Europos socialinio fondo (ESF) parama ir ES partnerystė su nacionalinėmis ir regioninėmis vyriausybėmis 2007–2014 m. laikotarpiu padėjo 9,4 mln. europiečių susirasti darbą, o 8,7 mln. – įgyti kvalifikaciją. Europos regionų komitetas telkia savo pastangas, norėdamas užtikrinti, kad į šiuos pasiekimus būtų deramai atsižvelgta ir kad fondo finansavimas nebūtų sumažintas ES ilgalaikiame biudžete ar nukreiptas labai centralizuotoms priemonėms skatinti.

ESF yra pagrindinis ES instrumentas užimtumo politikai remti, kuriam 2014–2020 m. laikotarpiui skirta daugiau kaip 80 mlrd. EUR.
Jo tikslas – sumažinti skirtumus tarp Europos regionų ir miestų bei jų viduje skatinant kurti darbo vietas, didinti darbo našumą, lygias galimybes ir socialinę įtrauktį. Fondo prioritetai yra šie: darbuotojų ir įmonių gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių didinimas; įsidarbinimo galimybių gerinimas, perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką palengvinimas ir profesinio mokymo tobulinimas; pagalba nepalankioje padėtyje esančioms grupėms ieškant darbo; kova su skurdu; ir mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimas.

Fondo itin didelė svarba Europos ateičiai pabrėžė ES vietos ir regionų vadovai nuomonėje ESF laikotarpio vidurio peržiūra rengiant pasiūlymą dėl laikotarpio po 2020 m., kurią parengė Umbrijos regiono pirmininkė ir Europos socialistų partijos frakcijos pirmininkė Catiuscia Marini (Italija).

„Norime, kad kitame ES biudžete pirmenybė būtų teikiama piliečiams ir būtų duotas konkretus Europos atsakas į socialinius iššūkius. Europos socialinis fondas yra veiksmingiausias įrankis vietos ir regionų valdžios institucijų rankose šiems iššūkiams atremti. Būtent todėl Europos regionų komitetas griežtai prieštarauja bet kokiam planui sukurti naują fondą, nepatenkantį į sanglaudos politikos sistemą ir remiantį valstybių narių makroekonominės politikos koordinavimą „iš viršaus į apačią“ bei neturintį jokio ryšio su realiais vietos bendruomenių poreikiais, – sakė Catiuscia Marini, pabrėždama, kad: „Norint pasinaudoti visa įmanoma sinergija su kitais struktūriniais fondais, visų pirma regioninės plėtros ir kaimo plėtros fondais, ESF turi išlikti vienu pagrindinių Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir sanglaudos politikos elementu.“

Pagrindiniai ateinančio dešimtmečio iššūkiai – įgūdžių pritaikymas skaitmeninimą patirsiančiuose sektoriuose, mokyklos nebaigiančių asmenų skaičiaus mažinimas, pagalba darbuotojų migrantų integracijai ir darbo ieškančių asmenų ir darbdavių pasiūlos ir paklausos suderinimas – galės būti veiksmingai atremti tik tuo atveju, jeigu bus atsižvelgta į konkrečius vietos poreikius ir bus sutelkti vietos lygmens veikėjai. Todėl Komitetas nori, kad ESF išliktų vienu pagrindinių regioninės sanglaudos politikos elementų, kurį atitinkamose srityse bendrai valdytų Europos institucijos, valstybės narės, regionų ir vietos valdžios institucijos bei ekonominiai ir socialiniai subjektai.

Tai ypač svarbu atsižvelgiant į pasiūlymus dėl reformų, pateiktų rengiantis kitai daugiametei finansinei programai (DFP) – finansiniam planui, nustatysiančiam išlaidų viršutines ribas visų sričių ES politikai 2021–2027 m. laikotarpiui. Vienas iš siūlymų – sujungti ESF su kitais įrankiais, skirtais užimtumui ir žmogiškajam kapitalui plėtoti (t. y. Jaunimo užimtumo iniciatyva ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas) ir sukurti „skėtinį“„ fondą“, kuriam būtų taikomos bendros taisyklės. Toks fondas padėtų įgyvendinti kiekvienais metais Europos Komisijos pateikiamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas Europos semestro (makroekonominės politikos derinimo visoje ES procedūros) kontekste.

Pagal tokį scenarijų bendro programavimo sistema, kurioje šiuo metu dalyvauja Europos Komisija, nacionalinės vyriausybės ir regionai, būtų pakeista sutartimi įformintais susitarimais, pagal kuriuos ESF finansavimas valstybėms narėms būtų skiriamas tik tuo atveju, jeigu jos įgyvendina Europos semestro procese nustatytus struktūrinių reformų tikslus.

Šiam scenarijui griežtai prieštarauja RK nariai, kurie, priešingai, siūlo gerinti sanglaudos politikos ryšį su ES makroekonomikos valdymu, įtraukiant į jo struktūrą vietos ir regionų valdžios institucijas kaip Europos semestro proceso partneres ir remiantis, kai įmanoma, teritorijų analize ir konkrečiomis, teritorijoms skirtomis rekomendacijomis.

Kalbant apie kitų fondų integravimą į ESF, vietos vadovai pabrėžė, kad tai sukurtų sinergiją tik jeigu būtų išsaugotas regioninis aspektas, o dėl bendro ESF sukūrimo apskritai nesumažėtų užimtumui ir socialinei įtraukčiai skiriami ištekliai.

Komiteto nuomone, ESF išteklių sumažinimas akivaizdžiai prieštarautų neseniai paskelbtam Europos socialinių teisių ramsčiui ir iškiltų pavojus bet kokiai galimybei jį paversti realybe. Iš tikrųjų, RK nuomone, ateityje ESF lėšomis remiamos programos turėtų tinkamai atspindėti 20 pagrindinių ramsčio principų.

Informacija redaktoriams

ESF yra vienas pagrindinių ES sanglaudos politikos įrankių, kuriam šiuo metu iškilo pavojus dėl „Brexit’o“ finansinio poveikio, taip pat dėl poreikio finansuoti naujas priemones gynybos, saugumo ir migracijos srityse. Siekiant stipresnės sanglaudos politikos po 2020 m., RK kartu su pagrindinėmis ES regionų asociacijomis sukūrė #CohesionAlliance iniciatyvą – vietos lygmens judėjimą, kuriame gali dalyvauti visi, kas tiki, kad ES sanglaudos politika turi išlikti ES ateities ramsčiu. Praėjusių metų spalį sukurtas aljansas kasdien sulaukia vis naujų narių – vietos ir regionų valdžios institucijų, verslo asociacijų, akademinės bendruomenės atstovų, profesinių sąjungų ir idėjų institutų.

Išsamesnė informacija apie #CohesionAlliance iniciatyvas, pareiškimus ir pozicijos dokumentus pateikiama: https://cohesionalliance.eu.

Kontaktinis asmuo:

Pierluigi Boda

Tel. +32 2 282 2461

Mob. tel.: +32 473 85 17 43

pierluigi.boda@cor.europa.eu