Vietos ir regionų politikai reiškia nusivylimą socialinės žiniasklaidos platformomis ir ragina ES padėti pilietinei visuomenei ir vietos valdžios institucijoms atpažinti dezinformaciją.
Gruodžio 5 d. priimtoje nuomonėje Europos regionų komitetas teigia, kad Europos Sąjunga turėtų „skubiai“ įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į kovą su dezinformacija. ES vietos ir regionų politikų asamblėja taip pat ragina ES daryti didesnį spaudimą socialinės žiniasklaidos platformoms, kad jos greičiau, veiksmingiau ir tinkamiau reaguotų į dezinformaciją.
Vietos ir regionų vadovai savo iniciatyva parengė rekomendacijas dėl ES kovos su dezinformacija veiksmų plano, todėl jų pasiūlymai nėra oficialaus ES peržiūros proceso dalis. Tačiau jų vienašalis sprendimas perduoti savo nuomonę ES sprendimus priimančioms institucijoms rodo, kad jiems labai svarbu vietos lygmeniu kovoti su dezinformacija, daryti didesnį spaudimą privačiajam sektoriui ir daugiau pastangų bei išteklių skirti faktų patikrinimui ir darbui su pilietine visuomene.
Rekomendacijas parengė pietų Estijos Viljandžio kaimo bendruomenės tarybos narys Randel Länts (EE / PES). Jis teigė: „ES šiuo metu daugiausia veikia nacionaliniu lygmeniu, tačiau su dezinformacija reikia kovoti ir vietos lygmeniu. 2018 m. gruodžio mėn. priimtame veiksmų plane nepakankamai atsižvelgiama į regionų ir vietos lygmenis, nors su dezinformacija susijusios problemos dažnai kyla kaip tik ten. Kai kurie sprendimai, pavyzdžiui, piliečių švietimas, informavimas ir aktyvumo skatinimas, taip pat turi būti pradėti taikyti mūsų regionuose ir miestuose. Tačiau daugumai vietos valdžios institucijų trūksta žinių, kaip kovoti su dezinformacija, taip pat lėšų ir įgūdžių. Taigi šioje srityje ES gali imtis veiksmų ir pasakyti „turime šiek tiek lėšų“ ir padėti stiprinti kovos su dezinformacija pajėgumus, be kita ko, kuriant faktų tikrintojų tinklus ir atlyginant faktus tikrinantiems piliečiams, įrodžiusiems savo kruopštumą.“
Jis pridūrė: „Be to, labai svarbu, kad socialinės žiniasklaidos įmonės savo veiklą labiau susietų su vietos lygmeniu. Jų darbuotojai paprastai nesupranta nei ES regionuose vykdomų dezinformacijos kampanijų kalbos, nei politinio ir kultūrinio konteksto. Kaip visi, kurie yra bandę pranešti apie dezinformaciją ar neapykantą kurstančias kalbas, žino, socialinės žiniasklaidos operatoriai nesiūlo greitos ir veiksmingos grįžtamosios informacijos teikimo procedūros. Jeigu jie savo noru nesistengia pagerinti savo veiklos rezultatų, turime juos įpareigoti taikydami reglamentavimą. RK siūlo priemones, atspindinčias realų dezinformacijos pobūdį: ji gaunama tiek iš išorės, tiek iš vidaus šaltinių, yra nukreipta į mūsų vietos ir nacionalinę tapatybę ir dažnai yra labai lokali. Turime priversti interneto bendroves rimtai pažvelgti į šią tikrovę ir tą patį reikia padaryti bendradarbiaujant visiems valdžios lygmenims, pilietinei visuomenei, visuomenės nariams ir socialinės žiniasklaidos platformoms.“
Iš rekomendacijų dėl socialinės žiniasklaidos platformų galima paminėti RK raginimą ES įpareigoti socialinės žiniasklaidos platformas – taikant reglamentavimą arba savireguliavimą – vykdyti aktyvesnę informavimo veiklą siekiant šviesti naudotojus dezinformacijos ir šaltinių tikrinimo klausimais, taip pat paaiškinti skelbiamus įrašus ir įspėti naudotojus apie skleidžiamą dezinformaciją prieš rinkimus ir krizių metu. Platformos padėtų finansuoti faktų tikrinimo tinklus ir atlyginti atskiriems faktų tikrintojams.
Rekomendacijos apima principus ir idėjas, kuriais siekiama apsaugoti asmens laisves, išvengti pernelyg jautraus reagavimo ir didinti visuomenės paramą. Nuomonėje įspėjama, kad „neužtikrinus pakankamo skaidrumo kyla didelis pavojus, kad pačios kovos su dezinformacija priemonės taps priešiškų informacinių išpuolių aukomis“, todėl teigiama, kad reikia suteikti „piliečiams galimybę gauti išsamią ir nuolat atnaujinamą informaciją apie, pavyzdžiui, duomenų apsaugą, asmens duomenų tvarkymą ir finansavimo aspektus“. Joje nurodoma, kad „potenciali dezinformacijos sklaida turi būti sistemingai ir nuolat – tačiau ne visada – stebima“, ir siūloma tokią didelio intensyvumo stebėseną vykdyti tik rengiantis rinkimams, ištikus krizei ar vykstant staigiems visuomenės pokyčiams.
ES kova su dezinformacija grindžiama keturiais ramsčiais, kuriais siekiama: gerinti dezinformacijos nustatymą, koordinuoti atsakomuosius veiksmus, sutelkti privatųjį sektorių imtis veiksmų ir didinti visuomenės informuotumą.
ES lygmens veiksmai dezinformacijai pažaboti pradėti 2015 m., sukūrus darbo grupę, kurios tikslas – pagerinti ES gebėjimą prognozuoti dezinformacijos veiklą, spręsti su ja susijusius klausimus ir į ją reaguoti, stiprinti žiniasklaidos aplinką ES valstybėse narėse ir kaimyninėse šalyse ir skleisti informaciją apie ES politiką rytinėse kaimyninėse šalyse. Nuo to laiko ES veiklos apimtis išsiplėtė ir padidėjo tiek geografiniu, tiek teminiu požiūriu. Aukšto lygio ekspertų grupės 2017 m. veiklos ir viešų konsultacijų rezultatai buvo panaudoti 2018 m. balandžio mėn. patvirtinant dokumentą Europos kova su internetine dezinformacija . Per tą laiką socialinės žiniasklaidos platformos pritarė savanoriškam praktikos kodeksui , o ES įspėjo, kad, nesiėmus tinkamų veiksmų, gali būti priimtas reglamentas. 2018 m. gruodžio mėn. buvo priimtas Europos Komisijos kovos su dezinformacija veiksmų planas , o 2019 m. kovo mėn., artėjant 2019 m. gegužės mėn. Europos Parlamento rinkimams, Komisija sukūrė ankstyvojo perspėjimo sistemą.
Asmuo ryšiams
Andrew Gardner
Tel. +32 473843981
andrew.gardner@cor.europa.eu