninės reikšmės geležinkelių linijos yra labai svarbios sujungiant pagrindinius transporto maršrutus su ES kaimo vietovėmis, periferiniais regionais ir teritorijomis. Užtikrinus būtiną infrastruktūrą bus galima ne tik užtikrinti geresnį susisiekimą tarp miestų ir priemiesčių, kaimo ir miesto vietovių, bet ir sumažinti jų ekonominius ir socialinius skirtumus, sustiprinti vidaus rinką ir pagerinti laisvą asmenų ir prekių judėjimą“, – teigė Pascal Mangin (FR / PPE), nuomonės Geležinkelių sektoriaus potencialas įgyvendinant ES politikos prioritetus pranešėjas .

Siekiant pereiti prie kitų transporto rūšių, ES lygmeniu būtų galima imtis tam tikrų strateginių priemonių Europos žaliojo kurso kontekste (principas „teršėjas moka“, labiau subalansuotos mokesčių sistemos, investicijos į skaitmeninimą ir t. t.). Be to, geležinkelių sektorius turi įsipareigoti toliau didinti keleivinių ir krovininių traukinių patikimumą, patogumą ir įperkamumą. Geležinkelių sektorius kartu su ES valdžios institucijomis taip pat turėtų apsvarstyti, kaip geriausiai patenkinti didėjantį naktinių traukinių atnaujinimo ES poreikį, nes ES piliečiai vis dažniau ieško klimato požiūriu palankesnių sprendimų tolimoms kelionėms Europoje. Vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo skatinti diskusijas dėl finansavimo ir sprendimų dalyvaujant ir viešiesiems, ir privatiems subjektams siekiant pasiūlyti realią ir įperkamą alternatyvą aplinką labiau teršiančioms transporto rūšims.

„Geležinkelių sektorius turi investuoti į skaitmeninimą, kibernetinį saugumą ir „nuo durų iki durų“ teikiamas paslaugas, siekdamas šalinti kliūtis, kylančias dėl vietinės linijos. Turime jį remti tiek finansiškai, tiek ir priimant teisės aktus, kuriais būtų skatinamas perėjimas prie mažataršio transporto. To pavyzdžiais galėtų būti išorės sąnaudų internalizavimas, pavyzdžiui, aplinkos taršos, taikant principą „teršėjas moka“, dabartinių PVM lengvatų, taikomų tam tikroms tarpvalstybinio transporto rūšims, bet ne geležinkeliams, peržiūra ir galimybė investicijoms į tarprūšinės logistikos platformas taikyti bendrąją išimtį“ , – teigė pranešėjas P. Mangin .

Jis taip pat paragino pripažinti ypatingą keleivių stočių, kaip kultūros platformų, vaidmenį. „Keleivių stotys yra svarbūs didelės aprėpties kultūros sklaidos centrai. Visų pirma vidutinio dydžio miestelių ir miestų stočių galimybės kaip alternatyvių kultūros vietų muziejams ir festivaliams, neretai yra neišnaudojamos“,  – pažymėjo P. Mangin. Jis taip pat siūlo į kitą lygmenį perkelti populiarią programą #DiscoverEU ir Interrail keliones, numatant specialią renginių programą Europos miestuose ir regionuose, daugiausia dėmesio skiriant vietos traukinių stotims.

Asmuo ryšiams

Carmen Schmidle

Tel. +32 (0)494 735787

carmen.schmidle@cor.europa.eu

Pasidalyti :