Regionų ir vietos vadovai ragina ES institucijas glaudžiai bendradarbiauti su vietos valdžios institucijomis šalinant teritorines ir socialines bei ekonomines demografinių pokyčių pasekmes
Diskusijoje, kurioje dalyvavo už demokratiją ir demografiją atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Dubravka Šuica, Europos vietos ir regionų vadovai primygtinai ragino ES institucijas glaudžiai bendradarbiauti su vietos valdžios institucijomis šalinant teritorines ir socialines bei ekonomines demografinių pokyčių pasekmes. Kadangi daugiau kaip 40 proc. ES regionų mažėja gyventojų skaičius, Europos regionų komitetas ragina demografinį aspektą įtraukti į visų sričių ES politiką ir diskusijas dėl Europos ateities.
Neseniai Europos Komisijos paskelbtoje Ataskaitoje dėl demografinių pokyčių poveikio pripažįstama, kad su demografiniais pokyčiais susijusias problemas „dažnai geriausia spręsti vietos ir regionų lygmenimis“. Joje taip pat atkreipiamas dėmesys į glaudų ryšį tarp demografinių pokyčių ir žaliosios bei skaitmeninės pertvarkos ir pažymima, kad vietovėse, kuriose mažėja gyventojų, dėl demografinių pokyčių galime prarasti „pasitikėjimą mūsų demokratija“. Mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius ilgainiui gali turėti poveikio viešiesiems finansams ir padaryti neigiamą įtaką Europos geopolitinėms perspektyvoms ir padėčiai pasaulyje.
Liepos 1 d. vykusioje Europos regionų komiteto plenarinėje sesijoje kalbėjusi Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Dubravka Šuica pažymėjo: „Turime įgalinti labiausiai demografinių pokyčių paveiktus regionus išlaikyti ir gerinti gyvenimo kokybę ir pasirūpinti reikiamomis priemonėmis ieškant novatoriškų sprendimų. Esame įsipareigoję remti žmones ir padėti jiems įveikti pokyčius suteikdami konkrečių galimybių ir užtikrindami, kad nė vienas nebus paliktas nuošalyje.“
Europos regionų komiteto pirmininkas Apostolos Tzitzikostas pasakė: „COVID-19 pandemija parodė, kad apie demografinius pokyčius ir jų daromą neigiamą teritorinį ir socialinį bei ekonominį poveikį turime galvoti ir veikti strategiškai. Kai kuriuose regionuose, patiriančiuose demografinį nuosmukį ir protų nutekėjimą, tai netgi gali paskatinti „nepasitenkinimo geografijos“ plėtojimąsi ir sustiprinti ekstremistinius judėjimus bei Europai priešišką požiūrį, o tai gali sukelti demokratinės sistemos poliarizaciją. Kadangi vietos ir regionų valdžios institucijoms suteikta didelė teisinė kompetencija demografiniais klausimais, mūsų Komitetas yra pasirengęs remti Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama kovoti su šiuo reiškiniu ir pagerinti žmonių gyvenimą ES regionuose, miestuose ir kaimuose.“
Kitoje plenarinėje sesijoje, kuri vyks spalio mėn., Europos regionų komitetas pateiks savo pasiūlymus, kaip šalinti neigiamas demografinių pokyčių pasekmes ES regionuose. Dabartiniame nuomonės projekte pabrėžiama, kad dėl Europos visuomenės senėjimo, mažo gimstamumo ir vis didėjančio gyventojų pasiskirstymo netolygumo būtinas nuoseklus politinis atsakas visais valdymo lygmenimis ir visose ES politikos srityse. Ypač raginama demografinius pokyčius susieti su gyvenimo sąlygų gerinimu visur.
Tahitótfalu savivaldybės tarybos narys János Ádám Karácsony (HU / EPP) nurodė: „Demografinių pokyčių pasekmes pajusime ilguoju laikotarpiu, todėl labai svarbu žinoti, kokius atsakymus jau turime ir kokių sprendimų galime rasti dabar. Kalbėdami apie Europos demografiją turime atsižvelgti į skirtingus aspektus: senėjimą arba ilgesnę gyvenimo trukmę, gyventojų skaičiaus mažėjimą kaimo vietovėse, vidaus ir išorės migraciją, protų nutekėjimą, taip pat kintančius reprodukcinius modelius ir ketinimus tapti tėvais.“
Daugiau informacijos
Birželio 17 d. Europos Komisija paskelbė ilgai lauktą Ataskaitą dėl demografinių pokyčių poveikio ir pateikė daug išsamių statistinių duomenų apie padėtį kiekvienoje valstybėje narėje, taip pat papildomų žemėlapių ir ES lygmens duomenų. 2021 m. Komisija taip pat ketina pateikti Žaliąją knygą dėl visuomenės senėjimo ir Ilgalaikę kaimo vietovių viziją. RK metiniame vietos ir regioniniame barometre, kurį planuojama paskelbti 2020 m. spalio mėn., taip pat bus pateikti su demografija ir regionais susiję duomenys ir žemėlapiai.
Daugelyje Europos Sąjungos vietovių susiduriama su didžiuliais demografiniais iššūkiais, kuriems būdingos trys tendencijos: mažėjantis gyventojų skaičius, senėjantys gyventojai (didėjantis priklausomybės dėl amžiaus santykis) ir mažėjantis gimstamumas. Daugiau kaip 40 proc. Europos regionų mažėja gyventojų skaičius ir prognozuojama, kad iki 2050 m. regionuose, kuriuose vyrauja kaimo vietovės, gyventojų skaičius sumažės 7,9 mln. Be to, pagal amžiaus vidurkį Europos gyventojai yra seniausi ir numatoma, kad iki 2070 m. jie sudarys tik 4 proc. visų pasaulio gyventojų. Europai tenkanti pasaulio BVP dalis taip pat nuolat mažėja.
COVID-19 pandemija ypač paveikė vyresnio amžiaus Europos gyventojus ir parodė, kad būtina geros kokybės, prieinama ir įperkama sveikatos priežiūra ir ilgalaikė priežiūra. Besitęsianti krizė taip pat parodė, kaip svarbu panaikinti skaitmeninę atskirtį ir sukurti tvirtą skaitmeninę infrastruktūrą.
Europos regionų komitetas savo Rezoliucijoje dėl Europos Komisijos 2021 m. darbo programos ragina Europos Komisiją pateikti moksliškai pagrįstą COVID-19 pandemijos poveikio demografiniams pokyčiams vertinimą ir užtikrinti, kad būsimi sprendimai būtų pritaikyti prie vietos poreikių ir ypatumų. Joje taip pat pabrėžiamas prieinamo aukštos kokybės švietimo ir mokymo vaidmuo reaguojant į demografinius pokyčius ir protų nutekėjimą ir šiuo požiūriu remiamas Europos švietimo erdvės sukūrimas iki 2025 m., užtikrinant glaudžią sinergiją su Europos mokslinių tyrimų erdve.
Kontaktinis asmuo
Lauri Ouvinen
Tel. +32 473536887
lauri.ouvinen@cor.europa.eu