Jei norite automatinio toliau pateikiamo teksto vertimo, spauskite čia.
Būsimas ES biudžetas ES 27 turi didinti savo įnašus, kad būtų apsaugotos regioninės ir kaimo investicijos  

Diskusijose su Bulgarijos ministro pirmininko pavaduotoju Tomislav Donchev vietos ir regionų vadovai nurodė, kad ES valstybės narės privalo padidinti savo įnašus į ES biudžetą, kad būtų įveikti pagrindiniai Sąjungoje kylantys sunkumai. Darbo vietos, ekonomikos augimas, migrantų integracija, darnus ekonomikos ir žemės ūkio vystymasis – visa tai yra prioritetiniai klausimai vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios pareikalavo, kad dėl JK išstojimo iš ES nebūtų sumažintas pagrindinių Europos Sąjungos ramsčių – būtent ES sanglaudos ir žemės ūkio politikos – finansavimas. Todėl Europos regionų komitetas (RK) paragino, kad kita daugiametė finansinė programa (DFP), kurioje bus nustatytos visų ES politikos sričių metinės viršutinės išlaidų ribos po 2020 m., būtų platesnio masto ir geriau parengta.

Laukdami DFP projekto pasiūlymų, kuriuos Europos Komisija turėtų paskelbti gegužės 29 d., vietos ir regionų vadovai paprašė valstybių narių padidinti savo įnašus į DFP nuo 1,04 iki 1,3 proc. ES 27 bendrųjų nacionalinių pajamų, kad būtų galima pašalinti dėl JK išstojimo iš ES susidariusį finansų trūkumą ir spręsti kylančius naujus uždavinius, pavyzdžiui, migracijos, sienų kontrolės ir gynybos. Tai buvo pagrindinė mintis, išdėstyta Didžiosios Lenkijos vaivadijos maršalkos Marek Woźniak (PL / EPP) parengtoje nuomonėje, kurią Komitetas priėmė vasario 1 d.

RK pirmininkas Karl-Heinz Lambertz pasakė: „Kitas ES biudžetas lems tai, kokios ES mes norime ateityje. Jeigu norime daug darbo vietų sukuriančios, teisingesnės, socialiai įtraukios ir ekologiškesnės Europos, turime toliau investuoti į kiekvieną regioną, kiekvieną bendruomenę ir kiekvieną pilietį. Reikia finansuoti ir naujus prioritetus, kaip antai saugumas ir gynyba, tačiau jie turi būti finansuojami naujais ištekliais, o ne regionų ir kaimo plėtros sąskaita.“

Bulgarijos ministro pavaduotojas Tomislav Donchev išreiškė mintį, kad „Bulgarijai pirmininkaujant ES Tarybai Bulgarijos pagrindinis prioritetas yra tapti darnios diskusijos dėl Europos solidarumo ir poreikio supaprastinti taisykles vedėju. Tačiau kartu reikia būti ir idėjų, kurios padėtų sukurti tvirtą ir veiksmingą sanglaudos politiką taigi ir stiprius bei klestinčius regionus, šaltiniu ,“ – teigė jis.

Pasak ES vietos ir regionų valdžios institucijų politinės asamblėjos, norėdama pasiekti savo tikslų Sąjunga privalo reformuoti savo finansavimo sistemą, kad, be kita ko, būtų galima sudaryti platesnio užmojo, lankstų ir skaidrų biudžetą. Turėtų būti panaikintos visos korekcijos ir nustatyti nauji finansinių pajamų šaltiniai, pavyzdžiui, Europos įmonių pelno mokestis, finansinių sandorių mokestis ir reformuota PVM sistema, kad būtų mažiau neaiškių derybų tarp valstybių narių.

„Būsimam ES biudžetui turi būti skirta daugiau finansinių išteklių bendriems tikslams ir politikai remti. ES sanglaudos politika turėtų būti glaudžiai integruota į įgyvendinamą ES strateginės plėtros viziją po 2020 m.“, – nurodė pranešėjas.

Nuomonėje Komitetas pakartoja savo reikalavimą, kad po 2020 m. sanglaudos politikai ir toliau būtų skiriama dabartinė ES biudžeto procentinė dalis – tai esminė pozicija, kurios laikosi praėjusių metų spalio mėn. įsteigta ES masto koalicija #CohesionAlliance.

Kontaktinis adresas

Vardas, pavardė

Pierluigi Boda

Tel. +32 (0)473 851 743

pierluigi.boda@cor.europa.eu

Pasidalyti :